Sima KAZARIAN

Į redakciją kreipėsi Darius Požaitis, suabejojęs, ar aplinkosaugininkai, sužinoję apie taršą, tinkamai reagavo. Šie teigė, kad viskas buvo atlikta pagal įstatymus.

Nuotr. „Ar tokia turi būti bauda išpumpavus apie 100 t srutų?“- piktinosi 150 litų dydžio nuobauda D. Požaitis. Jo nuomone, baudos už gamtai padarytą žalą gerokai per mažos.

D. Požaitis – žinomas rajono žmogus, etninės kultūros gaivintojas. Pamatęs, jog netinkamu būdu atsikratoma srutomis, jis informavo Aplinkos apsaugos agentūrą. Šie atvyko ir teršėjai susimokėjo baudą. Kodėl D. Požaičiui vis dar negana teisybės?

 
Išliejo apie 100 t srutų?

„Ėjau pas kaimyną pro ūkininko lauką ir pastebėjau, kad netoli kanalo ant lauko vienoje vietoje pilamos srutos iš cisternų, kurių, apie 20 tonų dydžio, ten stovėjo gal penkios,- pasakojo D. Požaitis.

– Kadangi buvo lapkričio mėnuo, gruntas šlapias, į laukus nėjo pilnai įvažiuoti, tai jie ir pylė toje vietoje, iki kurios galėjo privažiuoti. Tuoj pasidarė tų srutų prūdas ir jos upeliuku ėmė tekėti į netoliese esantį kanalą.“
Vyriškis teigė, jog apie laukų tręšimą čia negalėjo būti nei kalbos, nes viskas buvo pilama vienoje vietoje: „Suvokit, ūkininkai gauna milijonines sumas iš Europos, stato rezervuarus. Vos palijus tos srutos, matyt, ima į juos nebetilpti. Tada jie žiūri, kaip jų atsikratyti.“

D. Požaičio nuomone, tai grubus pažeidimas, vykdytas netoli gyvenvietės, ir apie tai negalima nutylėti. Ilgai nelaukęs jis paskambino Šakių aplinkos apsaugos agentūrai: „Mano telefone yra tie numeriai ir aš jais paskambinau. Dabar gailiuosi, kad iškart nesusisiekiau su Marijampole.“

Pasak vyriškio, atvykęs inspektorius paskambino ūkininkams, juos sudrausmino. „Tačiau nebuvo surašytas joks protokolas. Paklausiau: „Tai jūs neketinate protokolo rašyti?“ Juk turi būti bent popieriuje užfiksuota, jei nenustatyta žala gamtai. Man buvo pasakyta nesijaudinti, pažeidėjai bus nubausti“,- kalbėjo D. Požaitis, bet netikėjo, kad taip ir buvo padaryta.

Įvykio vietoje lankęsis inspektorius Kęstutis Valiukevičius teigė, jog jis D. Požaitį patikino, kad teršėjas bus nubaustas ir nemelavo: „Tiesiog buvo penkta vakaro, tamsu, mes stovėjom laukuose. Kad būtų patogiau, nuvažiavome pas pažeidėjus į namus, kur buvo asmens dokumentai ir ten surašėme protokolą, pasidarėme kopiją. Žmonės kitą dieną atėjo ir sumokėjo baudą.“

Praėjus kelioms dienoms ir D. Požaičiui kreipusis į redakciją, K. Valiukevičius, kad patvirtintų, jog tikrai buvo surašytas protokolas, pasiūlė D. Požaičiui ateiti į agentūrą ir tuo įsitikinti pačiam. Vis dėlto šis to daryti nepanoro. „Aš taip ir maniau, kad jie išrašys minimalią baudelę ir viskas tuo baigsis“,- dabar jau šiek tiek kitaip kalbėjo D. Požaitis.

Baudos dydis – 150 litų. „Ar tokia turi būti bauda išpumpavus apie 100 t srutų?“,- nusivylęs dėl neteisybės kalbėjo D. Požaitis. – Juk įvykio vietoje reikėjo iškart nustatyti žalą gamtai, kuri turėjo būti atlyginta. O čia sumokėta tik simbolinė suma mokesčių inspekcijai. Juk būna, važiuoja senukas su arkliuku porą sausuolių įsimetęs, tai jį sustabdo ir tuojau baudžia. Tai palyginkime žalą gamtai vienu ir kitu atveju“,- diskutavo D. Požaitis.

D. Požaitis prisiminė, kaip pats pateko į aplinkosaugininkų akiratį ir buvo nubaustas už tai, kad be leidimo žvejojo Nemune: „Aš tikrai retai žvejoju, nieko net pagavęs nebuvau, tačiau turėjau važiuoti į Aplinkos apsaugos agentūrą susimokėti 25 litus. O čia išpylė apie 100 tonų srutų į kanalą, grubus pažeidimas ir kokia bauda? Tokie dalykai yra nemalonūs ir skaudūs.“

Tuo tarpu aplinkosaugininkai nemano, kad ši bauda yra maža, tiesiog tokia ji skiriama pagal įstatymus. „Bauda yra nuo 300 iki 800 litų. Pagal ministro įsakymą, jei pažeidėjas pažada sumokėti baudą per dešimt dienų, ji sumažėja perpus. Kadangi buvo paskirta minimali 300 litų bauda, ją padalijus pusiau liko susimokėti 150 litų“,- aiškino K. Valiukevičius.

Paklaustas, kodėl už šį atvejį paskyrė minimalią baudą, inspektorius atsakė, kad atskaitos taškas – tarpinė suma tarp didžiausios ir mažiausios baudos, kuri keičiasi atsižvelgiant į individualų atvejį: „Jei yra sunkinančių aplinkybių, bauda didėja, jei yra lengvinančių – mažėja. Šiuo atveju buvo lengvinančių aplinkybių ir baudą skyrėme pačią mažiausią.“

D. Požaitis teigė, kad kai paskambino aplinkosaugininkams, pažeidėjai pasiskubino naikinti pėdsakus ir žemėmis užversti srutas. Tuo tarpu K. Valiukevičius traktavo tai kaip lengvinančią aplinkybę: „Jie gailėjosi, skubino ištaisyti padarytą žalą. Šios ir kitos lengvinančios aplinkybės lėmė, kad buvo paskirta pati mažiausia iš galimų bauda.“

Kaip paaiškėjo, D. Požaitis su minėtais ūkininkais susijęs giminystės ryšiais, tačiau jis teigia nebijantis sugadinti santykių, nes nesvarbu, kas nusižengė – giminaitis ar ne: „Koks skirtumas čia? Jei giminė, tai jau reikia kitaip elgtis? Aš nemanau. Tiesiog atlikau pilietinę pareigą, pranešiau apie pažeidimą ir tai, manau, mano vietoje turėtų padaryti kiekvienas mąstantis žmogus.“