Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik prieš dvejus metus rajono taryba patvirtino aprašą, kuriuo nustatė, jog socialines išmokas gaunantys gyventojai turi atidirbti už jas. Tačiau net ir praėjusiais metais Gelgaudiškio ir Kidulių seniūnijose visuomenei naudingiems darbams nebuvo pasitelktas nė vienas žmogus. Savivaldybės administracija tokią situaciją vertina neigiamai ir dėl to kaltina seniūnus.

Nuotr. Nors jau dveji metai patvirtintas aprašas, kad socialines išmokas gaunantys gyventojai už jas turi atidirbti ir didžioji seniūnijų dalis tai vykdo, Kidulių ir Gelgaudiškio seniūnijoje ir pernai šiems darbams nebuvo pasitelktas nė vienas žmogus.

Viskas priklauso nuo seniūnų

Dar 2010 metais, prieš tvirtinant Gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašą, buvo kilę nemažai diskusijų. Vieni tikino, kad ši iniciatyva teigiama ir taip turi būti, kiti tai vertino gana skeptiškai. Visgi buvo nuspręsta, kad socialinės paramos gavėjai turi suvokti, jog negali visko tik gauti, bet už išmokas turi bent simboliškai atidirbti. Vienose seniūnijose su naująja tvarka žmonės susitaikė lengviau, kitose sunkiau, tačiau ir praėjusiais metais Kidulių ir Gelgaudiškio seniūnijose už gaunamas išmokas neatidirbo nė vienas žmogus. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis teigė, kad taip būti neturėtų. „Labai neigiamai tai vertinu, bet tai priklauso nuo pačių seniūnų ir socialinių darbuotojų. Jei nieko nedirba ir nedaro, todėl taip ir yra, o kur seniūnai aktyvūs, ten viskas tvarkoj“, - teigė administracijos direktorius.

 
Sąrašas sudarytas, žmonės įspėti

Kidulių seniūnas Algirdas Stankevičius priminė, kad jis praėjusiais metais seniūnu pradėjo dirbti tik nuo balandžio. Ankstesnis seniūnas šios praktikos seniūnijoje netaikė, tad A. Stankevičiui, tik pradėjusiam vadovauti seniūnijai, iškart versti žmones atidirbti už pašalpas būtų buvęs gana sunkus uždavinys. „Šiais metais tikrai tai vykdysime, jau yra sudarytas sąrašas, žmonės įspėti ir žino,“ - sakė teigiamai šią iniciatyvą vertinantis seniūnas. Jis planuoja žmones telktis aplinkotvarkai, tačiau mano, kad įstatymiškai turėtų būti labiau reglamentuota, kaip socialiai remtinus „prispausti“ prie darbo. „Suprantu, kad tvarką labiau eitų įvesti, jei, pavyzdžiui, atidirbai, gavai seniūno parašą ir viskas aišku. Jei ne – kitą mėnesį išmokos negauni, o dabar sunkoka, bet tikimės, kad su žmonėmis eis susikalbėti“, - mintimis dalijosi A. Stankevičius. Jis džiaugėsi, kad nors jokiose ataskaitose neminima, bet ir praėjusiais metais seniūnijoje buvo kelios moterys, kurios visą vasarą tvarkė karių kapus.

Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis, paklaustas, kodėl jo vadovaujamoje seniūnijoje per metus už pašalpas neatidirbo nė vienas žmogus, aiškino, kad seniūnijoje užtenka dirbančių pagal viešųjų darbų programą. „Mums pilnai užtenka tų žmonių, kurie dirba viešuosius darbus“, - tikino seniūnas. „O ką ten su tais pijokais. Tai dar prie jų po vieną žmogų pastatyk, kad prižiūrėtų. Tai jau geriau pats pasidarai“, – kalbėjo V. Dabravolskis. Jis tikino, kad bent jau kol kas ir toliau neplanuoja savo gyventojų telkti visuomenei naudingiems darbams ir prašyti, kad socialiai remtini gyventojai atidirbtų už pašalpas.

Tuo tarpu Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida džiaugėsi, kad tokia tvarka yra ir tikino šią iniciatyvą vertinantis itin palankiai. „Pasitelkus šiuos žmones prie dirbančių viešuosius darbus mums nereikia jokių mokinių talkų. Susitvarkome ir išsikuopiame visą miestą. Laukiame, kol pasitaisys orai, tai duosime pusės kilometro ilgio kapinių tvorą dažyti. Susipirkome įrankius, darbo yra, viskas gerai“, - džiaugėsi seniūnas. Suprantama, pasitaiko visokių atvejų, tačiau didesnių problemų, pasak V. A. Puidos, dėl atidirbinėjimo nebūna. Jis tikino, kad žmonėms tiesiog stengiasi paaiškinti, kad, jeigu nedirbs, gali nutrūkti pašalpa ir tiek. Kartais būna atvejų, kai ateina dirbti visa šeima, atsižvelgiama ir į konkrečią šeimos situaciją – gal viena mama augina vaikus, gal sveikata neleidžia, tad tokais atvejais niekas ir nereikalauja.

Panašiai kalbėjo ir Lukšių seniūnas Vidas Cikana, praėjusiais metais sumušęs įdarbinimo rekordus. Šioje seniūnijoje per metus visuomenei naudingiems darbams buvo pasitelkti 102 lukšiečiai. „Nėra lengva, bet apie lukšiečius negaliu kalbėti blogai. Žmonės supranta, kad reikia dirbti, jie juk valstybei turi padėkoti, kad jiems moka pinigus, su kuriais jie gali veikti ką nori, tad simbolinis atidirbimas tarsi dovana“, - mintimis dalijosi V. Cikana. Jis pasakojo, kad dažniausiai, kaip ir kitose seniūnijose, žmonės tvarko aplinką, kapines, šienauja, ravi gėlynus, ruošia malkas, žiemą valo sniegą ir pan. „Kai leidžia oras, dirbame lauke, kai lyja, einame į patalpas. Tai lyg akcija „Darom“ visus metus. Ji būtina“, - teigė Lukšių seniūnas. Jis mano, kad šis atidirbimas yra visiškai „neskausmingas“ – viena darbo valanda įvertinta 20 litų. „Tai ar daug, jeigu žmogus už 1000 litų turi padirbėti apie septynias dienas per mėnesį“, - retoriškai teiravosi V. Cikana.

Be minėtų seniūnijų galima apžvelgti, kaip kitoms sekėsi socialiai remtinus žmones telkti visuomenei naudingiems darbams. Pavyzdžiui, 2011 metais už pašalpas Barzdų seniūnijoje atidirbo 42 žmonės, Slavikų – 37, Sintautų – 32, Sudargo ir Lekėčių – po 28, Šakių – 27, Kriūkų – 26, Žvirgždaičių – 24, Plokščių – 17, Griškabūdžio – 11.