Šakių miesto J. Lingio parke šiais metais stebimas ypač didelis varnų pagausėjimas, neduodantis ramybės tiek Šakių seniūnijai, tiek miestelėnams. Paukščiai kelia didžiulį triukšmą, dergia aplinką. Šakių seniūnas Alfonsas Jakas dėl galimybės ardyti varnų lizdus kreipėsi į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą, tačiau gautą atsakymą laiko pasityčiojimu. Aplinkos ministerija atsakymo dar nepateikė, bet žadėjo nedelsti. Tad varnos parke karaliauja toliau.

 

 

Šakiečiams ne paslaptis, kad J. Lingio parkas – ypač mėgstama varnų būriavimosi vieta. Šiais metais šių paukščių čia ypač gausu. Parko teritorijoje kai kuriuose medžiuose yra po penkis ar daugiau lizdų. Paukščiai teršia teritoriją, skulptūras, žaidimams bei poilsiui skirtą įrangą, estradą. Netoliese gyvenančių šakiečių pasakojimu, kartais karkimas darosi visiškai nepakeliamas, o parke besilankantys žmonės skundžiasi, jog neretai sudėtinga į jį įeiti, kad nebūtum apdergtas. Tad apie ramybę nėra nė kalbos. Galų gale, koks bus poilsis bei žaidimas parke vaikams, kai čia bus įrengta bei praplėsta žaidimams skirta teritorija.

Puikiai šią situaciją suprasdamas Šakių seniūnas A. Jakas balandžio 15 dieną kreipėsi į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas išduoti leidimą ardyti varnų lizdus, taip mažinant jų populiaciją. Gautas atsakymas seniūną pribloškė. Jame cituojama 1979 metų balandžio 2 dienos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos, kuri draudžia naikinti, pažeisti paukščių lizdus ir kiaušinius, pašalinti jų lizdus. „Taip pat šios direktyvos nuostatos draudžia tyčinį paukščių trikdymą, ypač per veisimo ir auginimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, leidimo išdavimas reguliuoti medžiojamųjų paukščių, tai yra varninių paukščių (kovų) populiacijos gausą ardant lizdus negalimas“, – rašoma departamento direktoriaus Vytauto Jaškevičiaus pasirašytame rašte. Be to, paaiškinama, kad nuo kovo mėnesio antros pusės iki balandžio mėnesio vidurio šie paukščiai lizduose deda kiaušinius.

Tokį atsakymą gavusiam A. Jakui ypač įstrigo, kad remiamasi 1979 metais priimta direktyva. „Pasirodo, jokio prisilietimo prie šio paukščio negalima daryti. Varnos koncertuoja garsiau už žmones, bet turbūt jiems svarbesnės jos, o ne žmonių ramybė ir poilsis“, - kalbėjo Šakių seniūnas. Negalėdamas pakęsti tokios absurdiškos situacijos, balandžio 22 dieną miesto vadovas išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai. Jame išdėstė visą situaciją ir prašė ministro Valentino Mazuronio įvertinti, kas svarbiau – poilsis ir ramybė žmonėms, ar varnoms. „Gautas atsakymas iš Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento į mūsų prašymą ardyti lizdus yra tik tyčiojimasis, nesiskaitymas su gyventojais ir administracinis biurokratizmas“, - rašė A. Jakas. Tiesa, nors nuo rašto išsiuntimo praėjo daugiau nei mėnuo, joks atsakymas iš ministerijos seniūnijai nebuvo pateiktas, tad seniūnija kovoje su varnomis negali imtis jokių priemonių. Ankstesniais metais seniūnija genėjo medžių šakas, kad būtų mažesnė šių paukščių populiacija. Dažnai jos būriuojasi ir kapinėse, taip dergdamos paminklus, kapavietes, sukeldamos gyventojų pasipiktinimą.

Ministerijoje gautas A. Jako raštas buvo perduotas Gamtos apsaugos departamentui. Pasak departamento vedėjo Selemono Paltanavičiaus, atsakymas parengtas, tik neišsiųstas, nes penktadienį viceministras ant rašto dar nebuvo uždėjęs parašo. Kol jo nėra, kaip aiškino S. Paltanavičius, jis nelabai gali šią situaciją komentuoti spaudai. Tiesa, jis pripažino, kad atsakymo rengimas užtruko, tačiau tai esą susiję su iškilusiomis teisinėmis problemomis. „Tikrai suprantame ir žmones, bet Lietuvoje pasipylė daug problemų, jos skirtingos ir mes nerandame, kaip išspręsti. Ne tik jūs dėl to kreipėtės, bet pasipylė raštai ir iš Plungės, Šiaulių“, - aiškino Gamtos apsaugos departamento vedėjas. Jis patikino, kad atsakymo pateikimą pasistengs pagreitinti ir seniūniją galbūt informuos elektroniniu paštu.