baneris leidinys

zvakesGintarė MARTINAITIENĖ

Kremavimas – įprastas laidojimo būdas pasaulyje, kuris populiarėja ir Lietuvoje. Ne išimtis ir Šakių rajonas. Neseniai UAB „Šakių laidotuvių namai“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kėdainiuose veikiančiu krematoriumu, tad nuo šiol bendrovė mirusiųjų palaikus kremuoti jau veš ne į Lenkiją. Pasirodo, apie šį laidojimo būdą galvoja ir Šakių seniūnas Alfonsas Jakas, jau numatęs ir konkrečią vietą galimam kolumbariumui.

Nuotr. Kol kas tik vienas procentas rajono mirusiųjų yra kremuojami, tačiau apie kolumbariumo statybą Šakiuose jau mąstoma.

Vieni aiškina, kad mirusiųjų kremavimas yra mados reikalas, reikalaujantis nemažų pinigų, kiti tikina, kad taip laidoti daug ekologiškiau, treti piktinasi, kad taip keičiamos tradicijos, dar kiti norėtų būti palaidoti būtent taip. Kiek žmonių, tiek nuomonių, tačiau šis laidojimo būdas jau ne naujiena nei mūsų šalyje, nei rajone.

Kremuojami ir šakiečiai

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Kėdainiuose pradėjo veikti pirmasis krematoriumas Lietuvoje. Iki tol palaikai būdavo vežami į Latviją arba Lenkiją, o pastačius krematoriumą šios paslaugos jau teikiamos ir mūsų šalyje.
 
Prieš mėnesį, kovo 6-ąją, Kėdainiuose vyko Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos išvažiuojamasis posėdis, kuriame įmonėms iš visos Lietuvos, tarp jų ir UAB „Šakių laidotuvių namai“, buvo pristatyta Kėdainiuose įsikūrusios krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ veikla, sudaryta galimybė stebėti visą palaikų kremavimo procesą. Kaip tikino UAB „Šakių laidotuvių namai“ direktorė Janė Dėdinienė, ši diena šakiečiams įsimintina ir tuo, kad nuo šiol, norinčius po mirties būti kremuotais, „Šakių laidotuvių namai“ gabens ne į Lenkiją, kaip darė iki šiol, bet į Kėdainius. „Tądien pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kėdainių krematoriumu įpareigoja abi įmones kryptingai bendradarbiauti žmonių palaikų kremavimo ir laidojimo srityje“, - kalbėjo J. Dėdinienė.

Pasak „Šakių laidotuvių namų“ direktorės, pernai į artimiausią krematoriumą Lenkijoje buvo išvežti kremuoti keturių žmonių palaikai. „Tai sudaro tik vieną procentą nuo visų mirusių šakiečių. Sakyti, kad tai tradicinis laidojimo būdas dar anksti, tačiau po kokio dešimtmečio, manau, bus visai kita situacija“, - mintimis dalijosi J. Dėdinienė.

Kremavimas kol kas didina išlaidas

Visgi šiandien kremavimas yra papildoma paslauga, padidinanti laidotuvių išlaidas. „Įvertinant tai, kad vidutinės laidotuvės mūsų namuose kainuoja apie 2500 litų, už kremavimo paslaugos organizavimą reikėtų pridėti dar antrątiek“, - teigė „Šakių laidotuvių namų“ direktorė. Visgi, jei lygintume kremavimą Lenkijoje ir Kėdainiuose, dabar ši paslauga bus pigesnė. „Lenkijoje paslauga dukart pigesnė nei Kėdainiuose, tačiau dėl didžiulio atstumo, beveik 700 kilometrų į priekį ir atgal, labai išauga transportavimo kaštai. Į Kėdainių krematoriumą nuo mūsų biuro tik 216 km. Darbo grafikas ten lankstus, viską galima suderinti iš anksto. Paslaugos organizavimas, transportavimas, manau, leis atpiginti laidotuvių išlaidas 500 - 600 litų“, - aiškino direktorė, dėl to ir pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.

Kremavimo procesas - trumpas

Iki išvažiuojamojo posėdžio dienos Kėdainių krematoriume jau buvo kremuota 318 mirusiųjų. „Įspūdis įsimintinas. Pats kremavimo procesas vyksta labai greitai, 45-50 min. Toliau apdorojami pelenai, o pats procesas iki kapsulės su pelenais atidavimo užtrunka iki 3 val., priklausomai koks kūnas, koks karstas. Beje, karstai kremavimui nerekomenduotini iš ąžuolo ar uosio medienos. Kaip, beje, ir įvairūs priedai įdėti į karstą“, - po apsilankymo krematoriume pasakojo J. Dėdinienė. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad karstuose randama įvairių buities daiktų, žaislų, buvo atvejis, kai teko išimti net radijo imtuvą.

Kėdainiuose šalia krematoriumo numatyta įrengti dvi atsisveikinimo sales, kur artimieji galėtų per valandą ar pusantros atsisveikinti su velioniu ir palydėti karstą kremacijai.

Vieta kolumbariumui numatyta

Šakių seniūnas Alfonsas Jakas patikino, kad apie šį populiarėjantį laidojimo būdą jis jau mąstantis. Miesto šeimininkas yra numatęs ir vietą galimo kolumbariumo (vieta kur laikomos urnos su palaikais) statybai. „Žinoma, kol kas tai tik pamąstymai, bet žiūrint į ateitį apie tai galvoti reikia. Mano manymu, jį būtų galima įrengti senosiose kapinėse, dešinėje pusėje pušyno link, kur yra tremtinių ir politinių kalinių memorialas“, - teigė A. Jakas pabrėždamas, kad pirmiausiai turi būti ir visuomenės poreikis, o ne vienas ar du paklausimai. Be to, tam reikia ir nemažų investicijų. „Galbūt ne sunkmečiu apie tai reikėtų galvoti. Pinigai nemaži, gal pradžiai būtų galima įrengti mažiau vietų, bet svarbu, kad tai būtų estetiška, tvarkinga ir apgalvota“, - teigė Šakių seniūnas.

Bažnyčia ne prieš

Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Sigitas Matusevičius taip pat pripažino, kad kremavimas mūsų šalyje populiarėja. Jis mano, kad ypač didesniuose miestuose šis laidojimo būdas vis labiau prigyja ir dėl to, jog kapinėse mažėja vietos, o kolumbariumai šiuo atveju yra išeitis.

Dvasininkas patikino, kad bažnyčia nedraudžia ir nepasisako prieš kremavimą. „Kūnas vis vien sudūlės, nesvarbu ar jis bus sudegintas, ar įprastai užkastas žemėje. Bažnyčia gerbia tiek tai, tiek tai. Mirusįjį abiem atvejais laidoja su apeigomis bei tiki jų prisikėlimu“, - komentavo S. Matusevičius.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos