Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 8 dieną į neeilinį posėdį buvo sukviesta rajono savivaldybės taryba. Darbotvarkėje buvo iškelti du svarbūs klausimai, reikalaujantys skubaus sprendimo: dėl projekto „Mažųjų miestelių turizmo galimybės. Sintautai“ finansavimo ir Gelgaudiškio vidurinės mokyklos įtraukimo į 2011 metų akreditavimo sąrašą. Tačiau taryba į darbotvarkę įtraukė tik pirmąjį klausimą, atmesdama ir nesvarstydama jokių antrojo klausimo galimybių.

Nuotr. Gelgaudiškio mokyklos bendruomenės atstovams tarybos nariai tikrąja to žodžio prasme atsuko nugaras.

Belskite, ar jums bus atidaryta?

„Belskite ir jums bus atidaryta“, - sakė Jėzus žmonėms. Tačiau dabartiniame mūsų pasaulyje jau daugelis posakių netinka. Šiandien daugelis paprastų žmogelių bėdavoja, kad jų balsas į dangų neina. Reikia ilgai ir įkyriai belstis arba ieškoti pažinčių ir duoti, nors neturi, ką duoti. Taip yra visose mūsų gyvenimo srityse.

Panašus vaizdas iškyla ir prisiminus gelgaudiškiečių siekio tapti gimnazija priešistorę. Perskaičius Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio atsakymą dėl galimybės akredituotis, tapo aišku, kad mokyklų akreditacijos klausimus turi spręsti savivaldybės taryba, nes ji „pagal Švietimo įstatymą taip pat formuoja mokyklų, vykdančių formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, tinklą.“

 
Liepos 14 dienos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio dalyviai nagrinėjo visas galimybes, leidžiančias Gelgaudiškio vidurinei mokyklai tapti gimnazija. Pagrindine kliūtimi buvo įvardintas per mažas mokinių skaičius, o tai, pasak savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Demeniaus, yra pagrindinis ir privalomas kriterijus. Todėl tikėtina, kad net pritarus tarybai, akreditacinės komisijos atsakymas dar šiemet patekti į gimnazijų tarpą gali būti neigiamas.

Gelgaudiškiečiai nenuleido rankų ir liepos 28 dienos tarybos posėdyje Edmundas Rinkevičius tarybai pateikė kreipimosi projektą į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių dėl Gelgaudiškio vidurinės mokyklos įtraukimo į 2011 metų akreditacijos sąrašą. Čia tarybos narių nuomonės smarkiai išsiskyrė. Tuomet savivaldybės meras Juozas Bertašius pavedė Švietimo, kultūros ir sporto komitetui dar kartą sugrįžti prie šio klausimo ir kartu su Gelgaudiškio bendruomenės ir mokyklos atstovais aptarti visas galimybes.   

Kitas susitikimas įvyko rugpjūčio 4 dieną ir jame iš esmės nebuvo pasakyta nieko naujo. Mero pavaduotoja Rima Rauktienė prisiminė, kad startas akreditacijai Griškabūdžio ir Gelgaudiškio vidurinėms mokykloms buvo duotas vienu metu. Kas atsitiko, kad viena jau tapo gimnazija, o kita stovi vietoje, sunku pasakyti. Situacija nepasikeitė – trūksta mokinių suformuoti dvi vienuoliktas klases. Gelgaudiškio bendruomenės atstovai įsitikinę, kad, jei mokykla taps gimnazija, gelgaudiškiečiai neišvažiuos mokytis į Šakių „Žiburio“ gimnaziją. Jei nieko nebus imamasi, mokinių ateityje gali dar sumažėti, todėl Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorius ir prašė leidimo akredituotis išimties tvarka. Pasak mokytojos Eglės Dragūnaitytės, jie nieko daugiau neprašo, tik leisti į mokyklą atvykti akreditacinei komisijai, o tada tegul ji nusprendžia: bus gimnazija, ar ne.

Išklausę Gelgaudiškio miestelio ir mokyklos bendruomenės atstovų argumentų,  R.Rauktienė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai pažadėjo įtraukti šį klausimą į neeilinio tarybos posėdžio darbotvarkę ir priimti kreipimąsi, tačiau nesuteikė šimtaprocentinės garantijos, ar tarybai pritarus, ministerija įtrauks Gelgaudiškio vidurinę mokyklą į 2011 metų akreditacijos planus.

Į neeilinį tarybos posėdį atvyko apie penkiolika Gelgaudiškio bendruomenės bei mokyklos atstovų, jų tarpe daugiausiai jauni žmonės, kuriems labiausiai rūpi, ar taryba leis kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl galimybės dar šiais metais lankyti gimnaziją. Paradoksas. Pasiryžę atsakyti į visus tarybos nariams rūpimus klausimus, jie buvo tiesiog ignoruojami ir priversti tyliai palikti salę. Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktoriui Romui Dumbliauskui nebuvo leista pasisakyti, nors šis tris kartus prašė leidimo kalbėti.

Motyvuodami tik tuo, kad pastarasis klausimas nebuvo išdiskutuotas komitetuose, beje, reikia pastebėti, kad pirmasis klausimas taip pat, dauguma tarybos narių atsisakė jį įtraukti į darbotvarkę: šeši - balsavo prieš, šeši - susilaikė, vienas - visai nebalsavo. Tarybos nariai neatsižvelgė ir į 1 tūkst. 400 gelgaudiškiečių parašų, išreiškusių savo valią, kad Gelgaudiškio vidurinė mokykla taptų gimnazija. Stebint tokią nepagarbą į posėdį susirinkusiems rajono gyventojams, kyla klausimas: kam atstovauja taryba? Paprastiems, už juos balsavusiems žmonėms ar savo ambicijoms? Ar klausimas būtų sprendžiamas kitaip, jei jį pateiktų ne E.Rinkevičius?

Paskubomis buvo pritarta maždaug 2 mln. litų vertės ES finansuojamam projektui „Mažųjų miestelių turizmo galimybės. Sintautai“, nes  jam užstrigus rajono biudžetas patirtų 200 tūkst. litų finansinį nuostolį. Paskubomis išsiskirstyta. Tik nedidelis būrys tarybos narių dar vis stoviniavo ir negalėjo atsitokėti, kas įvyko. Kodėl Gelgaudiškio vidurinės mokyklos akreditacijos klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, kodėl neleista kalbėti atvykusiems gelgaudiškiečiams? Ar tik todėl, kad jie prieš posėdį neužsiregistravo, jog norės išsakyti savo nuomonę?

„Ar 1 tūkst. 400 žmonių, pasirašiusių už gimnazijos akreditaciją Gelgaudiškyje, balsai yra niekas? Pasirodo, kad ne Švietimo ir mokslo ministerija neleidžia įgyvendinti šios svajonės, o taryba, - konstatavo faktą E.Rinkevičius. - Taryba turi dirbti ne sau, o žmonėms.“ I.Haase pritarė, kad šio posėdžio metu buvo paminti žmonių interesai: ir tėvų, ir vaikų, ir mokytojų.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana negalėjo atsistebėti: „Koks lygis taryboje – neišklausyti žmonių. Mane šiurpina toks elgesys. Galėjo diskutuoti ir šį klausimą svarstyti, kad ir dvi naktis - taryba turi dirbti žmonėms, o kaip čia išeina?“

Bernardinas Vainius tikino, kad antras posėdžiui pateiktas klausimas - politinis sprendimas ir, pritardama Gelgaudiškio vidurinės mokyklos akreditacijai, taryba gali apsijuokti prieš ministeriją, o pirmasis klausimas – tai pinigai, todėl jį reikėjo skubiai išspręsti.

Tuo tarpu Violeta Simanavičienė garsiai klausė, kodėl tarybos nariai eina prieš jaunus žmones? Pasak jos, ne taryba turi pasakyti, būti ar nebūti gimnazijai, o akreditacinė komisija. „Kas mes esam tokie, kad negalėjom išklausyti žmonių ir direktoriaus, kuris tris kartus prašė žodžio, - piktinosi V.Simanavičienė. – Mes pasirodėm, kokia pasipūtėlių kompanija esam.“

E.Rinkevičius tvirtino, kad nepasiduos ir nenuleis rankų – jis teiks ir teiks šį prašymą kiekvienam tarybos posėdžiui. Belsis tol, kol bus atidaryta...