Tarnybos darbuotoja, psichologė Zita Skaisgirienė atskleidė, jog pirmieji jos žingsniai tarnyboje buvo sunkūs. „Trūko įgūdžių. Aplinka, kurioje reikėjo dirbti, nekėlė motyvacijos. Psichologo kabinetas labai priminė ilgą tamsų koridorių, kuriame stovėjo trys seni stalai ir keletas kėdžių. Sienos aptrupėjusios, dėmėtos“,- ji pasakojo apie pirmuosius darbo tarnyboje įspūdžius ir atskleidė, kad laukdavo nesulaukdavo darbo pabaigos. „Vienintelis spindulys buvo direktorės optimizmas. Rytais, tik pravėrusi duris, ji linksmai sušukdavo: „Na, mano mergaičiukės, kaip gyvenimas?“ Pertraukėlių metu kviesdavosi gerti kavos ir vaišindavo obuolių pyragu. Pamažu pradėjome susilieti į kolektyvą ir plėsti darbo sritis, važiuodavome į mokyklas vesti seminarų, pradėjome dalyvauti įvairiuose projektuose“,- pasakojo Z. Skaisgirienė.
Pasveikinti atvykusi švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė teigė esanti sužavėta viskuo, ką pamatė atvykusi čia ir visa širdimi tiki, kad čia dirba nuostabūs žmonės, kurie atiduoda šiai kilniai misijai visas savo jėgas. „Tikriausiai jūsų darbo valandos nesibaigia uždarius įstaigos duris. Juk nedideliame miestelyje visi vieni kitus pažįsta, susitinka parduotuvėje, kur pasidalina bėdomis ir prašo pagalbos, o jūs ją visada noriai teikiate“,- kalbėjo viceministrė.
Šiuo metu tarnyboje dirba šeši specialistai, jų sudėtis nepasikeitė nuo 2008 metų.