Balandžio 11 dieną į Aleksandro Stulginskio universitetą suvažiavo apie 150 kaimo bendruomenių, verslo, savivaldos institucijų atstovų iš 43 šalies rajonų. Jie susibūrė į pirmąjį Lietuvos kaimo parlamentą, siekdami sutelkti Lietuvos kaimo aktyvą regionų problemoms spręsti ir atkreipti į jas vietos, šalies, Europos Sąjungos valdžios institucijų dėmesį.

 

 

Kaip ir kvietė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, iš rajonų į pirmąjį Lietuvos kaimo parlamentą atvyko po tris delegatus, kuriuos išrinko bendruomenės, vietos veiklos grupės, verslo organizacijos, savivaldos institucijos. Mūsų rajonui parlamente atstovavo Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė bei valdybos narė Ona Rakauskienė ir Veršių bendruomenės centro pirmininkė Laimina Auštrienė.

Delegatai į renginį atvyko išklausę savo regionų žmonių išsakytas pagrindines problemas:  kaimai tuštėja, juos palieka jaunimas, mažėja darbo vietų, aštrėja socialinės problemos. Kaimo parlamentas – tai vieta, kurioje buvo keičiamasi idėjomis, patirtimi ir praktiškais patarimais, kaip išsaugoti Lietuvos kaimą su jam būdinga socialine ir kultūrine dvasia. Pasak G. Burokienės, visus kaimo parlamento narius sieja vienas  tikslas – inicijuoti aktyvesnį kaimo problemų sprendimą, atkreipti į jas vietos, šalies, Europos Sąjungos valdžios institucijų dėmesį ir skatinti kaimo žmones imtis realių darbų.

G. Šnirpūnienės teigimu,  renginiui gerai pasiruošta, pranešimai dalykiški, patvirtinti moksliniais tyrimais. „Daug gražių žodžių buvo pasakyta bendruomenių adresu. Ir mokslininkai, ir dalis valdžios atstovų bendruomenes įvardijo kaip vietos kaimo žmonių balsą, kaip kaimo veidą, kaip barometrą ir lygiavertį partnerį, - pasakojo ji. - Buvo akcentuojama jų atliktų darbų svarba, suteikusi kaimui antrąjį kvėpavimą. „Niekada nėra vėlu, jei nenukritai į bedugnę“ – visų pasisakymų metu skambėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės moto.“

Parlamento dalyviai pasiskirstė į penkias darbo grupes, kuriose sprendė bendruomeniškumo ir jaunimo išlaikymo kaime problemas, socialinių paslaugų užtikrinimą, aptarė Leader metodo naudą 2014 - 2020 m. Kaimo plėtros programoje, verslo problemas ir perspektyvas kaime. Pastarojoje dirbo ir mūsų rajono atstovės. Pasak jų, šios darbo grupės moderatorius, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius buvo sudėliojęs visų rajonų bendruomenių atsiųstas mintis ir pasiūlymus, todėl diskusijos vyko tik dėl atskirų punktų.

Po parlamento sesijos priimta rezoliucija, kuri bus išsiųsta Prezidentei, Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijoms, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Europos Komisijai ir Europos parlamentui. Rezoliucijoje akcentuojamas bendruomeniškumo, savanoriškos veiklos skatinimas, jaunimo užimtumo ir pritraukimo į kaimus būdai, verslo įmonių kūrimo skatinimas kaimo vietovėse, priimant veiklos sąlygas lengvinančius įstatymus, mokestines lengvatas. Taip pat valdžia kviečiama daugiau investuoti į infrastruktūrą: vandentiekio, nuotėkų plėtrą, mažinti biurokratiją ir gerinti galimybes rengiant ES paramos projektus.

Švedijos kaimo parlamento veiklos sėkmė paskatino daugelį šalių, tarp jų ir Lietuvą, sekti jų pavyzdžiu ir organizuoti savo Kaimo parlamentus, kurių metu kaimo bendruomenėms sudaroma galimybė išreikšti pilietinės visuomenės nuomonę, pasidalinti bendra patirtimi ir daryti įtaką, siekiant sustabdyti kaimo sodybų tuštėjimą.

Nors Lietuvoje toks renginys buvo organizuotas pirmą kartą, tačiau tikima – ne paskutinį. Nutarta Kaimo parlamentą sušaukti kartą arba net du kartus per metus. „Kaimas išsakė savo požiūrį į vykstančius procesus, pasiūlė daug minčių įstatymų pataisoms, dabar valdžia parodys, ar išgirdo, ar įsiklausė, ar imsis padėti kaimui spręsti  jo problemas, - kalbėjo G. Šnirpūnienė. - Tegul bus atlikti ne visi, nors pusė rezoliucijoje surašytų darbų, ir tai bus labai gerai.“