Anelė iš Šakių:Žinote, ir pasitikiu, ir nepasitikiu. Esu girdėjusi tokių gandų, kad suaukoti pinigėliai nueina ne ten, kur reikia. Pasitikėjimas įvairiomis labdaromis vis mažėja. Anksčiau dažniau aukodavau, dabar vis rečiau. Labiau palaikau paramos skyrimą vargstantiems maistu. Manau, valstybė turi rūpintis, kad nebūtų vargstančių. Tegul valdininkai nusiima visus priedus, tai visas skyles galės užlopyti. Kas mumis pensininkais pasirūpina. Mūsų niekas neklausia, ar mes šiandien turime ką valgyti, ar ne. Ateina sąskaitos už šildymą, tai nė pensijos neužtenka. Tai ką mes dar galime aukoti, kas mums aukoja.
Romas iš Liepalotų:Jeigu turiu galimybę, stengiuosi paaukoti telefonu nors po du ar penkis litus. Manau, kad suaukoti pinigai panaudojami tikslingai. Labiau remiu tas labdaringas akcijas, kurių metu pinigėliai renkami vaikams. Nemanau, kad tokių akcijų Lietuvoje yra perdaug. Tikrai šalyje yra daug skurdžiai gyvenančių ir sergančių žmonių, kurių man gaila, todėl gerai, kad yra sudaroma galimybė su vargstančiais pasidalinti tuo, ką turime. Galbūt valdžia irgi galėtų labiau vargstančiais pasirūpinti, gal ir pašalpos galėtų būti didesnės.
Dalė iš Griškabūdžio:
