Aplinkos apsaugos ministerijos šių metų veiklos prioritetas yra gyvosios gamtos apsaugos kontrolės stiprinimas. Neteisėta medžiokle ir žvejyba užsiimantiems gamtos „mylėtojams“ jau dabar gresia griežtos sankcijos,- brakonieriams dešimteriopai padidintos baudos už gyvūnijai ir kitiems gamtos ištekliams padarytą žalą. Tačiau administracinės baudos už tokius pažeidimus tebėra palyginti nedidelės. Naujai parengtose pataisose numatoma bet kuriuo medžioklės reikalavimų pažeidimo atveju konfiskuoti brakonieriavimo įrankius ir priemones (meškeres, šautuvus, automobilius ir kt.), nesvarbu, ar pažeidėjas yra jų savininkas, ar ne. Automobilis bus konfiskuojamas ir tuo atveju, jeigu juo bus gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Siūloma dvigubai padidinti baudas už medžioklę be medžioklės lapo, - skirti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų baudą (dabar nuo 500 litų iki 1 tūkst.).

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros inspektoriai bei Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius Vidmantas Olensevičius  šiemet rajone išaiškino 45 gyvūnijos apsaugos taisyklių pažeidimus (pernai - 44). Šiurkščių pažeidimų per pirmąjį  šių metų pusmetį užfiksuota  tik 3 (pernai - 11). Jei pernai buvo konfiskuoti aštuoni žvejybiniai tinklai, tai šiemet - tik vienas. Anot Šakių rajono agentūros vadovo Kęstučio Lopetos, kaip rodo statistika, mūsų rajone itin rimtų problemų dėl brakonieriavimo nėra. Labai mažai gaunama ir piliečių skundų. „Pažeidimų skaičius sumažėjo ir dėl šiais metais sugriežtintos atsakomybės aplinkosaugos įstatymų pažeidėjams, - dešimteriopai padidintų baudų už gamtai padarytą žalą. Vyko reidai, žvejai buvo pradėti dažniau tikrinti. Visa tai turėjo teigiamų poslinkių. Juk kiekvienas žvejys puikiai supranta, kad sužvejotas karpiukas, mažesnis negu nurodyta taisyklėse, nevertas 200 litų. Už tuos pinigus gali nusipirkti pakankamai daug žuvies parduotuvėje. Kai prieš keletą metų už žvejybą elektros aparatais vietoj administracinės buvo įvesta baudžiamoji atsakomybė, nuo to laiko negavome nė vieno pranešimo apie tokią žūklę. Manau, įstatymų sugriežtinimas, žalos gamtai atlyginimo ir baudų padidinimas žmonių sąmonę veikia tik teigiamai“,- įsitikinęs gamtosaugininkas.

 

Sugriežtinus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnius, brakonieriams bus sunkiau išsisukti nuo atsakomybės. Pasak K.Lopetos,  anksčiau buvo galima konfiskuoti tik tuos įrankius, kurie priklausė būtent pažeidėjui,- registruotus ginklus ir kitas priemones. Tačiau čia buvo palikta tam tikra spraga. „Gudrūs ir apsiskaitę brakonieriai specialiai naudodavosi neregistruotais medžioklės ar žvejybos įrankiais (spąstais, tinklais vėžiams gaudyti ir kt.). Sulaikyti aiškindavo, kad įrankį pasiskolino iš kaimyno. Tokiu atveju įstatymas neleido brakonieriavimo įrankių konfiskuoti,“- kalbėjo  K.Lopeta.  Dabar gi siūloma brakonieriavimo įrankius bei transporto priemones, kurios bus naudojamos neteisėtai sumedžiotiems gyvūnams gabenti, konfiskuoti nepriklausomai nuo to, kas jų savininkai. Visgi, gamtosaugininkas pastebi, kad šiuo atveju gali kilti ir tam tikrų nesusipratimų. Sakykime, automobilio vairuotojas gali ir nežinoti, kad jis gabena savo kaimyno neteisėtai sumedžiotą gyvūną.

 „Miškuose nuolat „sėdi“ nuo 30 iki 50 medžiotojų. Jeigu jie visi būtų pareigingi ir atsakingi už savo plotų priežiūrą, visada praneštų apie pažeidėjus, tai problemų apskritai būtų labai mažai,“- pastebėjo K.Lopeta. Anot gamtosaugininko, deja, gana dažnai patys medžiotojai ir yra pagrindiniai įstatymų pažeidėjai. Medžiotojus, kurie turi leidimus, registruotus ginklus ir visus kitus reikalingus dokumentus, įvardinti brakonieriais yra labai sudėtinga. Ką iš tikrųjų jie sumedžioja, praktiškai net neįmanoma užfiksuoti, nes kiekvienas medžiotojų būrelis turi 1,5 -3,5 tūkst. ha medžioklės plotų. Be to, medžiotojai taip pat apsiginklavę puikiomis ryšio priemonėmis, tad miške pasirodžiusius inspektoriui, tuoj pat visiems pranešama. Dažniausiai profesionalūs medžiotojai nusikaltimo vietoje užtinkami tik atsitiktinai.

Griežtesnės sankcijos numatomos ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, aplinkosaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Respublikoje per pastaruosius trejus metus tokių pažeidimų daugėjo, prieš pareigūnus ne kartą buvo panaudota ir fizinė jėga. Šakių rajone pasipriešinimo aplinkosaugininkams atvejų pastaraisiais metais dar neužfiksuota. „Kiekvienoje konfliktinėje situacijoje reikia sugebėti atitinkamai elgtis. Svarbu, kaip su pažeidėjais bendrauja pats inspektorius. Būna, kad pats pareigūnas išprovokuoja konfliktinę situaciją,“- atvirai dėstė agentūros vadovas  K.Lopeta.

Kaip numatoma kodekso pataisose, jeigu pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, bus tyčia kliudoma atlikti savo pareigas, piliečiams numatoma skirti nuo 1 iki 3 tūkst. litų baudą (dabar - nuo 200 iki 400 litų), o pareigūnams - nuo 2 iki 4 tūkst. litų (dabar - nuo 300 iki 600 litų). Už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno garbės ir orumo įžeidimą bauda gali siekti nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų (dabar - nuo 100 iki 500 litų), o už tokį pakartotinį pažeidimą – net nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Taigi, dabar sutikus miške gamtosaugininką, kaip senais gerais laikais, teks pagarbiai kepurę nukelti.