Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusio pirmadienio rytą dalis Sudargo seniūnijos Rociškių kaimo gyventojų pažvelgę pro langą išvydo nuo gatvės pusės namų link tvinstančius namų valdos sklypus. Negana to, buvo užlieti ir kai kurių gyventojų namų rūsiai bei dirbamų žemių laukai. Vietiniai tikina, jog panašūs potvyniai kartojasi nuo tada, kai buvo naujai sutvarkytas per gyvenvietę einantis kelias.

Nuotr. Taip atrodė pirmadienio ryte patvinę Rociškiai.

Piktinamasi esama situacija

Nesiliaujantys lietūs nepatogumų pridarė ir Sudargo seniūnijos Rociškių kaimo gyventojams. Šio kaimo Draugystės gatvės septynių namų valdų sklypai iš sekmadienio į pirmadienį paskendo tikra to žodžio prasme milžiniškose balose. Kaip tikino vietos gyventojai, tokį potvynį jie regi pirmą kartą. Beje, ne taip baisiai kaip šįkart, Rociškių kaimo Draugystės gatvė skendo jau šį pavasarį, tačiau tuomet vietiniams buvo aiškinama, jog vanduo susikaupė dėl užsalusių pralaidų. Dabar, panašu, gamta parodė, jog čia esama ir kur kas didesnių problemų nei pralaidų užšalimas. „Kai čia sutvarkė tą kelią, einantį pro Rociškius, tai ir prasidėjo sodybų tvinimai. Matyt, kasė ir kažką sugadino. Anksčiau, kai nieko nedarė, vanduo  prabėgdavo“, - pasakojo ilgametis vietos gyventojas. UAB „Kamesta“ atliekami kelio tvarkymo darbai buvo pradėti dar pernai metų rudenį, o baigti tik šių metų pavasarį.

 
Užtvinusios pievos, kuriose nėra darželių, menka problema, tačiau problemų esama ir didesnių. Pasirodo, žmonės nespėja pumpuoti vandens iš užtvinusių po gyvenamaisiais namais esančių rūsių. „Siaubas. Namai pelija. Kambaryje padarytas remontas, bet smarvė jame baisi, nes po namu esantis rūsys užtvindytas“,- situaciją aiškino namo šeimininkė.

Pirmadienio priešpiet Rociškius apžiūrėjęs Šakių rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase kalbėjo, jog panašių į šią situaciją atvejų rajone pasitaiko gan dažnai. Mat atsitinka taip, kad kartais rajone užtvinsta 20 - 50 ha žemės sklypai. „Šiuo atveju pagrindinė problema tame, kad reikia nuleisti vandenį ir surasti problemą. Čia kur nors yra nutrūkęs ar sudužęs vamzdelis ir todėl 12,7 ha skęsta“,- avarinio objekto padėtį aptarė specialistas. Trečiadienį prieš pietus V. Haase tikino, kad melioratoriai savo darbą padarė, kaime susikaupęs vanduo buvo nuleistas. „Bėdos tame, kad buvo tvarkomas kelias, o jame buvusi pralaida liko užversta. Nežinau, kodėl jinai nenumatyta atstatyti“,- sakė specialistas.

Tuo tarpu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis mums sakė, kad šio kelio tvarkymo darbai dar nėra galutinai priimti. Todėl jau kitą dieną darbų vykdytojai buvo įpareigoti sutvarkyti paliktas kelio tvarkymo klaidas. „Dabar paskambinau darbų vykdytojui, tai už valandos nuvažiuos ir sutvarkys tuos gedimus. Dėl pralaidos galiu pasakyti, kad padaryta projektuotojų klaida. Tolėliau esantys kviečių laukai užtvino dėl užsikimšusių filtrų, bet viskas bus sutvarkya“,- tikino J. Puodžiukaitis.

Direktorius paklaustas, kas atsakingas, kad nukentėjo ir žmonių turtas, atsakė: „Tai aišku, kad mes turime rūpintis, nes mes darėme projektą. Darysime viską, kad būtų sutvarkyta“.

Apžiūrint užtvinusius Rociškius, sutikome ir vietos gyventoją Alfonsą Danilevičių. Vyriškis kvietėsi apžiūrėti jo ir dar dviejų kaimynų skęstančius dirbamos žemės sklypus, esančius čia pat už ūkinių pastatų. „Štai pažiūrėkit, tai trijų savininkų neva dirbama žemė, kurioje jau pelkės darosi. Prie namų neina nieko daryti. Pavasarį V. Haase teikėme prašymą dėl pagalbos, bet niekas nereagavo. Kadaise čia būdavo dirbama žemė, o dabar pasidarė pelkė.“,- kalbėjo A. Danilevičius. Jis tikino, jog nebėra kur ir pagalbos kreiptis. Žemės savininkai sakė, kad jau koks dešimtmetis, kai jų laukai nuolat pažliugę vandeniu. Tačiau pačių jėgomis sutvarkyti šių žemių jiems nepavyko. „Mokame žemės mokestį, bet jokios naudos iš jos. Tai tik karvė ganosi. Bet iš žemės reikia gauti daugiau naudos, ne tik karvę ganyti“,- kalbėjo A. Danilevičius. Melioracijos darbų žinovas V. Haase sakė, jog jam šis objektas žinomas. „Kur yra valstybės drenažas, tai mes jį sutvarkysime. Bet kur yra pačių žmonių nuosavybė, tai mes negalime naudoti valstybės lėšų. Tai turi būti tvarkoma žmonių lėšomis“,- kalbėjo V. Haase. Jis teigė, kad rajone yra 100 tūkst. ha valstybinės žemės, o jų priežiūrai ir avariniams darbams atlikti savivaldybė šiemet skyrė 200 tūkst. litų, kurių, pasak specialisto, nepakanka.