Ema BILEVIČIŪTĖ
Graudi istorija pasiekė mūsų redakciją šią savaitę, kai garbaus amžiaus senolis kreipėsi su prašymu surasti sūnui slaugytoją. Sūnui šiuo metu per 50 metų, tačiau savimi jis pasirūpinti jau nebegali. Žmogus yra aklas, o laikui bėgant sušlubavo ir sveikata. Į kojas įsimetė lėtinė liga, dėl kurios sūnus vaikščioti jau negali, todėl jis visam laikui prikaustytas prie lovos.
Nuotr. V. Balčiūnas pasakojo, kad bėgant metams vis sunkiau pasirūpinti savimi, tačiau pasiduoti negali, nes turi prižiūrėti ir ligotą sūnų.
Graudi istorija pasiekė mūsų redakciją šią savaitę, kai garbaus amžiaus senolis kreipėsi su prašymu surasti sūnui slaugytoją. Sūnui šiuo metu per 50 metų, tačiau savimi jis pasirūpinti jau nebegali. Žmogus yra aklas, o laikui bėgant sušlubavo ir sveikata. Į kojas įsimetė lėtinė liga, dėl kurios sūnus vaikščioti jau negali, todėl jis visam laikui prikaustytas prie lovos.
Nuotr. V. Balčiūnas pasakojo, kad bėgant metams vis sunkiau pasirūpinti savimi, tačiau pasiduoti negali, nes turi prižiūrėti ir ligotą sūnų.
Išgirdus šią istoriją iš karto susimąstai, kokie skirtingi visų gyvenimai. Vieni turi rūpesčių dėl darbo, kiti - dėl ūkio, o treti – dėl sergančių vaikų... Garbaus amžiaus senolis Vacius Balčiūnas, kuriam jau ir pačiam reikia kitų pagalbos, rūpinasi savo sūnumi, kuris jau apie 10 metų guli ligos patale, nes negali vaikščioti ir be to nemato. Pats senolis gyvena Šakiuose, o sūnus už 5 kilometrų, vienkiemyje. Todėl dažnai sprendžia klausimą, kaip pasiekti sūnaus namus, iki kurių pėsčiomis nėra galimybės nueiti. Kaip teigė pašnekovas, pastaruoju metu pas sūnų važiuoja su taksi, nes neturi kitos išeities. Reikia nuvežti maisto ir greitai viską aptvarkyti, juk ten jis gyvena vienas ir pats savimi pasirūpinti negali. Senolis yra pasimetęs ir nežino ką daryti, juk taksi paslaugos tik pensiją gaunančiam žmogui nėra pigios.
Kaip jis pats mums pasakojo, sūnui jau ne kartą seniūnijos darbuotojai siūlė gyventi Kukarskės senelių globos namuose, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Visą gyvenimą jis buvo užkietėjęs viengungis, todėl ir sveikatai pašlijus nenori būti tarp žmonių. Jam visur gerai, tačiau namuose geriausia ir jis neįsivaizduoja gyvenimo su kitais, juo labiau, kai reikia prie kažko taikytis. Seniūnijai šis žmogus žinomas seniai, tačiau ir ji bejėgė kažką padaryti. Nekartą ten buvo paskirtos darbuotojos prižiūrėti ligonį, tačiau ilgai nepadirbdavo, nes kaip rašoma jo byloje, jis yra nesugyvenamo charakterio. Nieko nuostabaus, juk visą gyvenimą buvo vienas. Tačiau svarbiausia, kad jam verkiant reikia žmogaus, kuris prižiūrėtų lovoje amžiams prikaustytą vyriškį. Todėl senolis ir kreipėsi į mūsų redakciją su prašymu pagelbėti bėdoje. Jis žino, kad sūnus sunkaus charakterio ir nepriima jokios pagalbos, tačiau jo vieno palikti irgi negali.
Pats tėvas galėtų prižiūrėti, tačiau, kaip jis mums pasakojo, pats yra senas ir ligotas, todėl jam pačiam reiktų pagalbos. Jis prastokai girdi ir svarbiausia tai, jog po patirtos avarijos prarado atmintį, todėl atlikdamas buities darbus dažnai užmiršta, kur pasideda daiktus ir po to ilgai jų ieško. Todėl jam sunku prižiūrėti savo sūnų, kuris yra dar didesnis ligonis. V. Balčiūnas pasakojo, jog ten jau nemažai yra buvę slaugytojų ir seniūnijos darbuotojų, tačiau ilgai niekas nepadirbdavo vien dėl sunkaus charakterio. Senolis rimtai sunerimęs, ką daryti ir ieško atsakingos slaugės, kuri padėtų nelaimėje, nes V. Balčiūno garbus amžius ir sveikata jau neleidžia dažnai lankyti sūnų. Šeimoje yra dar ir antras sūnus, panašaus amžiaus kaip ir jo brolis, tačiau jis gyvena Kaune ir, kaip senolis teigė, ne paslaptis, jog mėgsta išgerti, todėl niekada neatvažiuoja aplankyti savo šeimos, tad iš jo pagalbos tikėtis negali.
Bėda yra dar viena, jei atsiranda kokia slaugė, iškyla problemos dėl transporto, nes nusigauti iki gyvenamosios vietos nėra lengva. Neturint savo automobilio reikia pavažiuoti autobusu, o po to keliauti apie 2 kilometrus pėsčiomis, todėl tai sudaro šiek tiek problemų. Kaip pasakojo senolis, anksčiau jo sūnus tarnavo kariuomenėje, jam ten gerai sekėsi, vėliau ilgą laiką dirbo „Šilumos tinkluose“, tik prieš 10 metų jis atsigulė į lovą visam laikui. Nors sūnus yra sunkaus būdo, tačiau senoliui jis visuomet bus sūnus ir nelaimėje jo nepaliks. Jei niekas jiems nepadės, žmogus ir toliau rūpinsis sunkiu ligoniu, kol dar leis sveikata, tik blogiausia tai, jog ilgai to daryti jam nebeišeis. Sūnus jam kažkada pats juokais užsiminė, kad vieną kartą einantį jo lankyti tėtį žmonės gali rasti parkritusį laukuose. Todėl jei atsiras žmonių, kurie nori padėti gali kreiptis adresu: Draugystės takas 6 - 11, Šakiai.