Asta GVILDIENĖ Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su Ramute Alyte Bastiene, rajono taryboje dirbančia nuo 1995 - ųjų.
Nuotr. R.A.Bastienės teigimu, būtų labai sunku gyventi, jei netikėtum, kad rytoj išauš šviesesnė diena.
Ar tiek metų dirbant taryboje nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?
Gyvenime viskas keičiasi. Pasikeitė ne tik nuomonė, bet ir pats darbo pobūdis. Šiuo metu tarybos dauguma labiau susikoncentruoja į svarstomų klausimų sprendimą, o ne į savireklamą. Be to pasikeitė ir reikalavimai. Tuo metu, kai pradėjau dirbti savivaldybės taryboje, veikė kitas savivaldos įstatymas. Iš tarybos narių buvo formuojama valdyba, kuri ir sprendė visus smulkesnius klausimus. Tarybos posėdžių metu nereikėdavo balsuoti už virtuvės inventoriaus nurašymą ar spręsti kitų panašių klausimų.
Ar tarybai reikalinga opozicija?
Opozicija būtina. Kaip sakė prancūzų moralistas Žosefas Žuberas: „Ginčų ir polemikos tikslas nėra nugalėti, bet pataisyti.“ Tačiau jeigu opozicija savo darbą įsivaizduoja kaip pastovų prieštaravimą bet kuriam sprendimui, kaip žaidimą spaudžiant geltonus ar raudonus mygtukus - tokia opoziciją nereikalinga. Tai tik įneša destrukciją į visos tarybos darbą.
Ar čia galioja patarlė „Vienas lauke ne karys“?
Per tiek metų visko būta. Teko ir vienai mėginti apginti savo nuomonę. Tačiau galiausiai vis tiek reikia ieškoti bendros kalbos su dauguma. Vienas gali pateikti idėją, bet jos įgyvendinimui reikalinga komanda.
Ar reikėtų mažinti tarybos narių skaičių, sumažėjus gyventojų skaičiui rajone?
Į tai galėčiau atsakyti klausimu: ar sumažėjo problemų? Ne, jų tik daugėja. Savivaldybei vis daugiau primetama papildomų funkcijų, tačiau jų sprendimui lėšų nepridedama. Savivaldybė yra švietimo, sveikatos įstaigų steigėja, bet turi vykdyti atskirų ministerijų nurodymus. Taigi, kol kas darbo užtenka visiems. Labai viliuosi, jog ateis toks laikas, kai savivaldybė bus tikra šeimininkė savo teritorijoje.
Ar tikite, kad vis sunkėjantį žmonių pragyvenimo lygį galima pakeisti? Kaip?
Pakeisti ne tik galima, bet ir būtina. Tam reikalingi įstatyminės bazės pakeitimai. Mokestiniai įstatymai turi sudaryti sąlygas atsigauti smulkiam ir vidutiniam verslui. Per dideli PVM mokesčiai vaisiams, daržovėms, mėsai ir kitiems maisto produktams, lyginant su kitomis ES šalimis, sudaro nevienodas konkurencines sąlygas mūsų žemdirbiams. Fiskalinė drausmė - būtina, tačiau paskolintos lėšos neturi būti „pravalgomos“. Jos turi būti naudojamos tam, kad augtų pajamos.
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo, negatyvo?
Labai gaila, tačiau aplink vis labiau plečiasi abejingumo liūnas. Tuo labai sėkmingai naudojasi gatvės rėksniai, siekdami savų tikslų. Norėtųsi visiems palinkėti: nereikalaukime, kad kitas pakęstų tai, ko patys negalime pakęsti. Gal tada atsiras daugiau pozityvo, daugiau pasitikėjimo ir supratimo.
Ar į rytojų žiūrite su optimizmu? Koks jūsų gyvenimo kredo?
Būtų labai sunku gyventi, jeigu į viską žiūrėtum tik pro tamsius akinius, jeigu netikėtum, kad rytoj išauš šviesesnė diena. Mano kredo: „Išklausyti, patarti, padėti“.
Kaip vertintumėte praėjusių metų tarybos darbą?
2011-ųjų metų savivaldybės tarybos darbą vertinu teigiamai. Tai buvo pirmieji šios kadencijos darbo metai. Tarybos sudėtis irgi ryškiai pasikeitė. Atėjo gražus būrelis gabaus jaunimo. Jie greitai perprato darbo specifiką, drąsiai reiškė savo nuomonę, gynė savo idėjas. Tikiuosi, jog ateityje išvengsime asmeniškumų, tuščių kalbų, nes tai nepadeda spręsti kylančias problemas.
Arūnė iš Griškabūdžio:
