Gintarė MARTINAITIENĖ Ar jūsų kaimynai ir pažįstami yra tvarkingi piliečiai ir tinkamai prižiūri savo sklypus? Tikriausiai būna situacijų, kai akis užkliūva ne tik už gražiai tvarkomos aplinkos, bet ir už nenušienautų, apleistų sklypų. Su tokių sklypų savininkais kartais tenka bendrauti ir seniūnijoms. Kol kas daugeliui šias problemas pavyksta išspręsti gražiuoju.
Nuotr. Kranto gatvėje esantis šabakštynas daugybę metų ne vienam bado akis, bet iš esmės niekas nieko nedaro ir sklypus formina kaip bešeimininkį turtą.
Šakių seniūnas Alfonsas Jakas kalbėjo, kad per metus tenka surašyti iki dešimties įspėjimų, tačiau bausti administracine bauda neteko nė vieno. Jis tikino, kad dažniausiai su netvarkingų sklypų savininkais pavyksta susitarti gražiuoju, užtenka paraginimo. Problemą, pasak A. Jako, šiuo metu labiau kelia ne nuosavų sklypų savininkai, o Šaulių gatvėje esantis sklypas, kuriame turėjo būti statoma „Norfos“ parduotuvė. „Nei ten stato, nei išvis ką nors daro. Vienas nuo kito stumdo, o prižiūrėti nėra kam. Tikrai ten nesiruošiu siųsti savo darbininkų, reikės žiūrėti, kaip tą teritoriją sutvarkyti. Gal per Ūkio skyrių, gal per architektus, bet ten tikrai jovalas“, - kalbėjo Šakių seniūnas.
Toks jovalas Šakiuose yra ir Kranto gatvėje. Šios gatvės gyventojai gyvena tvarkingai ir puoselėja savo gyvenamas teritorijas. Tačiau akis bado dviejų šalia vienas kito esančių namų, kurių jau daugybę metų niekas nei prižiūri, nei, tikriausiai, ketina tai daryti. Senesnis medinis namas išvis avarinės būklės, o ir šalia esantis mūrinis namas išdaužytais langais bendrame gatvės kontekste atrodo lyg vaiduoklis. Kiek žinoma, seniau čia buvo tikra landynė. Pasak seniūno, šį sklypą jis formina kaip bešeimininkį ir tiek. „Kiek žinau, šeimininkė lyg Kaune gyvena, bet niekas su ja bendros kalbos neranda. Ne vienas norėjo pirkti ir mokesčius visus buvo pasiryžę sumokėti, bet kaip nieko, taip nieko, o kad taip paimti ir atimti irgi nesinori, tai jau žvėrimi reikia būti“, - teigė A. Jakas.
Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida taip pat pripažino, kad netvarkingų gyventojų pasitaiko, bet to nelaiko problema. Dabar, pasak seniūno, tvarkytis sekasi netgi geriau nei ankstesniais metais. „Turime viešųjų darbų darbininkų, tai jie padeda, jei reikia, nušienauja. Juk ir su sveikata žmonėms problemų būna ar šiaip nevalioja, tad pagal išgales tvarkomės“, - kalbėjo V. A. Puida.
Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis pasakojo, kad slavikiečiams taip pat pakanka žodinio perspėjimo ir situacija pasikeičia. „Nesakau, kad neturim nenušienautų sklypų ar pakelių, bet susitariam, nesipykstam ir iki žiemos susitvarkysim“, - teigė seniūnas. Galbūt sudėtingiau su tais, kurie Slavikuose turi sklypus, bet patys gyvena kitur. Tačiau griežtesnių nuobaudų V. B. Sprainaitis, kaip ir kiti kalbinti seniūnai, netaikė nė vienam gyventojui. Pasak jo, seniūnijoje pagirtinas pavyzdys yra tas, kad stambesni ūkininkai geranoriškai nušienauja pakeles. „Kelių tarnyba šiais metais išvis beveik nešienauja, tai mūsų ūkininkai ne tik seniūnijos, bet ir „Marijampolės regiono keliams“ priklausančias pakeles sutvarko. Kartais paraginu tvarkytis arba pagiriu vietiniame mūsų laikraštukyje“, - sakė Slavikų seniūnas. Jis mano, jog geriausias pavyzdys – kaimynystėje gyvenantys žmonės.
Panašiai šiuo klausimu mąsto ir Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė. Ji kalbėjo, jog pavienių raginimų tvarkytis kartais tenka imtis, bet būna, kad ir patys gyventojai vieni kitus pakontroliuoja, paragina ir seniūnei kištis net nereikia. „Kaip bus ateityje, žiūrėsime, bet dar pavyksta susitarti ir nuobaudų taikyti nereikia“, - sakė O. Rakauskienė.
Nešienautų sklypų pasitaiko ne tik seniūnijose, bet ir sodų bendrijose. Čia atsakingas jau ne seniūnas, o bendrijų pirmininkai, kurie taip pat gali raginti nusišienauti ar skirti baudas. Be to, neprižiūrėtų, nenušienautų ir apleistų sklypų savininkai gali būti perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Netvarkinguoliams numatyta piniginė bauda siekia iki 500 litų, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, ji gali būti sumažinta perpus.
