Gintarė MARTINAITIENĖ

Šakių rajono savivaldybė tapo pilotine (bandomąja) savivaldybe dėl dienos socialinės globos paslaugų teikimo sunkią negalią turintiems gyventojams. Jau pusantrų metų tokias paslaugas rajone teikia Socialinių paslaugų centras, tačiau pageidavimą pareiškė ir UAB „Dalios Zaleskienės ambulatorija“. Tai sužinojęs rajono meras Neįgaliųjų reikalų koordinacinės tarybos posėdžio metu pašėlo, kad taip bus žlugdoma viešoji įstaiga, o remiama privati. Tad kodėl susiklostė tokia situacija ir projekto niuansai buvo gvildenami tik posėdžio metu?

Nuotr. Meras posėdžio metu mintis reiškė negailėdamas kritikos Socialinės paramos skyriaus vedėjai L. Pocevičiūtei.

Tapo be tarybos pritarimo

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė koordinacinės tarybos posėdžio metu susirinkusiesiems pristatė, kad savivaldybė sutiko tapti pilotine savivaldybe Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte dėl kompleksinių paslaugų teikimo sunkią negalią turintiems žmonėms 2013 – 2015 metais. Rajono meras Juozas Bertašius iškart paprieštaravo ir rekomendavo vedėjai kalbėti savo vardu. „Nebuvo jokio tarybos sprendimo. Jei vedėja kažkur ir tapo pilotine, tai tegul kalba savo vardu“, - teigė J. Bertašius. Kitą dieną rajono vadovas komentavo, kad bet kokiam, nors ir menkiausiam projektui reikalingas tarybos sprendimas, o šiuo atveju jo nebuvo. „Dar ji (vedėja L. Pocevičiūtė – red.) ugnim spjaudosi, matai išeiti ar nekalbėti gali. Galės to nedaryti, kai savo darbą normaliai dirbs. Tiek čia dabar visko primalta, kad jūs nė neklauskit“, - negailėdamas kritikos rėžė J. Bertašius.

 
Nori įsijungti ambulatorija

L. Pocevičiūtė posėdžio metu pasidžiaugė, kad iki šiol dienos socialinės globos paslaugas sunkią negalią turintiems žmonėms rajone sėkmingai teikia Socialinių paslaugų centras, vadovaujamas Vilmos Bielskienės „Į šį paslaugų teikimą nori įsijungti ir D. Zaleskienės ambulatorija“, - pristatė vedėja. Tai išgirdęs rajono vadovas vėl „užsikūrė“. „Niekaip nesuprantu, kaip ji (ambulatorija – red.) įsilieja į mūsų gretas, jei ji yra privati? Ji bus atskiras darinys? Kaip tuomet ta paslauga bus teikiama? Svarbiausia, kaip bus su finansavimu?“ - vieną po kito klausimus L. Pocevičiūtei žėrė meras. Vedėja bandė paaiškinti, kad šie klausimai tiek su rajono vadovu, tiek su vicemere Rima Rauktiene buvo derinti anksčiau. „Plačiau nieko nederinome ir apie finansavimą nekalbėjome. Gerai, kad ne vienas buvau ir vicemerė tai paliudyti gali. Jūs tik esmę pristatėte, o dabar, kai pradedu gilintis, matau, kad finansiškai gali būti negerai“, - sakė J. Bertašius. Socialinės paramos skyriaus vedėja aiškino nesuprantanti tokios mero pozicijos. „Jis tikrai anksčiau žinojo. Buvome kalbėję. Be to, D. Zaleskienės ambulatorija yra pateikusi raštišką prašymą dėl to, kad būtų įtraukta į socialinių paslaugų tiekėjų sąrašą. Tai ne žodinis pareiškimas“, - teigė L. Pocevičiūtė.

Finansavimas – perpus

Visas „negerumas“ tame, kaip aiškino J. Bertašius, o vėliau pripažino ir Socialinių paslaugų centro direktorė V. Bielskienė, kad ministerijos skirtas finansavimas būtų dalinamas per pusę, tai yra ir centrui, ir ambulatorijai. „Aš nesu prieš D. Zaleskienės ambulatoriją, bet gal nedraskykime to, ką patys turime sukūrę. Jeigu ambulatorija nori, tegul dalyvauja atskirai, bet ne po mūsų, savivaldybės vėliava. Sveika konkurencija gerai, bet mes turime centrą, o ambulatorija jau yra privati įmonė“, - mintimis dalijosi meras. Jis sakė nesuprantantis, kodėl darbą turi nudirbti ir dėl projekto įgyvendinimo visus derinimus atlikti Socialinės paramos skyrius ir Socialinių paslaugų centras, o finansavimą dalintis perpus. „O tai kur jie (ambulatorija – red.) gaus socialinius darbuotojus. Juk tai medicinos įstaiga“, - mąstė meras. Jis sakė įžvelgiantis tik vieną – finansinį motyvą. „Atsirado pinigai, tai atsirado noras teikti ir paslaugas“, - sakė rajono vadovas, raginęs L. Pocevičiūtei nedraskyti jam akių. „Kol kas aš esu rajono meras, tai kaip man atrodo, taip ir sakysiu, ir reikalausiu, kad viskas, mano manymu, vyktų sąžiningai“, - tikino meras.

Socialinių paslaugų centro direktorė V. Bielskienė ne kartą pabrėžė, kad kaip iki šiol, taip ir vėliau centras yra visiškai pajėgus paslaugas teikti ir toliau. Direktorė sakė apie tai, jog projekte pareiškė norą dalyvauti ir ambulatorija, sužinojusi tik prieš posėdį. „Suprantu, kad šią paslaugą galėtų teikti bet kas, jeigu mes to nepajėgtume, bet dabar...“, - stebėjosi centro direktorė. Meras aiškino, kad tai tiesiog vedėjos ir direktorės nesusikalbėjimo vaisius. „Atstumas nuo savivaldybės iki bibliotekos velniškai didelis ir jums neina susitikt ir išsiaiškinti“, – teigė rajono vadovas. Jis tiek vedėją L. Pocevičiūtę, tiek direktorę V. Bielskienę ragino pradėti ieškoti bendros kalbos, nes tai ne pirmas atvejis, kai socialinėje srityje dirbančios valdininkės nesusikalba ir viena kitą nelabai supranta. Visgi meras džiaugėsi, kad bent jau posėdžio metu išaiškėjo projekto įgyvendinimo niuansai ir paaiškėjo, kas yra kas.

Duonos kąsnio neatima

UAB „Dalios Zaleskienės ambulatorija“ vadovė D. Zaleskienė kalbėjo, kad jau seniai mąstė apie galimybę teikti tokias paslaugas. Medikė nesupranta, kodėl kilo toks ažiotažas. „Socialinės paramos skyrius kvietė įsijungti visus norinčius, buvo informacija ir laikraštyje, tad pareiškėme tokį norą“, - sakė D. Zaleskienė. Ji tikino, kad ambulatorija nusiteikusi geranoriškai bendradarbiauti ir nemano, jog turi būti išskiriama, kas paslaugas galėtų teikti – privati įmonė ar viešoji įstaiga. „Mes iš nieko duonos kąsnio neatimame, juk tai projektinės lėšos ir savivaldybei nereikės prisidėti“, - mintimis dalijosi pašnekovė. Pasak jos, ambulatorija turi didelę patirtį slaugos srityje, o Socialinių paslaugų centras – socialinėje, tad ir vieniems ir kitiems yra kur tobulėti. Medikė įsitikinusi, kad darbo užtektų visiems ir paklausta, kokio tarybos sprendimo tikisi, ji mano, jog negali būti kitaip, kaip tik pritarta, nes visų teisės turi būti lygios.

Projekto nauda

Įgyvendinant projektą pilotinėms savivaldybėms, kurių yra 22, ministerija skirtų papildomą finansavimą dienos socialinei globai teikti. Planuojama, kad savivaldybėms būtų paskirstyta apie 20 mln. litų. Siekiama, kad ši paslauga būtų kompleksinė, tai yra ją teiktų ne tik socialinės srities specialistai, bet ir slaugytojai. Iki šiol, nors paslauga ir buvo teikiama, slaugytojai į ją dėl finansinių galimybių nebūdavo įtraukiami. Taip yra ne tik Šakiuose, bet ir daugelyje kitų miestų. Be to, ir licencijas gal turi tik pora savivaldybių šalyje, tad ir šis niuansas, įgyvendinus projektą, būtų išspręstas. Be to, būtų galima įsigyti ir naujos technikos, reikiamos įrangos, būtų sukurta naujų darbo vietų gal 20 – 30 žmonių, nekalbant apie tai, kad reikiamą paslaugą gautų gerokai daugiau sunkią negalią turinčių žmonių. Šiuo metu centras dienos socialinę globą teikia 18 asmenų.