Vis labiau įsibėgėjant naujai suformuotos tarybos darbui, ryškėja tam tikrų komitetų iniciatyvos rengti neeilinius posėdžius, inicijuoti susitikimus, kelti į paviršių aktualius klausimus. Ar politikų entuziazmas neišblės iki kadencijos pabaigos, parodys laikas. Neseniai posėdžiavęs Kontrolės komitetas užsimojo gana plačiai.
Nuotr. Kontrolės komiteto pirmininkas E. Rinkevičius domėjosi savivaldybės valdomo turtu, kuris, pasak jo, turėtų turėti didesnę vertę.
Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, supažindindama su savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomu turtu teigė, kad savivaldybė 2010 metų gruodžio 31 dienai likutine verte apskaitė turto už 90 mln. 50 tūkst. litų. Lyginant su ankstesniais metais, turto vertė kito dėl nusidėvėjimo, į apskaitą naujai įtraukiamo bei nurašomo turto.
Pavyzdžiui, savivaldybei priklausančių gyvenamųjų pastatų ir būstų vertė padidėjo 1 mln. 912 tūkst. litų. Tam įtakos turėjo, jog savivaldybės nuosavybėn buvo perduoti Gelgaudiškio specialiosios mokyklos gyvenamosios paskirties pastatai, be to, į apskaitą įtrauktas socialinis pastatas Plokščių seniūnijoje.
Švietimo ir mokslo įstaigų pastatų vertė padidėjo 854 tūkst. Tai susiję su Gelgaudiškio specialiosios mokyklos perdavimu. Vertę padidino ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje bei Gelgaudiškio darželyje „Eglutė“ atlikti darbai.
Praėjusiais metais dėl atliktos Šakių ligoninės rekonstrukcijos 2 mln. 588 tūkst. litų padidėjo ir gydymo įstaigų pastatų vertė. Kalbėdama apie kultūros ir sporto įstaigų pastatų vertę E. Grigaitienė teigė, kad ji sumažėjo 207 tūkst. litų.
Kelių vertė, lyginant du paskutiniuosius metus, dėl atliktų rekonstrukcijos ir tvarkymo darbų padidėjo 1 mln. 286 tūkst. litų. Itin išaugo nebaigtos statybos ir išankstinių apmokėjimų vertė – 11 mln. 285 tūkst. litų, nes į ją įeina projektavimo, statybos, konservavimo ir panašios išlaidos iki objekto perdavimo eksploatacijos. Tai susiję su naujai pastatytu baseinu, nes jis buvo priduotas tik šiais metais.
2010 metų pabaigoje savivaldybės finansinio turto buvo apskaityta už 12 mln. 637 tūkst. litų, o finansinių įsipareigojimų savivaldybė turi už beveik 11 mln. litų. Negrąžintų paskolų vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė 2 mln. 758 tūkst. litų.
Nemažą dalį, pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos, sudaro savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių nuosavo kapitalo dalis, tenkanti savivaldybei – 6 mln. 778 tūkst. litų. Kitose srityse, kurių vedėja susitikimo metu neaptarė, yra nežymūs finansiniai pakitimai.
Kalbėdama apie patikėjimo teise valdomą valstybės turtą E. Grigaitienė minėjo, kad bendra jų vertė yra beveik 41 mln. litų.
Didžiausios problemos, pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos, tvarkant ir įteisinant turtą yra susiję su tuo, kad ne visas valdomas turtas yra teisiškai įregistruotas.
Išklausęs išsamų E. Grigaitienės pranešimą, Kontrolės komiteto pirmininkas E. Rinkevičius kėlė klausimą, ar jo nėra per mažai. „Jeigu savivaldybei priklauso 17 viešųjų įstaigų, 36 biudžetinės įstaigos, 14 seniūnijų ir 6 uždarosios akcinės bendrovės, ar turto nėra per mažai? Ar kažkas negerai su apskaita, ar mes negerai apskaičiuojame? Pagal mano skaičiavimus, to turto turėtų susidaryti apie pusę milijardo“, - mintimis dalijosi E. Rinkevičius. E. Grigaitienė atkreipė dėmesį, kad turtas nusidėvėjęs, be to, jis nurodomas likutine verte. Tuo tarpu Kontrolės komiteto vadovas minėjo, kad galbūt reikėtų formuoti kitokius bendrovių, įmonių tikslus. „Galbūt reikia optimizuoti valdymo struktūrą, gal reikia keisti valdymą, vadovus ar kažką pergrupuoti?“ - susirinkusiųjų retoriškai teiravosi susitikimo iniciatorius.
Turto apskaitą, valdymą bei disponavimą savivaldybėje kontroliuoja kontrolierė Asta Domeikienė. Pasak E. Rinkevičiaus, sunkiai suvokiama, kad vienas žmogus galėtų turėti pilną informaciją apie visą savivaldybei priklausantį ar valdomą turtą, tuo labiau, kad tas vienas žmogus išsamiau kažką sužiūrėtų ar sukontroliuotų. Ir praėjusios kadencijos komitetas kalbėjo apie tai, kad reikia stiprinti minėtas pozicijas. Apie tai mąsto ir rajono valdžia, tačiau kol kas laukia planuojamų pakeitimų valstybiniu lygiu, po to bus sprendžiamas šis klausimas ir rajono mastu. A. Domeikienė pripažino, kad faktiškai ji pati pasirenka, jei kitaip nenurodoma, ką tikrinti. Be to, jei tam tikroje įstaigoje, atlikus auditą, užfiksuojami pažeidimai, galima sakyti niekas toliau nekontroliuoja, kad jie būtų pašalinti. Ji tiesiog rekomenduoja, vėliau vieni pašalina ir atsižvelgia į tai, kiti ne. Tačiau sankcijos ar nuobaudos nėra taikomos. Į tai E. Rinkevičius ragino atkreipti dėmesį ir ateityje šiuos dalykus labiau akcentuoti. Be to, Kontrolės komiteto pirmininko užmojuose - tikrinti ne tik įmonių apskaitą, bet ir veiklą, nepriklausomų auditorių vertinimą. Kaip bus ateityje ir kiek realiai pavyks tai įgyvendinti, parodys laikas. Be to, susitikimo metu buvo aptartos ir Kontrolės komiteto veiklos gairės „Nei vienas komitetas neturi savo gairių, o mes turime pasitvirtinti nuostatus ir jais remdamiesi dirbti“, - konstatavo E. Rinkevičius.