Kontrolieriai ketina pasirinktinai tikrinti miesto gatvių ar gyvenviečių gyventojų turimus mišrių komunalinių atliekų konteinerius šiukšlių išvežimo dienomis. Tikrintojai žiūrės, ar ten yra tik buities komunalinės atliekos, ar yra  ir atliekų, kurias privalu rūšiuoti ar išgabenti į specifinių atliekų surinkimo aikšteles. Ypač griežtai bus tikrinama, kad į buitinius konteinerius nepatektų aplinkai kenksmingos atliekos. Nepaklusniems  šiukšlių „savininkams“ gali tekti susimokėti nemenkas baudas.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė ryšiams su visuomene Liucija Burbienė patikino, kad pirmą kartą prasikaltusieji bus tik įspėjami, o jei ir toliau nesilaikys galiojančių įstatymų ir atliekų rūšiavimo tvarkos, bus baudžiami piniginėmis baudomis, kurios yra tikrai nemažos. Anot jos, kol kas žmonės atliekas rūšiuoja labai vangiai, nors informacijos pateikiama tikrai nemažai, antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių ir atliekų surinkimo punktų yra įrengta pakankamai.

„Lietuvoje šiuo metu net 90 proc. atliekų vežama į sąvartynus, o tik 10 proc. perdirbama. Tuo tarpu Europos Sąjungoje geriausiai atliekas tvarkančiomis pripažintos Austrija, Belgija ar Švedija, kuriose veikia visapusiškos atliekų surinkimo sistemos, į sąvartynus išveža  mažiau nei 5 proc. visų atliekų. Taigi, Lietuvoje atliekų rūšiavimo ir pedirbimo srityje turime tikrai dar daug ką nuveikti. Taip yra ir kitose Europos šalyse, kadangi griežta kontrolė yra vienas iš būdų pasiekti teigiamų rezultatų,“ - sakė centro specialistė ryšiams su visuomene L.Burbienė.

 

Sunkūs laikai atėjo ir tiems rajono gyventojams, kurie įpratę  šiukšlinti ne tik savo, bet ir svetimame kieme ar „neutraliose“ teritorijose: pamiškėse, grioviuose, paežerėse... Aplinkos ministro V.Mazuronio pasirašytas naujasis įsakymas leis aplinkosaugininkams už aplinkai padarytą žalą pažeidėjams skirti dešimteriopai didesnes baudas nei iki šiol buvo numatyta. Pagal naująją tvarką, baudos gali siekti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų.

„Jeigu pagausime piktybinį pažeidėją, suprantama, jam teks taikyti pagal naująjį įstatymą numatytas griežtas poveikio priemones. Tokiam pažeidėjui didelės baudos tikrai apsunkins gyvenimą. Žinome rajone  vietų, kuriose šakiečiai linkę atsikratyti šiukšlėmis. Talkų metu nemažai šiukšlių surenkama prie Ritinių tvenkinio. Elementarios kultūros tiek poilsiautojams, tiek žvejams dar trūksta. Žinoma, suradus krūvą šiukšlių pamiškėje reikės dar įrodyti, kas šių šiukšlių savininkas. Tai padaryti gali būti sunku,“- apie aplinkos teršėjų drausminimą kalbėjo Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta. Jo manymu, atsakomybės pažeidėjams sugriežtinimas yra reikalingas, tačiau visada turi būti laikomasi ir tam tikro protingumo principo.

„Sakykime, jei Šakių seniūnijai, kurios teritorijoje yra nelegali komposto aikštelė Gulbinų kaime, pritaikysime naująją metodiką, tai jai gali tekti bankrutuoti“,- konkretų pavyzdį pateikė gamtosaugininkas K.Lopeta.

Pagal naująjį įsakymą, baudos už pavojingų atliekų išmetimą ne tam specialiai skirtoje vietoje padidėjo maždaug  tris kartus - iki 36 tūkst. litų, o už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis gali būti skirta iki 15 tūkst. litų bauda.  Nuo šiol mažiausia bauda, kurią gali skirti šiukšlintojams aplinkosaugininkai, padidėjo nuo 100 iki 1000–1500 litų. Tiek mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, tiek valstybinėms ar verslo įmonėms tokios „žiaurios“  baudos gali sukelti rimtų finansinių problemų. Pastaruoju metu  gyventojai yra raginami būti pilietiškais ir nesitaikstyti su šiukšlintojais, apie negatyvius atvejus informuoti aplinkosaugininkus.