Valstybės atkūrimo dieną – nominacijos geriausiems

vasario 16Gintarė MARTINAITIENĖ
 
Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji – rajone pasitikta gausybe renginių, minėjimų. Daug kur aukotos Šv. Mišios, iškilmingai keltos Trispalvės, apdovanoti labiausiai nusipelnę rajono gyventojai.
 
Nuotr. Vasario 16-ąją tradiciškai Šakiuose prie V. Kudirkos paminklo padėta gėlių, gausybė iškilmingų minėjimų vyko ir kitose rajono vietovėse.  
 
Kas man iš tos Lietuvos?
 
Lukšiuose viešėjęs ir pranešimą skaitęs Vilniaus edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros asistentas Mindaugas Nefas pripažino, kad tik atvykęs į Lukšius pajuto, jog čia šventė – groja muzikantai, aplink daug šviesių žmonių. Juk taip ir turi būti – turi jaustis šventiškumas, ne nusiskundimai, kaip anuomet buvo gerai, o dabar – blogai.

Žinoma, viskas priklauso nuo žmogaus. Pasak M. Nefo, šventė pirmiausiai turi būti galvoje, širdyje. Asistentas aiškino, kad pabudę Šv. Kalėdų rytą dažnas jaučiamės ypatingai, be paaiškinimų jaučiame, jog šventė. Taip yra, tiksliau turėtų būti, ir su Vasario 16-ąja. Be to, kaip kalbėjo pranešėjas, šią ypatingą dieną turėtume atsakyti į keletą klausimų: kas aš esu, koks mano kelias, koks mūsų kelias ir ką kiekvienas galime padaryti, kad tas kelias būtų tiesesnis? Juk ne vienas geba teigti ir kelti klausimą, kas man iš tos Lietuvos. Taip klausiantiems M. Nefas ragina klausimą formuoti kitaip - ne kas man iš tos Lietuvos, o kas iš manęs? Kas iš manęs, jei nesugebu padėti kaimynui, artimam ar sau, kad gyventume geriau, optimistiškiau? Tad galbūt dažniau reikėtų žvelgti ne į žemę, kaip esame įpratę, o į dangų? Visgi labiausiai, kaip pastebėjo istorikas, mums trūksta savarankiškumo ir iniciatyvos. Juk per 50 okupacijos metų pripratome, kad viską už mus daro valdžia – valo gatves, organizuoja renginius, į juos kviečia dalyvius, o žmogui tereikia ateiti ir klausyti. Tačiau gal jau reikėtų išmokti gyventi be šio „palikimo“? M. Nefas teiravosi, gal jau laikas kiekvieną rytą keltis lyg į žygį – už save, už Lietuvą - sąžiningai dirbant, laisvai, iniciatyviai ir savarankiškai mąstant? Juk valstybė – tai kiekvienas žmogus, kiekvienas iš mūsų, nuo kurių ir priklauso, kaip gyvename, kur einame. Galų gale, yra daugybė dalykų, kuriais lietuviai sugeba didžiuotis, tad ar tai ne valstybingumo pagrindas? Tik vėlgi, galbūt to nematome, nenorime matyti ar pripažinti...

Lukšiuose – „Žmogus yra didis“

Tradiciškai Lukšiuose jau daugelį metų vyksta seniūno Vido Cikanos inicijuotos „Žmogus yra didis“ nominacijos, kurių metu pagerbiami labiausiai nusipelniusieji. Ne išimtis ir šie metai. Renginio metu įteiktos aštuonios keramikės Eglės Kurcinkevičienės sukurtos statulėlės labiausiai pasižymėjusiems lukšiečiams. Pirmoji nominacija „Už pilietiškumą“ įteikta Povilui Kaveckiui, kuris padėjo išaiškinti pareigūno elgesį, kai šis, būdamas neblaivus į šalikelę nubloškė paauglį ir jį paliko. Pasak nominantą pristačiusio bendruomenės pirmininko Sigito Bendoriaus, tokiais atvejais reikia ypatingos drąsos, kurią savo poelgiu ir pademonstravo P. Kaveckis. „Lukšių bendruomenė jūsų pusėje“, - į nominantą kreipėsi S. Bendorius.

Buvusiam lukšiečiui, dabar šakiečiui Algimantui Samajauskui nominacija skirta „Už pilietiškumą ir patriotizmą“. Jam ji įteikta prisiminus Sausio13-osios įvykius. Pasak seniūno, tai valstybę mylinčio žmogaus pavyzdys, kuris tyliai, ramiai ir atsidavusiai dirba, o sunkią valandą visuomet iš jo galima tikėtis pagalbos. Pats Algimantas teigė ir toliau, kiek gali, stengsis tarnauti valstybei.

Remigijui Poderiui „Žmogus yra didis“ nominacija įteikta „Už ilgametę kūrybinę veiklą“. Jis ne tik kuria dainas, jas aranžuoja, bet ir vadovauja kolektyvams, savo kūryba garsina mūsų kraštą. Tiesa, pas Remigijus tikino nesijaučiąs vertas tokio apdovanojimo.

Nominacija „Už asmeninę iniciatyvą bendruomenės centro „Tėviškė“ veikloje“ įteikta liepalotiškei Giedrei Ižganaitienei. „Tėviškės“ vadovė ir gydytoja Rima Laukaitienė tikino, kad be Giedrės prisilietimo neįsivaizduojami bendruomenės renginiai, susitikimai. Jos dėka bendruomenė įgyvendino daugiau nei 10 projektų. „Ne kartą sakei, kad jau mesi, nedarysi, bet mes be tavęs nelabai kur ir nueisime, tad nieko tu nemesi“, - įteikdama nominaciją juokavo R. Laukaitienė.

Aistei Bakaitei nominacija įteikta „Už jaunimo idėjų skleidimą, projektų įgyvendinimą“. Jau nuo mokyklos laikų Aistė buvo ta varomoji jėga, į kurią orientavosi bendraamžiai. Vėliau mergina veiklą tęsė rajoniniu lygiu, aktyviai dalyvavo mokinių savivaldoje, organizavo konferencijas, mokymus, renginius. Aistė – krašto patriotė, kuriai ne vis vien, kas dedasi aplinkui. Taip apie ją kalbėjo rajono jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė.

„Už ilgametę saviveiklinę veiklą“ nominacija įteikta Gediminui Linertui. Pasak jį pristačiusios režisierės Laimos Kajokaitės - Balčiūnienės, neužtektų savaitės išpasakoti, kiek su šiuo žmogumi visko patirta, kiek vaidinta ir prisivaidinta. „Kur juokas – ten Gedas, kur Gedas – ten juokas“, - teigė režisierė.

Lukšių žemės ūkio bendrovei bei jos vadovui Jonui Pranaičiui nominaciją „Už aukštus žemdirbystės pasiekimus“ įteikė Seimo narys Mindaugas Bastys. Bendrovė yra viena stambiausių žemės ūkio įmonių ne tik rajone, bet ir Lietuvoje, joje nuolat dirba 115 darbuotojų. Jos vadovas atsiimdamas nominaciją tikino, kad ateityje veikla tikriausiai bus plečiama toliau ir džiaugėsi, kad pagaliau buvo pastebėta ir įvertinta jo vadovaujama bendrovė.

Jauniausiai nominantei Auksei Gaižauskaitei nominacija įteikta „Už iniciatyvumą ir aukštus mokslo pasiekimus“. Ši mergina, kaip teigė ją pristačiusi gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Lukšienė, pagal amžių pilietiškumo prasme labai daug nuveikusi. Jos pilna visur – olimpiadose, konkursuose, renginiuose. Tiesiog aktyvi pilietė, kuriai ir buvo įteikta paskutinioji „Žmogus yra didis“ nominacija.

Šakiuose išdalinti „Aitvarai“

Šakiuose jau taip pat nusistovėjusi tradicija, kai Valstybės atkūrimo dieną „Aitvaro“ statulėlėmis pagerbiami geriausieji. Šiais metais jos įteiktos devyniems nominantams, skirta viena piniginė premija.

„Jaunųjų talentų ugdytojas“ - Meno mokyklos Dailės skyrius, vadovaujamas dailininkės Lolitos Rūgytės. Prieš 20 metų įkurtas skyrius šįmet jau išleis 17-ąją laidą. Diplomantų sukurtų darbų gynimas kiekvienais metais tampa mokyklos švente, o vėliau jie puošia ir daugelį rajono įstaigų.

Modestai Domeikaitei įteikta „Metų kultūros savanorės“ nominacija. Mergina aktyviai dalyvauja rajono gyvenime, vaidina, griežia smuiku, niekuomet renginių metu neatsisako tarti raiškų meninį žodį. Pati Modesta ypač dėkojo jos kelyje sutiktiems žmonėms, tėvams.

„Už literatūrinę visuomeninę veiklą“ „Aitvaras“ įteiktas Danutei Batisienei, kuri yra gimtojo žodžio puoselėtoja, daugelio renginių skaitovė. Pati nominantė tikino: „Neskraidau aš iki debesų ir nesirenku tolimo kelio. Šioj pilkoj padangėj esu tik – Baltoji Varnelė“.

40-oji Kalbos diena pripažinta „Metų renginiu“. Nors „Aitvarą“ už šį renginį atsiėmė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, ji teigė, kad jis skirtas didžiulei grupei žmonių, kurie ne vieną dieną plušėjo ypač prie šiųmetinės, jubiliejinės Kalbos dienos. Todėl kartu su ja į sceną kilo ir Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, kultūros namų direktorė Rasa Uzialienė, bibliotekos direktorė Regina Ūsienė.

Edmundui Štengeriui  nominacija įteikta „Už charakteringus vaidmenis Zanavykų teatre“. Teatrą, meną, pasak nominantą pristačiusios režisierės Gražinos Guzovijienės, jis jaučia visa širdimi, Zanavykų teatre Edmundas yra sukūręs 14 vaidmenų, o pavasarį debiutuos su dramatišku, o ne humoristiniu vaidmeniu.
„Kultūros partneris“ – UAB „Gulbelė“, kuri su Zanavykų krašto muziejumi noriai rengia daugelį renginių, neatsisako talkinti, padėti.  

„Metų tautodailininke“ šiais metais išrinkta karpinių meistrė Julija Macijauskienė. Ji, atsiėmusi „Aitvarą“, pripažino besijaučianti šiek tiek nejaukiai.

Nominacija „Už edukacinę muziejaus veiklą“ įteikta muziejaus specialistei Rimai Vasaitienei. Nuo 1994 metų pradėjusi dirbti muziejuje moteris aktyviai rengia parodas, edukacines pamokas, netgi dviračių žygius. Muziejus tapo gyvybingas, patrauklus tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui. Pati Rima pripažino, kad į sėkmę ją veda mylimas darbas, nes dirba ji ne dėl apdovanojimų, o todėl, kad tiesiog tokia yra.

Kultūra, įvairūs renginiai neįsivaizduojami be dosnių rėmėjų. Šiais metais „Kultūros rėmėjo“ „Aitvaras“ nuplasnojo į Griškabūdžio žemės ūkio bendrovę.

Renginio pabaigoje pagerbta ir „Šakijos“ vadovė Virginija Snudaitienė. Už aktyvią veiklą puoselėjant etnines tradicijas jai įteikta tūkstančio litų premija.
 
Kudirkos Naumiestyje – „Varpai“

Tradiciškai geriausieji, labiausiai nusipelnę pagerbiami ir Kudirkos Naumiestyje. Šiais metais trims naumiestiečiams įteiktos „Varpo“ nominacijos. „Už geranorišką pagalbą ir pastangas sprendžiant opiausias miesto ir seniūnijos problemas“ apdovanojimas įteiktas tarybos nariui Kęstučiui Gudelevičiui. Nominacija „Už meninės saviraiškos ugdymą, aktyvumą ir atkaklumą, kad kasdienybė nebūtų nuobodi, o bendravimas teiktų džiaugsmą“ įteikta Ingridai Sutkienei. „Už sumanumą, išradingumą, kūrybiškumą darbe bei poetiško žodžio skambesį“ apdovanota Anna Povilaitienė.

Anksčiau nominacijas teikdavo ir sintautiškiai, tačiau jau keletą metų jie šios tradicijos nebetęsia. Užtat šiemet Vasario  16-osios proga pristatė savo kalendorių „Sintautai 2013“, po Šv. Mišių bažnyčioje vyko kamerinio choro koncertas.

Tad prisiminus M. Nefo Lukšiuose skaitytą pranešimą ir jo keltus retorinius klausimus, vieną iškeliame ir mes. Argi neturime kuo didžiuotis, kuo džiaugtis, kai išdalinta tiek nominacijų, kuriomis pasidžiaugti susirenka visa bendruomenė? Turime ir galime, tik ar visi tai mokame, jau kitas klausimas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.