baneris leidinys

kasperaviciusBalandžio 4 dieną Šakių seniūnijoje rinkosi per dvi dešimtis pačių aktyviausių ir daugiausiai visuomeniniame gyvenime dalyvaujančių Šakių seniūnijos darbuotojų, bendruomenių pirmininkų, seniūnaičių. Jie pirmieji ėmėsi iniciatyvos išsirinkti naują valdžią – vietos bendruomenės tarybą ir nuspręsti, kur panaudoti jai skirtus pinigus.

Nuotr. Vietos bendruomenės tarybos pirmininko pareigas nuo šiol eis Kęstutis Kasperavičius.

Po abejonių ir svarstymų, koks optimaliausias žmonių skaičius turėtų dirbti taryboje, vienbalsiai buvo nuspręsta, kad kuo daugiau nuomonių ir minčių, tuo geriau ir lengviau dirbti. Šakių seniūno Alfonso Jako manymu, taryboje turėtų dirbti visi čia susirinkę aktyviausi seniūnijos žmonės. Kadangi šiai nuomonei buvo pritarta, iš susirinkusiųjų tarpo buvo išrinkta valdyba, pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorė.

Balsų dauguma lėmė, kad iš trijų iškeltų kandidatų tarybos pirmininku tapo Ritinių bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Kasperavičius, jo pavaduotoju – seniūnaičių seniūnaitis Vytautas  Andziulevičius, o sekretore - Asta Jakaitienė. Kokia taryba be valdybos? Pasak K.Kasperavičiaus, kuo daugiau galvų, tuo daugiau gerų minčių, o ir pasitarti yra su kuo. Į valdybą buvo pasiūlyti ir išrinkti - Genovaitė Milkerienė, Modesta Domeikaitė, Vytautas Švedas ir Šakių parapijos klebonas Sigitas Matusevičius.
Lyginant du paskutiniuosius mėnesius Šakių rajone bedarbių padaugėjo 12.2 proc. Per kovo mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje įregistruota 358 nauji bedarbiai – 39 daugiau nei vasarį.

Iš Šakių rajone užsiregistravusių bedarbių 9.8 proc. niekur nedirbę, 41.3 proc. – iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų, 24 proc. – vyresni nei 50 m., 15.4 proc. įsiregistravusių bedarbių sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Per mėnesį Šakių skyriuje užregistruotos 72 laisvos darbo vietos, iš jų 36 skirtos terminuotiems ir tiek pat – neterminuotiems darbams. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu darbo vietų sumažėjo beveik 34 proc.

Kovo mėnesį rajone darbą gavo 106 žmonės. Pagal viešųjų darbų programą įdarbinti 35 asmenys, 24 bedarbiai pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus. Pasinaudojus valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti, subsidijuojamam įdarbinimui ir viešiesiems darbams, į darbo rinką iš viso integruoti 45 asmenys – beveik 39 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Didžiausia bedarbystė, kaip ir ankstesnį mėnesį, buvo Barzdų seniūnijoje ir sudarė 20.4 proc. Gelgaudiškio seniūnijoje nedarbas siekė 19.2 proc., Slavikų seniūnijoje – 18.1 proc. Mažiausia bedarbystė fiksuota Kriūkų seniūnijoje, tačiau čia ji nuo 7.7 proc. vasarį padidėjo iki 9.1 proc. kovą. Lekėčių seniūnijoje nedarbas siekė 9.4 proc.

„Draugo“ inf.
autobokstelisAtrodo, seniūnai, ne kartą kėlę specialaus autobokštelio įsigijimo klausimą, galės lengviau atsipūsti. Rajono vadovybė jau ne vieno susitikimo metu pabrėžė, kad ši technika bus nupirkta.

Planuojama, kad specialaus autobokštelio įsigijimui savivaldybė skirs 60 tūkst. litų. Pasak administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, bokštelis tikriausiai bus priskirtas didžiausiai, Šakių seniūnijai, o pagal poreikį naudosis visos kitos.

Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba, išgirdęs, kad bus perkama ši technika, teiravosi, ar tai apsimoka, nes specialų autobokštelį turi UAB „Šakių vandenys“ ir seniūnijos gali jį nuomotis. Tačiau seniūnai ne kartą aiškino, kad nuomotis iš bendrovės jiems gana brangu. „Bet jeigu ims seniūnija, turės pilti savo kurą, važiuos, dirbs ar neišeis tas pat kaip nuomotis“, - komiteto posėdžio metu mintimis dalijosi H. Zaremba. Visgi meras jam paaiškino, kad tiesiog taip reikia, nes seniūnai dėl autobokštelio įsigijimo jį „ėda“ ne vienerius metus. „Jei bokštelis bus tas, kur planuojame, jo strėlė bus 20 metrų, pasieks medžių viršūnes ir nereikės kelti klausimo, kad neina pasiekti išpjauti medžių kapinėse“, - tikino J. Bertašius.

Gretimas Vilkaviškio rajonas, savivaldybės administracijos žiniomis, turi du autobokštelius ir už valandą nuomos šiame rajone mokama po 60 litų. Tuo tarpu UAB „Šakių vandenys“ už šios technikos nuomą, seniūnų tikinimu, prašo daugiau nei 100 litų už valandą.

„Draugo“ inf.
Kovo pabaigoje Gerdžiūnų laisvalaikio salėje vyko vietos bendruomenės, vadovaujamos Jolantos Puidokienės, ataskaitinis susirinkimas. Jau penkerius metus veiklą vykdantis bendruomenės centras nestinga pačios įvairiausios veiklos bei entuziastingų bendruomenės narių, pasiryžusių keisti kaimo įvaizdį.  

Dar kartą Gerdžiūnų bendruomenės centro nariai buvo sukviesti į metinį ataskaitinį susirinkimą. Už praėjusius metus, demonstruodama seniūnaitės Silvijos Morkeliūnaitės paruoštas skaidres, veiklos ataskaitą pateikė pirmininkė J. Puidokienė. Taigi per praėjusius metus bendruomenės pirmininkė ir kitos narės -  Jūratė Bataitienė, Loreta Balsienė, Daiva Puidokienė parengė nemažai projektų ir beveik visiems gavo finansavimą. Praėjusiais metais savivaldybei moterys pateikė jaunimo iniciatyvų skatinimo „Gyvenk sveikai - 4“, jaunimo mokymų ir patirties mainų sklaidos „Bendraukime kitaip“,  bei piliečių iniciatyvų skatinimo „Ekologinis takas - 2“ projektus. Per Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuotą  projektą “Delfinukai“ net 18 vietos gyventojų Šakių baseine išmoko plaukti. Be to, šiuo metu bendruomenė įgyvendina ilgalaikį projektą „Aktyvinkime Gerdžiūnų bendruomenę įamžindami etnografinių elementų turinčias  sodybas“. Bendruomenės nariai vienbalsiai patvirtino 2011 metų veiklos ataskaitą, pritarė 2012 metų veiklos planui. Pirmininkė J. Puidokienė Padėkos raštais ir gėlėmis pagerbė bendruomenei nusipelniusius žmones.
pastataiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Įsibėgėjus pavasariui, dažnas apsidairome ne tik kas dedasi savame kieme, bet ir už jo ribų. Akyliau į miestelio tvarką ir grožį šį pavasarį pažvelgė Kudirkos Naumiesčio gyventojai, jau kiek daugiau nei dešimt metų matantys vis tuos pačius vienam savininkui priklausančius miesto centre stovinčius apleistus pastatus. Šio krašto iniciatyvinė grupė ėmėsi priemonių susidariusiai padėčiai keisti.  

Nuotr. Kudirkos Naumiesčio centrą puošia ne vienas tvarkingas pastatas, tačiau net keturi jų, priklausantys verslininkui V. Žamoitinui, apleisti ir neprižiūrimi ir jau dešimt metų erzina vietos gyventojus.

Susirūpino miesto įvaizdžiu  

Rodos, Kudirkos Naumiestis, kaip ir daugelis kitų rajono miestelių, nuolat prižiūrimas, tvarkomas. Čia dažnai darbuojasi ir viešąją tvarką prižiūri už socialines pašalpas atidirbinėjantys asmenys, todėl, pasak seniūno Vinco Alfredo Puidos, apsitvarkyti spėjama. Tačiau jau daugiau nei dešimt metų vietos gyventojams, bendruomenės centro nariams ir seniūnijos darbuotojams ramybės neduoda miesto centre stūksantys apleisti keturi pastatai, kurie priklauso verslininkui, Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo vadovui Vadimui Žamoitinui. Kol kas šie pastatai stovi tvirtai, tačiau vizualiai jie labai nepatrauklūs. Langai užkalti, durys užramstytos, pragraužtos. Kaip pastebėjo seniūnas, likimo valiai paliktuose pastatuose - puiki terpė žiurkių, tarakonų ir kačių veisimuisi. „Svečiai atvažiuoja ir klausia, ar jūs kalėjimą pasistatėte? Apgriuvę pastatai nepuošia miesto“,- pastebėjo kraštietis, Šakių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Gudelevičius. Panašu, jog graužikų prieglobsčiu virtusius pastatus gelbsti tiesiog gera geografinė padėtis – miesto centras, kurį nuolat apšluoja seniūnijos darbuotojai.
zaislaiAsta GVILDIENĖ

Kovo 16 dieną Šakių rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį Skirmai Ripinskaitei dėl smurtavimo prieš savo mažametę dukrą. Ilgai slepiama tiesa pagaliau iškilo viešumon. Šiandien galime jau drąsiai teigti, kad Šakių evangelikų liuteronų kunigas, VšĮ Vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas elgėsi teisingai paimdamas mergaitę iš girtaujančios šeimos, kad  teisėsaugos darbuotojai atliko savo pareigą ir, net iš visų pusių puolami, gynė šeimoje skriaudžiamą mažametę.

Įvykis, sudrumstęs visų ramybę

Istorija apie Vaikų globos namuose 2010 metais prieš Kalėdas pas seserį viešėjusią mažametę pateko į pirmuosius vietinės ir respublikinės spaudos puslapius, buvo parodyta per Lietuvos televiziją ir į įvykių sūkurį įtraukė daugybę žmonių. Mergaite, kurios šeimoje buvo girtaujama,  pasirūpinęs ir Vaikų globos namuose priglaudęs evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas buvo apkaltintas savivaldžiavimu ir vaiko teisių bei interesų pažeidimu. Tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra jo kaltės neįžvelgė, todėl pakartotiniai Vaiko teisių apsaugos kontrolierės skundai buvo atmesti, o ikiteisminė byla nutraukta.

Nutraukus ikiteisminį tyrimą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė suabejojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų kompetencija ir savivaldybės administracijos direktoriui Juozui Puodžiukaičiui pasiūlė inicijuoti neeilinį Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo organizavimo patikrinimą, atkreipiant dėmesį į skyriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikį, taip pat ir vyriausiosios specialistės Aldonos Varvarinienės tarnybinį patikrinimą dėl galimų jos kvalifikacijos trūkumų.  Tačiau dvi komisijos, tyrusios situaciją, konstatavo, kad darbas skyriuje organizuojamas pagal patvirtintas nuostatas bei pareigybines funkcijas, o A.Varvarinienė jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.
smirnovas_puskunigisGintarė MARTINAITIENĖ

Rajono meras Juozas Bertašius džiaugėsi, kad šios kadencijos taryba, kuriai jau vieneri, dirba kaip niekad aktyviai. Be to, vis daugėja pateikiamų sprendimo projektų tarybai, tad artimiausiu metu planuojama posėdžiauti ne vieną, o du kartus per mėnesį.

Nuotr. Daugiausiai komiteto posėdžių praleido K. Smirnovas (kairėje), o tarybos posėdžių – M. Puskunigis.

Tarybos narių aktyvumas vertinamas pagal jų dalyvavimą posėdžiuose, diskusijas jų metu, pateiktus siūlymus, pastabas. Lyginant kelerius paskutiniuosius metus dabartinės kadencijos tarybos nariai yra labai aktyvūs. Pavyzdžiui, jei 2008 metais tarybos posėdžių protokoluose buvo net 35 nedalyvavimo žymos, 2009 metais – 32, o 2011 šis skaičius sumažėjo iki 15.
zarembaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusią savaitę rajono tarybos nariai vienbalsiai pritarė gimnazijos bendrabučio, numatyto skirti Šakių rajono policijos komisariato įrengimui, perdavimui valstybės žinion. Nors šiam politiniam sprendimui pritarta vienbalsiai, tačiau iškilo abejonių, kas vis tik išlaikys iš dalies liksiantį laisvą „Žiburio“ gimnazijos pastatą?

Nuotr. Ūkio komiteto pirmininkas H. Zaremba suabejojo, ar ekonomiškai naudinga gimnazijos bendrabučio patalpas atiduoti policijai.

Keitėsi nuomonė

Kaip žinia, lig šiol Šakių rajono policijos komisariatas, įsikūręs Birutės ir Kęstučio gatvių sankryžoje žydams priklausančiame pastate, prašyte prašosi naujų patalpų. Tik šių metų pradžioje šalies aukščiausiųjų policijos komisariato pareigūnų sprendimu buvo nutarta su rajono valdžia ieškoti sprendimo dėl naujų patalpų paskyrimo komisariatui. Po šiemet rajone įvyksiančios švietimo reformos, kuomet bus naikinamos mokyklos, galvoti apie naujų patalpų paiešką tapo kur kas paprasčiau. Taip per tris mėnesius, iki kovo mėnesį įvykusio tarybos posėdžio, kai buvo priimtas svarbus sprendimas dėl patalpų skyrimo, būta nemažai blaškymosi dėl to, kur turėtų įsikurti rajono tvarkos sergėtojai. Pirmiausiai buvo numatyta skirti „Žiburio“ gimnazijos pastatą. Tačiau dėl tokios minties sujudo dalis rajono šviesuolių, pasisakančių už tai, kad geros būklės istorinis gimnazijos pastatas nebūtų paskirtas policijai. Aktyvistai rinko parašus dėl gimnazijos pastato paskyrimo kultūrinei bei kitoms visuomeninėms veikloms vykdyti. Po tokių argumentų mero Juozo Bertašiaus, rodos, anksčiau išsakyta tvirta nuomonė netruko pasikeisti.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos