baneris leidinys

vvgAsta GVILDIENĖ
 
Sausio 24 dieną savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vyko Kontrolės komiteto posėdis. Jame buvo aptartos rajono bendruomenių centrų problemos, numatyti realiausi jų sprendimo būdai ir galimybės.
 
Nuotr. A.Levišauskienė (kairėje) patikino, kad VVG administracija dirba tuos darbus, kurie numatyti ministerijos – jie tik administruoja bendruomenių parašytus projektus, važinėti po kaimus ir juos rašyti darbuotojoms nepriklauso.
 
Bendruomenių ratas plečiasi
 
Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos (BCA) pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, jos pavaduotojas Zigmas Povilaitis ir bendruomenių veiklą kuruojantis mero padėjėjas Rimantas Valiukas  kontrolės tarybos nariams išsakė rajono bendruomenių centrų problemas ir lūkesčius. Šiuo metu rajone veikiantys 36 bendruomenių centrai vienija 1738 žmones, kurie dalyvauja bendroje veikloje. „Šie metai - jubiliejų metai, - juokavo G.Šnirpūnienė. – Net penkiolika bendruomenių centrų švęs savo veiklos dešimtmečius. Džiugu, kad bendruomenių centrų asociacija šiais metais dar pagausės – steigiasi dar trys bendruomenės.“
 
Neturi pinigų patalpų išlaikymui
 
Posėdžio metu buvo įvardintos keturios didžiausios bendruomenių pečius slegiančios problemos. Viena iš jų – bendruomenių patalpų išlaikymas, t.y. mokesčiai už šildymą, elektrą, šiukšles. Įsirengę bendruomenių namus, žmonės susidūrė su sunkumais. Juos galėtų išspręsti galimybė užsidirbti pinigų, tačiau sukurti savo verslą ne taip jau paprasta“, - kalbėjo Z.Povilaitis. Jam pritarė ir R.Valiukas. „Kaimuose užsidaro mokyklos ir darželiai - pastatus atiduoda naudotis bendruomenėms. Iš ko jos gali juos išlaikyti?“ – klausė jis. Iš biudžeto bendruomenių centrų asociacijai yra skiriami 45 tūkst. litų. Atrodytų, tai tikrai nemaži pinigai, tačiau juos išdalijus visoms bendruomenėms,  išeina visai po nedaug. Kontrolės komiteto pirmininkas Edmundas Rinkevičius skatino bendruomenes pradėti, kad ir nedidelį, bet savo versliuką. „Tegul po nedaug, kad ir po tūkstantį kas mėnesį užsidirbsite, bet bent turėsite iš ko išsilaikyti, nes vien iš paramos tikrai neišgyvensite“, - teigė jis. G.Šnirpūnienė pritarė, kad be savo verslo išgyventi sunku ir patikino, jog ir bendruomenių lyderiai tai supranta: Panoviai  nuomoja baidares, Ritiniai bando sūrius spausti, gelgaudiškiečiai amatų namus baigia įsikurti. „Visi kažką galvoja, tik savo verslą pradėti ne taip jau paprasta“, tvirtino ji.
 
Lyderiai pradeda pavargti
 
Pasak Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkės, kiekviena bendruomenė turi savo lyderius, aktyvą, bet kiti žmonės į bendrą veiklą įsijungia sunkiai. Tad visi rūpesčiai dažniausiai gula ant keleto bendruomenės narių pečių. „Tai be galo atsidavę žmonės, dirbantys visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio, aukojantys savo laiką, kurį galėtų praleisti kartu su šeima, dažnai per naktis rašantys VVG projektus, kad pritrauktų europiones lėšas savo krašto žmonių gyvenimo gerinimui, - kalbėjo G.Šnirpūnienė. – Jie turėtų gauti nors kokį atlygį už savo savanorišką veiklą. Tiesiog būtina juos paskatinti.“ Gal tuomet ir kiti aktyviau įsitrauktų į bendruomenės veiklą. Taip būtų  išspręsta ir kita - žmonių aktyvinimo problema. Be abejo, veikti, dalyvauti projektuose paskatina ir gerosios patirties sklaida – bendruomenės užmezga ryšius su kitomis šalies ir net užsienio bendruomenėmis. Ir jaunus, ir senus draugėn suburia įvairūs kultūriniai renginiai, sporto varžybos, bendra veikla. „Reikia mokėti gyventi partnerystėje – esame visi vieni kitiems reikalingi, - tvirtino G.Šnirpūnienė. – Neturėtų būti susipriešinimo tarp bendruomenių pirmininkų ir seniūnų arba seniūnaičių, nors jų pareigos ir dubliuojasi.“
 
Trūksta informacinių technologijų priemonių
 
Dar viena problema, kurią išsakė BCA pirmininkė, - informacinių technologijų priemonių trūkumas. „Net 23 iš 36 bendruomenių centrų neturi spausdintuvo, kopijuoklio, o ir kompiuteris dažniausiai pirmininko asmeninis, - teigė ji. – Šios priemonės ypač reikalingos ruošiant projektus ar galvojant pradėti savo verslą.“ Todėl už likusią paskutiniojo kvietimo 135 tūkst. litų sumą  BCA nori įsteigti mini informacinių technologijų centrą, kad bendruomenių pirmininkai galėtų pasinaudoti visomis reikiamomis technologinėmis priemonėmis, nereikėtų ieškoti, kur atsispausdinti, įsirašyti, nusikopijuoti vieną ar kitą dokumentą. G.Šnirpūnienė prasitarė, kad kituose šalies rajonuose tokias paslaugas yra numačiusi ir teikia Vietos veiklos grupės (VVG) administracija, kuriai už projektų rengimą yra skiriami valstybės pinigai – 1,5 mln. litų. E.Rinkevičius klausė, ar tokius pinigus reikia palikti tik VVG administracijos reikmėms, ar juos būtų galima paskirstyti ir bendruomenėms? Jis siūlė šiuos klausimus išsiaiškinti. Savivaldybės kontrolierės Astos Domeikienės teigimu, bendruomenių atstovai patys turi būti veiklesni, netylėti ir viešai apie tai prabilti.
 
Netenkina VVG administracijos veikla
 
„Bendradarbiaudami su kitais šalies bendruomenių centrais, sužinojome, kad Biržų ar Kazlų Rūdos VVG administracija ne tik paremia bendruomenes popieriumi ir spausdinimo ar kopijavimo paslaugomis, bet ir važiuoja į bendruomenes, pataria, padeda rašyti projektus. Kaimo žmonėms sunku susivokti, ką reikia daryti. Daugelis trypčioja vietoje ir nežino, nuo ko pradėti“, - teigė BCA pirmininkė. R.Valiuko teigimu, taip ir turėtų būti dirbama, nes už tai mokami nemaži atlyginimai, tuo tarpu kai bendruomenių pirmininkai už projektų rengimą ir vykdymą negauna nei lito. „VVG sukurtos tarnauti bendruomenėms. Nebūtų europinių projektų – nebūtų VVG, - tvirtino bendruomenių veiklą kuruojantis specialistas. – Dažnai į nacionalinę mokėjimo agentūrą pats vežu projektus, bendruomenių pirmininkai turi atvykti į VVG būstinę atsiskaityti ar suderinti dokumentus - ne taip turi darbas vykti. Administracijoje dirbančios merginos turėtų pačios važiuoti pas žmones, patarti, padėti parašyti - kituose rajonuose tokia tvarka.“
 
Dirba pagal nustatytas taisykles
 
Išgirdę bendruomenių atstovų išsakytas problemas, pasidomėjome, ką apie tai mano VVG administracijos darbuotojai, kam iš tiesų gali būti naudojamos valstybės skiriamos 1,5 mln. litų lėšos, už ką jie atsakingi. Šakių krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis informavo, kad administracija dirba pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytas taisykles, kurios nurodo, jog VVG administracija yra tarpininkas tarp bendruomenės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pasak jo, 1,5 mln. litų yra skiriama VVG administracijos išlaikymui penkerių metų laikotarpiui. „Juos galime panaudoti tik tam, kam yra nurodyta nuostatuose: trijų darbuotojų – administratoriaus, projektų vadovo ir finansininko atlyginimams, patalpų išlaikymui, informacinėms technologinėms priemonėms įsigyti, kanceliarinėms prekėms, skirtoms ne visų bendruomenių, o tik VVG administracijos reikmėms, - teigė laikinai projektų vadovės pareigas einanti Aušra Levišauskienė. - Be to, mėnesio limitai taip apkarpyti, kad kanceliarinių prekių įsigijimui gauname tik 200 litų, kai tuo tarpu vien toneris kainuoja virš 100 litų. Nepaisant to, jei mūsų paprašo, mes niekada neatsisakome ir bendruomenėms atspausdinti reikiamą dokumentą.“  Ji paaiškino, kad bendruomenės, rašydamos projektą, gali nusimatyti ir kanceliarinių, ir informacinių technologijos priemonių įsigijimą, tačiau, jei tuo nepasinaudoja - turi  dengtis iš savo pinigų.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos