Giedrė PLEČKAITYTĖ

Devintą dešimtį bebaigiantis Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės globos centro globotinis Vytautas Justinas Kuraitis, nevyniodamas žodžių į vatą, nemenkų kaltinimų pažėrė šios įstaigos vadovybei. Nepėsčias senolis, varstydamas įvairių institucijų duris, siekė išsiaiškinti, ar teisėtai iš jo norima atimti dalį dar šiemet paskirtos Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamų lėšų.

Nuotr. Kudirkos Naumiesčio parapijos senelių globos namų globotinis V. J. Kuraitis tvirtino, jog iš globotinių atimami paskutiniai pinigai.

Pragyveno keturias žmonas

Bemaž prieš trejus metus, iki patekdamas į Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro senelių globos namus V. J. Kuraitis ilgai gyveno Vilkaviškio rajono Slabadų kaime. Guvus, švytinčių akių 89-erių senolis pasakojo, jog per savo amželį jis pragyveno net keturias žmonas, kurių trys mirė nuo onkologinių susirgimų, paskutinioji patyrė širdies infarktą. „Pragyvenau keturias žmonas. Man daug kas sako, kad pavojingas diedukas esu“, - šyptelėjo V. J. Kuraitis. Nors jis turėjo ne vieną žmoną, bet savųjų namų taip ir neužgyveno. Tad gyvenime susiklostė taip, kad stiklioriaus profesiją turėjęs vyriškis apsigyveno Kudirkos Naumiesčio parapijos, vadovaujamos klebono Donato Jasulaičio, įsteigtuose globos namuose. Kaip pasakojo globotinis V. J. Kuraitis, čia jis ramiai ir gana laimingai gyveno iki šių metų gegužės mėnesio. Lig tol jam buvo aišku, kad už pragyvenimą globos namuose turi sumokėti didžiąją dalį savosios pensijos. „Iš pensijos sumoku už globą, aptarnavimą, valgį“, - kalbėjo garbaus amžiaus vyriškis.  

 
Prabilo globotinis

Rodos, ramiai globos namuose turėjusios slinkti V. J. Kuraičio gyvenimo dienos pilkais debesimis apsiniaukė, kai, pasak senolio, iš jo klebonas pareikalavo grąžinti skolą. Aiškumo dėlei, kaip patvirtino seniūnijos socialinio darbo organizatorė, V. J. Kuraitis dėl savo ligos nuo šių metų balandžio mėnesio gauna Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos 153 litų išmoką, kurią iš seniūnijos atsiima pats. „Už rugpjūtį atsiėmiau 153 litus. Klebonas sakė, kad aš turiu atiduoti 270 litų skolą. Aš sakau, iš kur jūs tai ištraukėte. Jisai sakė, kad pasirašys ir visus tuos pinigus paiims. Man atrodo, kad taip negali. O kaip jums atrodo?, - klausė V. J. Kuraitis. - Davė pasirašyti ant tuščio lapo. Aš, suprantat, kaip nemokytas, pasirašiau. Visi pasirašė - visi verkia. Tai dabar aš vienas ieškau teisybės, o toliau kiti ieškos. Vedėja, žinot, iš vieno nepaeinančio senuko atėmė globos pinigus“.

Žinoma, tikėti ar ne seno žmogaus teiginiais yra kiekvieno mūsų reikalas. Pati globos namų vadovė Janė Okunienė globotinį apibūdino taip: „Jau pasenęs, 90 su virš senukas. Būdamas senas dažnai užsimiršta žmogelis. Taip jisai viską suvokia“. Pasak vadovės, globotinis V. J. Kuraitis nepiktybinis žmogus, tačiau, kaip sakoma, prie akių bendrauja gražiai, o už akių jau duobę kasa. Tuo tarpu klebonas D. Jasulaitis jo atžvilgiu išsakytą kritiką komentavo taip: „Visa tai yra pramanai. Aš jo nei matęs, nei girdėjęs, nei su juo kalbėjęs ir tokiais dalykais neužsiimu. Į mane gali kreiptis direktorė, jeigu jai kas nors neaišku. Parapija yra tik globos namų steigėja. Su pavieniais žmonėmis tokiais klausimais aš nei kalbu, nei bendrauju, nei domiuosi. Man rūpi bendra  įstaigos strategija, bet ne pavienio žmogelio finansiniai reikalai“, - teigė klebonas. D. Jasulaitis.

1998 metais įkurtiems globos namams J. Okunienė vadovauja nuo pat pradžių ir tvirtino niekuomet neturėjusi tokio šmeižikiško atvejo. „Kaip aš suprantu, jis čia turi kažkokią moteriškę, kuri jį paprotija. Surašė, kur jam eiti teisybės ieškoti. Jis į Sodrą, į savivaldybę, į redakciją ėjo pagalbos prašyti“, - teigė J. Okunienė, pridurdama, jog jis jau trečią kartą maištauja.

Kaip tvirtino vadovė, pagal globos namų sutartis už suteiktas paslaugas mokesčiai atskaičiuojami iš globotinių gaunamų pensijų. „Tiems, kuriuos dotuoja valstybė, nuo pensijos atiduodame 20 proc. lėšų, kitiems pagal sutartis numatyta atiduoti po 10 proc. nuo pensijos, - teigė J. Okunienė. – Nuo V. J. Kuraičio pensijos mums lieka 605 litai, o jam atiduodame 74 litus. Be to, jis pasiima 153 litus. Manau, jis negali skųstis, kad nieko negauna“. Vadovė kategoriškai atmetė visus įstaigai mestus kaltinimus. Į tai, kad vadovė kaltinama iš senelių atimanti paskutinius pinigus, J. Okunienė atsakė: „O, Viešpatie,... Jis tikrai neprognozuojamas. Visi žmonės geranoriški, žino, kad mūsų valstybė neremia“.

Ne vienerius metus globos namams vadovaujanti moteris pripažino, jog kiekvienais metais įstaigai vis sunkiau išsiversti. „Dabar mes smunkame žemyn. Mes neišgyvensime. Ir atlyginimus mokėti, ir kurą, maistą, kuris paskutiniu metu ypač išbrango, reikia pirkti. Labai kukliai verčiamės. Nė transporto negalime nusipirkti“, - teigė J. Okunienė. Pensijos sumažėjo, kainos išaugo. Šiuo metu vieno globotinio išlaikymas įstaigai kainuoja 1175 litus per mėnesį. Tuo tarpu vidutiniška senelio pensija siekia 600 litų. Pasak J. Okunienės, šiuo metu globos namuose užpildytos beveik visos vietos, norinčiųjų patekti į įstaigą eilėje laukia net 15 senelių. „Žmonės iš kaimo bėga, jiems sunku gyventi. Kai nevalioja, parsiduoda gyvulius“, - teigė J. Okunienė. Atsižvelgiant į poreikį, artimiausiu metu parapijos planuose numatyta pastatyti priestatą, kuris turėtų iškilti su europinės paramos pagalba.

Grįžtant prie V. J. Kuraičio, pasak J. Okunienės, vyriškis pareiškęs norą spalio mėnesį išsikraustyti iš globos namų. Mums  senolis sakė, kad tai padarys tuomet, kai jį priims pas save gyventi jo anūkas.