Asta GVILDIENĖ

Vasario 27 dieną sukako metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į šiandieninį gyvenimą jau kalbinome opozicijoje dirbančius tarybos narius. Šiandien apie tai diskutuojame su antrą kadenciją taryboje dirbančiu Kęstučiu Smirnovu.  

Nuotr. K.Smirnovo manymu, reikia tikėti, kad rytoj bus geriau, o ne verkšlenti ir negatyviomis mintimis naikinti save iš vidaus.

Ar darbas antroje kadencijoje skiriasi nuo veiklos pirmojoje?

Didelių pasikeitimų darbo srityje nebuvo. Jei pirmojoje kadencijoje dirbau Švietimo ir sporto bei Kontrolės komitetų pirmininkų pavaduotoju, tai antrojoje kadencijoje esu šių komitetų narys. Naujoje taryboje darbas vyksta taip, kaip ir vyko. Tačiau šiandien yra opozicija. Tai labai gerai. Kiekvienoje valdžioje turi būti pozicija ir opozicija. Teisingi sprendimai gimsta tik derybose ir diskusijose. Todėl opozicija labai reikalinga, kad pozicija dirbtų, analizuotų, nutartų.

 
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo, negatyvo?

Gyvenime yra visi šie dalykai. Tai priklauso nuo pačių žmonių. Vieni išlieka optimistais net sudėtingiausiose gyvenimo situacijose, kažko siekia, sukasi. Krizė ar nekrizė, nelaukia ištiesę rankas kol kažkas kažką duos. Dirba ir tikisi, kad rytoj bus geriau. Tačiau yra ir kita pusė žmonių, kuriems visada blogai, kurie visada laukia, kol jiems atneš ir padės ant lėkštutės. Tai natūralu. Kaip yra balta ir juoda, taip yra optimistų ir pesimistų. O per vidurį abejingieji, kuriems nei šilta, nei šalta.

Kaip žiūrite į rytojų? Ar esate optimistas?

Aš esu optimistas ir visada buvau optimistas. Žvelgdamas į rytojų, galvoju, kad viskas gerės. Nes tik taip gyvendamas gali būti linksmas, energingas, pasitikintis savimi ir siekiantis savo tikslo. Jei mintys negatyvios, tai pats nežinodamas naikini save iš vidaus, save žlugdai. Taip mąstant nieko nepasieksi. Tik pritrauksi daugiau tokių pat nusivylusių gyvenimu žmonių ir įsisuksi į užburtą ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti.

Ar dirbant taryboje keletą metų nepasikeitė nuomonė apie jos darbą? Ar matote progresą?

Pusė tarybos – nauji žmonės. Todėl nori nenori daug pasikeitimų. Iš pradžių jie tik stebi, po to įsijungia ir toliau vyksta normalus darbas. Vienam užtenka vieno posėdžio, kad suprastų visą virtuvę ir kaip sistema veikia, o kitas pradeda gaudytis tik po pusės metų. Tai priklauso nuo žmogaus charakterio savybių, amžiaus, išsilavinimo.

Ši taryba, mano manymu, daug aktyvesnė. Galbūt todėl, kad joje daug jaunų ir aktyvių žmonių, daug minčių, daug idėjų, daug matymų. Kuo daugiau skirtingų matymų, tuo daugiau gali atrasti tiesos, nes visuomet geriau rinktis iš keleto dalykų.  Tad taryba labai darbinga, tik trūksta lėšų visų jos idėjų įgyvendinimui. Norisi skirti lėšų viskam: ir kultūrai, ir sportui, ir verslui, ir turizmui, bet viskas atsimuša į pinigus. Biudžeto deficitas riboja kai kurias veiklas. Tačiau nereikia nusiminti, nes mūsų savivaldybė yra viena iš pirmaujančių pagal projektų vykdymą.

Ar pritartumėte verslo plėtrai rajone, skatinant pradedančiuosius verslininkus?

Aš visada už tai, kad žmonės turėtų darbą, todėl manau reikia skatinti tuos, kurie išdrįsta pradėti kažką savo ir dar sukuria darbo vietas kitiems. Įdarbinti žmonės ne tik užsidirbs pinigų, bet ir mokės mokesčius, ir jiems nereikės išvykti ieškoti darbo svetur. Todėl verslą būtina skatinti. Pritariu tam, kad reikia skirti pinigų Verslo plėtros fondui. Manau, kad ir kiti tarybos nariai tam pritars. Gera pradžia – pusė darbo. Bet kokia parama labai vertinga. Žmogus jau neis pašalpų prašyti, jis dirbs ir pats mokės mokesčius. Reikia tuo tik džiaugtis.

Ar tikite, kad pranašaujamą sunkią ekonominę situaciją galima pakeisti?

Nežinau, kaip pažiūrėti į tą situaciją, kad mokesčiai ir kainos kyla, o atlyginimai lieka tie patys. Užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos ekonomika augs daugiausiai už visas kitas Europos valstybes. Manau, kad reikia žiūrėti optimistiškai. Visada reikia prisiminti, kad gali būti ir blogiau. Todėl siūlyčiau neišlaidauti, apriboti galimybes, atsisakyti to, ko nereikia, be ko dar galima gyventi ir prisiminti posakį: „ir tai praeis...“. Viskam yra pradžia ir viskam yra pabaiga. Gyvenimas nėra tiesi linija. Jis nuolat banguoja: vieną dieną pakilimas, o kitą dieną jau leidiesi... Tai natūralu. Visos pasaulio šalys tai išgyvena. Jei visi žmonės imtųsi iniciatyvos kažką daryti, labiau pasitikėtų savimi, o jeigu dar ir mokesčius mokėtų, tai nebūtų jokių krizių.
Reikėtų pagalvoti visiems tiems, kas šiandien sėdi prie valdžios vairo, kaip duoti žmonėms ne pašalpas, o darbą. Jei žmogus gauna pašalpą, tai turėtų už ją ir atidirbti. Aišku, aš kalbu apie sveikus ir darbingus žmones, o ne apie senas močiutes, neįgaliuosius ar mamas, auginančias vaikus. Tačiau yra tokių, kurie atvažiuoja pašalpos pasiimti su nauju automobiliu. Nors tokia politika visoje Europos Sąjungoje, tą situaciją reikėtų taisyti ir pritaikyti savo šaliai.

Ar tarybos darbe galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys...“?

Patarlė iš tikrųjų galioja, nes politikoje tik komandinis darbas ir iniciatyva leidžia priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Savo iškeltai idėjai visada turi ieškoti pasekėjų. Pirmiausia turi visus įtikinti, o tada sprendimas gali pasiekti dienos šviesą.

Kaip vertinate praėjusių metų tarybos darbą ir ko tikitės iš ateinančiųjų?

Vertinu tik gerai ir labai gerai, nes meluočiau, jei sakyčiau blogai. Pažiūrėkit, kiek daug padaryta: keliai tiesiami, miestai tvarkomi, sporto centras veikia, baseinas pastatytas, dvarai kyla... Tikrai faktai kalba patys už save. Ir šiais metais bus stengiamasi kuo daugiau pritraukti europinių lėšų ir  įgyvendinti naujus projektus. Dar yra ką veikti. Visiems verkšlenantiems, kad gimė per vėlai, atsakau, kad dar bus daug tokių, kurie gims po mūsų... Ir jie daug padarys. Gyvenimas nuolat keičiasi.