Asta GVILDIENĖ Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su antrąją kadenciją taryboje dirbančia Virginija Puskunigiene.
Nuotr. V.Puskunigienė tiki jaunais žmonėmis ir viliasi, kad jie padarys mūsų kraštą gražesnį ir turtingesnį.
Ar dirbant taryboje antrąją kadenciją nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?
Nors teorinių žinių turėjau nemažai, kadangi jau daug metų istoriją, politologiją, pilietiškumo pagrindus dėstau Griškabūdžio gimnazijoje, tačiau dirbdama pirmus metus rajono taryboje pamačiau, kad teorija nuo praktikos iš tikrųjų labai skiriasi. Reikėjo daug ką išmokti ir suprasti. Pasikeitė rajono tarybos narių darbo ir veiklos principai, politinis išprusimas ir kultūra. Diskusijos verda ir ginčytini klausimai sprendžiami tarybos komitetų posėdžiuose. Už tai pagyrimo sulaukiame ir iš Vyriausybės atstovo Pauliaus Ulecko. Tarybos nariai tampa vis labiau tolerantiškesni, pakantesni vienas kito nuomonei. Įrengus elektroninį balsavimą, darbas tapo efektyvesnis. Naujų vėjų į tarybos veiklą įnešė ją papildęs jaunimas, kupinas idėjų ir ryžto.
Ar tarybai reikalinga opozicija?
Taip. Opozicija reikalinga. Tiek pozicijoje, tiek opozicijoje dirbantys tarybos nariai yra ne tik aktyvūs, sumanūs ir kūrybingi, bet ir turintys savo nuomonę. Tačiau nesutikti su daugumos nuomone, prieštarauti daugumai visuomet reikėtų „sveikai“ ir nesavanaudiškai. Juk ir pozicija, ir opozicija privalo rasti pačius geriausius sprendimus rajono žmonių labui.
Ar čia galioja patarlė „Vienas lauke ne karys“?
Gal ir tiesa. Nors mokiniams dažnai pateikiu istorinių faktų, kad ir vienas lauke karys gali laimėti mūšį, jei jis tiki savo sėkme. Tačiau politikoje, manau, būtina ieškoti bendraminčių ir kompromiso, nes laimi dažniausiai ne vienas karys, o komanda. Jei lieki vienas, turėtum labai rimtai pamąstyti, ar esi teisus. Vieniši kariai politikoje dažniausiai siekia tik reklamos ir dėmesio sau.
Ar reikėtų mažinti tarybos narių skaičių, sumažėjus gyventojų skaičiui rajone?
Vykstant gyventojų migracijai, žmonės ne tik išvyksta iš rajono, bet ir atvyksta, o problemų ne mažėja, bet daugėja. Todėl manau, kad tarybos narių skaičiaus nereikėtų mažinti. Be to, ir Lietuvos Seimo narių skaičius kol kas lieka toks pat. Nors daug šalies gyventojų ir pasisako už mažinimą.
Ar tikite, kad vis sunkėjantį žmonių pragyvenimo lygį galima pakeisti? Kaip?
Jis pasikeis tada, kai socialiai remtiniems darbingo amžiaus žmonėms bus sudarytos sąlygos imtis praktinės veiklos, o ir jie patys norės dirbti, nelaukdami išmokų iš valstybės. Kaip teigia moksliniai, informatyvūs šaltiniai, žmonių pragyvenimo lygis aukštas ten, kur gerai išplėtota ir strategiškai valdoma nacionalinio ūkio infrastruktūra, strategiškai planuojamos gamybos, paslaugų kūrimo ir realizavimo sritys, optimaliai išnaudojama mokslo ir technikos pažanga, aukštas kultūros lygis, gerai sureguliuoti žmogaus, šeimos, kolektyvo ir visuomenės santykiai.
Pritariu Seimo reikalų komiteto nario Jono Kondroto mintims, išdėstytoms straipsnyje „Lietuva – tai ne tik Vilnius“! Anot autoriaus, „įdomiai valdantieji suvokia miestelių ir kaimų gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Ar pagerėjo jis kaimo vaikams, priverstiems keltis sulig tamsa, kad spėtų nuvykti į mokymo įstaigą, esančią už daugelio kilometrų, ar pagerėjo jis ligos prispaustiems žmonėms, kurie priversti laukti pagalbos? Kad žmonės nebėgtų į užsienį ar į miestus, reikia suteikti galimybę jiems dirbti ir užsidirbti.“
Džiugu, jog Seimo kaimo reikalų komitetas žengia pirmus žingsnius, kad gyventojams būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtiniausiems maisto produktams. Taigi tikiu, kad pragyvenimo lygis gerės. Kai prisimenama praeitis, tai tikima ir ateitimi.
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo, negatyvo?
Gyvenimas – spalvotas. Jame ne vien tik juoda arba balta. Blogai ne tai, kad pilna negatyvo, ypač žiniasklaidoje, blogai tai, kad nėra objektyvios ir rimtos analizės. Žmonės mažai randa pasiūlymų, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Kaip žiniasklaida nuteiks, toks poveikis ir bus žmonių nuomonei bei nuotaikai. O nuo to iš dalies priklauso ir žmonių gyvenimo kokybė. Šiandieniniame gyvenime, manau, daugiausiai yra pilietinio abejingumo: darbe, politikoje, šeimoje. Tai paveldėjome iš netolimos praeities. Turime susigrąžinti lietuvišką orumą ir viskas iš pagrindų pasikeis.
Ar į rytojų žiūrite su optimizmu? Koks jūsų gyvenimo kredo?
Žinoma, į rytojų žiūriu optimistiškai. Mano gyvenimo kredo: „Rytas už vakarą protingesnis“. Šią vasarą į gyvenimą išleidžiu savo auklėtinių laidą, kurie ypač trykšta optimizmu, su viltimi ir tikėjimu žvelgia į rytojų. Tai tie jauni žmonės, kurie padarys mūsų kraštą gražesnį ir turtingesnį. Jiems ir viso rajono abiturientams noriu palinkėti „...svajokit daugiau, nei kitiems atrodo praktiška, tikėkitės daugiau nei kitiems atrodo įmanoma“ (H.Schultz).
Kaip vertinate praėjusių metų tarybos darbą?
Praėjusių metų tarybos darbą vertinu gerai. Paruoštas naujas reglamentas, vykdoma rajono švietimo tinklo pertvarka, europiniai projektai, išspręsta daugybė kitų klausimų, atspindinčių mūsų rajono žmonių problemas ir lūkesčius. Pozicijoje ir opozicijoje dirbantiems tarybos nariams linkiu tolerancijos, susiklausymo, sėkmės dirbant rajono žmonių labui.
Ačiū už pokalbį.
Dalė iš Griškabūdžio:
