Asta GVILDIENĖ

Lapkričio 30 dieną savivaldybės posėdžių salėje vyko bendruomenių centrų pirmininkų, rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus ir Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) administracijos darbuotojų pasitarimas dėl rajono strategijos 2014 - 2017 metams kūrimo. Konkrečių pasiūlymų pateikta buvo nedaug, tačiau bendruomenių pirmininkai išreiškė pageidavimą stiprinti ne tik rajono centrus, bet skirti pinigų ir kaimui.

Nuotr. Panovių bendruomenės centro pirmininkas B. P. Vainius, nors ir ne premjero A. Kubiliaus šalininkas, bet irgi nesupranta, kodėl „perkame dramblius, bet negalvojame, kuo juos šersime“...

Lėšos per įvairias programas

Rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas kvietė bendruomenių pirmininkus koreguoti 2014 – 2017 metų strateginį veiklos planą. Juo labiau, kad, pasak VVG pirmininko Algimanto Damijonaičio, 2007 – 2013 metų planą bendruomenės jau praktiškai įvykdė ir net viršijo, todėl pats laikas papildyti savivaldybės veiklos planą. Bendruomenės gali savo norus įgyvendinti ne tik per VVG ar Regioninės plėtros skyriaus projektus, bet ir per kelių ar diversifikavimo programas, t. y. per kompleksinius miestelių centrų sutvarkymus, kai atliekama ne viena, o keletas veiklų. Pavyzdžiui, ir nuotekų, ir kelių, ir pastatų, ir aikščių sutvarkymas. „Tokios programos šiuo metu vykdomos penkiuose miesteliuose: Sintautuose, Gelgaudiškyje, Zypliuose, Kudirkos Naumiestyje ir Kiduliuose, - informavo V.Girdauskas. – Šiai diversifikavimo programai jau skirta 10 mln. litų. Ateityje tikimasi gauti dar 15 mln.  Reiškia, kad ir kitų miestelių veidai keisis, centrai gražės. Tuo pačiu gerės ir žmonių gyvenimas.“ Pasak Regioninės plėtros skyriaus vedėjo, mūsų rajonas paskutinėje vietoje, nes jame labai žemas verslumo lygis ir tiesiog būtina jį skatinti kaimo bendruomenėse. Juo labiau, kad be verslumo plėtros, be amatų steigimo bus sunku išlaikyti naujus bendruomenių namus. Bendruomenių norus pirmininkai turėtų pristatyti per savaitę, kad juos būtų galima įtraukti į savivaldybės planą. „Vieną kartą per metus planas yra persvarstomas, tačiau geriau jau dabar apie tai galvoti, nes nenusipirkę bilieto, mes niekur nenuvažiuosime“, -  komentavo V.Girdauskas.

 
Vieniems viskas, kitiems nieko?

Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė prašė ne tik stiprinti rajono centrus, bet ir nepamiršti kaimų, įsiklausyti į bendruomenių norus. Jai pritardamas, Panovių bendruomenės centro pirmininkas Bernardinas Petras Vainius klausė, kokiu principu vadovaujantis yra skirstomi pinigai centrų sutvarkymui. „Manau, būtų galima darbus atlikti etapais – vienais metais vienur, o kitais - kitur, kad visi būtų vienodai aprėpti, - siūlė jis. – Žmonės piktinasi, kad vieni gauna viską, o kiti lieka prie suskilusios geldos. Būkim sąžiningi ir netempkim visos kaldros ant savo kaimo arba ant savo gyvenvietės.“ B. P.  Vainiaus manymu, daugiau pinigų reikėtų būtent ten, kur žlunga paskutinis kultūros židinys, kur naikinamos švietimo įstaigos - būtina steigti jose daugiafunkcinius centrus, kad ten dar būtų galima nors kokią paslaugą teikti šalia esantiems kaimo žmonėms. „Strateginiame plane matau daug jovalo ir daug be reikalo mėtomų pinigų. Reikėtų jį detalizuoti, matyti, kokiuose taškuose pinigai labiausiai reikalingi, - kalbėjo B. P. Vainius. – Nesu premjero  Andriaus Kubiliaus šalininkas, bet man patiko viena jo mintis: „Perkame dramblius, bet negalvojame kuo juos šersime...“. Taip ir mes darydami projektą, turime nepamiršti, kad bet koks projektas turi turėti išliekamąją vertę. Jei gauname pinigų meškerei, žuvį turime pasigauti patys.“

Priminė 1970 – ųjų metų penkmečio planus

Baltrušių bendruomenės centro pirmininkas Jonas Būtautas konstatavo, kad jam strateginis 2014 – 2017 metų planas labai primena 1970 – ųjų penkmečio planus. „Kai tais metais aš atėjau gyventi į Šakių rajoną, buvo šitaip. Jei rajonas gavo dešimt traktorių, tai V.Lenino kolūkio pirmininkas Kostas Glikas (Lukšiai) pasiima penkis, o kiti penki lieka keturiasdešimčiai ūkių. Dalinkitės kaip norite, - prisiminė Baltrušių bendruomenės centro pirmininkas. - Lygiai tas pats ir pateiktame strateginiame plane. Jei skirta 10 mln. litų, tai 7 mln. litų - Lukšiams, o kitus – dalinkitės visi likusieji.“ Pasak jo, šiame plane niekur nėra paminėti nei Barzdai, nei Baltrušiai ir, jei ne šis susirinkimas, tai jų ir ateityje nebūtų.“

Kriūkų bendruomenės centro atstovė Daiva Naujokaitienė stebėjosi, kad vasaros atostogų metu siųsti projektai strateginio plano papildymui, jo nepasiekė. „Kokiais prioritetais, kokia tvarka remiantis buvo numatytos priemonės, tarkim, Jaunimo ir neformalaus ugdymo galimybių plėtrai, kaip pabrėžta, ypač kaimo vietovėse? – klausė ji. - Strateginiame plane išvardyta: Griškabūdis, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos stadionas... Nesuprantu, ką šie objektai turi bendro su  kaimo vietovėmis? Mūsų pageidaujamas krepšinio aikštynas su specialąja sportine danga jame net nepaminėtas. Vietoj to, kad mažintume kaimo vietovių atskirtį nuo miestų, tai šis skirtumas tik didėja. Pagal kokius kriterijus buvo sudėlioti septyni iki 1 tūkst. gyventojų turintys miesteliai, kuriems skirta po 2 mln. litų? Nes tie, kurie nepaminėti, kaip suprantu, jau iškrenta iš konteksto, neegzistuoja?“ V.Girdausko teigimu, tai buvo tik pasiūlymai, o ne dokumentas, nes dokumentas yra strateginis planas, kurį dabar ir reikia pagal bendruomenių pageidavimus sudėlioti.

Lukšių seniūnas Vidas Cikana, dalyvavęs bendruomenių pirmininkų susitikime, neiškentė nepamokęs bendruomenių pirmininkų, kad šie nesusikalba su seniūnais ir paskui pyksta vieni ant kitų. Lukšių seniūnas, pavyzdžiui, savo bendruomenei „susako kokį šimtą pozicijų ir, jei per jų sritį eina padaryt, jie bando daryt.“ „Šiandien noriu prie čia susirinkusių kolegų bendruomenių vadovus šiek tiek pamokyt - kontaktuokit su seniūnais. Supraskit, visi pinigai eina per seniūnų iniciatyvą. Čia niekas be jų taip, kaip reikia, visų norų į strategiją nesurašys, - bėrė V.Cikana. -  Jūs baikit tuos savo spektaklius, man taip atrodo. Visus darbus daro seniūnai, o ne bendruomenės, todėl jų balso ir reikia klausyti. Ir ne per naktį vieniems planus reikia rašyt, o su seniūnais susėdus dėlioti.“ Išpyškinęs visas nuoskaudas apie piniginius reikalus, Lukšių seniūnas išreiškė nuoskaudą ir dėl mero pernelyg artimo bendravimo su bendruomenėmis, kai tuo tarpu su seniūnais jis bendrų pasitarimų nedaro. Išklausę visą kalbą susirinkusieji taip ir liko sėdėti it musę kandę. Sunku pasakyti, kas su kuo nesusikalba – bendruomenės su seniūnais ar seniūnai su bendruomenėmis? Pasak Liepalotų bendruomenės atstovo Tomo Skaizgirio, bendruomenės tikrai daro daug – jos ir projektus per naktį parašo, ir juos įgyvendina. „V.Cikana mokė daugiau bendrauti su seniūnais. Aš stengiuosi su juo bendrauti, bet nežinau, ar aš sunkus žmogus, ar jis. Nesusikalbam ir nesusikalbėsim, kaip matau. Lukšių seniūnija ne vien Lukšiai. Jai priklauso ir Liepalotai, ir Plyniai, ir Lepšiai, ir kiti kaimai.“