baneris leidinys

Gegužės 21 - birželio 30 dienomis Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko akcija „Daugiau erdvės kiemuose”, kurios metu gyventojai buvo raginami sutvarkyti savo kiemus, iš jų pašalinant senus, nebevažiuojančius automobilius.

Daugiau kaip mėnesį trunkančios akcijos metu įmonės ir gyventojai, norintys atsikratyti seno, nenaudojamo automobilio, galėjo savo noru nemokamai tai padaryti. Akcijos metu buvo siūloma nemokamai išgabenti iš kiemo nenaudojamus automobilius, išrašyti visus būtinus dokumentus, atliekos buvo tvarkomos pagal visus teisės aktų reikalavimus. Už teigiamą rinkos vertę turinčią transporto priemonę savininkui buvo sumokama. Pasak akcijos „Daugiau erdvės kiemuose” organizatoriaus Gamintojų ir Importuotojų Asociacija direktoriaus Alfredo Skinulio, akcijos metu iš Šakių rajono nesulaukta nė vieno kreipimosi, kad būtų pareikštas noras kiemą išvalyti nuo nenaudojamų automobilių. „Šiemet pirmą kartą buvo vykdoma akcija visoje Lietuvoje. Apskritai iš rajonų nesulaukta didelio aktyvumo“, - teigė A. Skinulis, pridurdamas, jog asociacija ištisus metus surinkinėja nenaudojamas automobilius. Kita tokia akcija bus organizuojama kitąmet panašiu metu.

Pagal teisės aktų reikalavimus, seni, nenaudojami automobiliai Lietuvoje turi būti saugiai ir nekenkiant aplinkai išardomi, susidariusios atliekos perdirbamos, o tinkamos naudoti dalys naudojamos pakartotinai. Tačiau vis dar nemažai nelegalių, licencijų neturinčių nenaudojamų automobilių supirkėjų, kurie iš gyventojų juos superka neteisėtai, išardo vertingas dalis ir parduoda, o dalis, kurių negali pelningai parduoti, tiesiog išmeta į pamiškes, pakeles ar sudegina tam nepritaikytose vietose. Taip nelegalūs ardytojai teršia aplinką, nemoka mokesčių, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir užkerta kelią atliekas sutvarkyti iki galo, perdirbant visas įmanomas dalis arba panaudojant jas dar kartą. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti šalia žaidžiančius vaikus.

„Draugo“ inf.
sodu_keliasGintarė MARTINAITIENĖ

Viena moteris guodėsi, kad dėl nesugebėjimo susitarti su kaimynais, nuolat skęsta jos sodas, kita sodų bendrijoje „Jaunystė“ sodą turinti šakietė piktinosi, kad niekam nerūpi, jog ant keliuko išpilamos plytų krūvos, dėl ko neįmanoma pravažiuoti. O kur dar mokesčių klausimai, neduodantys ramybės kai kuriems sodininkams. Tad ar tikrai šioje sodų bendrijoje pirmininkas nesprendžia problemų ir dėl to žmonės užtarimo ieško redakcijoje?

Nuotr. Neabejojama, kad pilietis, prieš kurį laiką ant keliuko išpylęs krūvas plytų, pasielgė nesąžiningai. Ir dabar pravažiuoti šiuo sodo keliu gana sudėtinga.


Skęsta sodas

Į redakciją kreipėsi šakietė Janina Šuopienė, kuri guodėsi, kad jos sodas, ypač palijus, skęsta vandenyje. Dėl to nugeltęs ne vienas vaismedis, derliaus šiais metais išvis beveik nesitikima. Anksčiau, kaip pasakojo J. Šuopienė, taip nebūdavo, tačiau problemos paaštrėjo, kai kaimynystėje sodą nusipirkusi šeima nusikasė drenažą tik iki jos sodo. „Pati nevalioju nukasti gilesnio griovio, esu po operacijos, o kai iš tos jų šlangos pradeda bėgti vanduo, pas mane viskas tvinsta. Dar už vieno sodo yra tvenkinys, tai kai jis persipildo, pas mane virš kauliukų vandens. Ir vynuogė, ir vyšnios nugertos“, - rodydama savo nugeltusius vaismedžius pasakojo moteris. Ji tikėjosi, jog kaimynai ir jai kartu pasiūlys nusitiesti drenažą, tačiau esą sulaukė nuolatinių priekaištų, koliojimų. „Atseit pusę metro žemės užėmusi, tai sakė nupurkš raundapu tą plotą. Jau baigėsi kantrybė. Kitais metais viską užsėsiu žolyte ir pasibaigs“, - kalbėjo J. Šuopienė. Kadangi lietingi orai ir sodas nuolat skęsta, net žolės jame nupjauti neina. Dėl to Janina samdo žmogų, kuris atliktų šiuos darbus. „Su dalgiu nukapojo, sumokėjau 30 litų, paskui su žoliapjove praėjo, vėl 30 litų, tai ar man apsimoka tą sodą turėti, jei tik kokį kilogramą bulvių prisikasiu, nes viskas nugerta“, - mintimis dalijosi pašnekovė.
kateSandra JUŠKAITĖ

Atėjus vasarai ir vis daugiau kaitinant saulei, geru oru džiaugiasi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Gyvenamųjų namų teritorijose dažnai galima pamatyti saulės atokaitoje išsidrėbusias kates ar sutikti bėgiojančių benamių šunų. Dažnas gyventojas retai susimąsto, kad šie, mielai atrodantys gyvūnėliai gali sirgti įvairiomis ligomis ir niekada negali žinoti, kaip į paprastą praeivį gali reaguoti gyvūnas, tuo labiau, jei jis serga pasiutlige.

Nuotr. Benamės katės gali kelti pavojų aplinkiniams gyventojams.


Mieli, bet pasiutę


Buvo daugybė atvejų, kai valkataujantys šunys užpuolė ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Užpuolimo metu šuo įdrėskia, įkanda ar tiesiog gąsdindamas pradeda šokinėti prie žmogaus. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai užpuola ne šuo, o katė. Viena mergina, vedžiodama šunį už savo gyvenamojo namo, kur dažnai susirenka kačių būrys, buvo užpulta laukinės katės, kuri norėjo apsaugoti savo kačiukus. Laukinis gyvūnas nagais ir dantimis puolė ne tik šunį, bet ir merginą, kuri po šio įvykio buvo priversta pasiskiepyti nuo pasiutligės.

Nejauku eiti pro šunų ar kačių susibūrimo vietas, kur susirinkę ligoti ar sužaloti gyvūnai, įtariu žvilgsniu žiūri į kiekvieną praeinantį. Nuo tokių benamių gyvūnų ypač reikia saugoti vaikus, kurie bet kada gali užsinorėti pažaisti su mielai atrodančiais padarėliais.
pievaUžklupus lietui, tvinsta ne tik laukai, bet ir gyvenamųjų namų sklypai. Darosi pikta ne dėl to, kad lietus apsėmė keliukus ar daržus, bet dėl nežinia kodėl žemėmis užversto griovio, kuriuo pratekėdavo susikaupęs vanduo. Palijus lietui, vanduo kaupiasi gyvenamųjų namų teritorijose, iš kurių vandenį šalinti turi patys gyventojai, o ne žemėmis griovį užvertęs būsimas kaimynas.

Nuotr. Prižadėta, kad atvežtas drenažo vamzdis jau greitai bus įkastas į griovį.

Redakciją pasiekė žinios, kad V. Kudirkos gatvėje esantis sklypas, priklausantis E. L. kelia kaimynų nepasitenkinimą dėl apsemtų jiems priklausančių žemių. Pasak kaimynų, E. L. pavasarį į savo sklypą atvežė daug žemių ir jomis užpylė griovį, kuriuo pratekėdavo vanduo. Įpusėjus vasarai ir vis dažniau pliaupiant lietui, vanduo iš griovio nebeturi pratekėjimo, todėl pradėjo kauptis pačiame griovyje ir lietis per kraštus. Vanduo užliejo netoliese gyvenančių kaimynų teritoriją, kurioje auga vaismedžiai ir kiti augalai. Gyventojai yra priversti patys kasti griovelius, kad į juos nutekėtų vanduo ir nepatektų į gyvenamąją teritoriją. Viena iš kaimynių teigė, kad minėto sklypo savininko klausė, kada bus viskas sutvarkyta, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Į sklypo teritoriją liepos 13 dieną buvo atvežtas drenažo vamzdis ir jau atrodė, kad bus pradėti darbai. Pasak kaimynų, šis vamzdis turėjo būti atvežtas dar prieš žemių atgabenimą, o ne dabar, kai reikės papildomos traktoriaus pagalbos, norint iškasti griovį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, įvaikinus bet kokio amžiaus vaiką, pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui bus suteikiamos trijų mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos tokios atostogos.

Šiuo metu teisę į atostogas vaikui prižiūrėti turi tėvai ar įtėviai tik iki vaikui sueis treji metai.

Pagrindinis pakeitimų tikslas – užtikrinti vaiko interesus jį įvaikinusioje šeimoje bei skatinti Lietuvos Respublikos piliečius įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis tris mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų, įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, suteikimo bus 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

„Įvaikintam vaikui, nesvarbu kokio amžiaus jis būtų, patyrusiam išsiskyrimą su biologine šeima, ypač svarbus stabilumo ir saugumo jausmas. Tam, kad susiformuotų nauji vaiko ir įtėvių santykiai, įvaikintas vaikas turi kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su įtėviais, o ne darželyje ar pas senelius, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Simona Bronušienė. – Taigi netrukus įvaikinusieji ir vyresnio amžiaus vaiką, kaip ir biologiniai tėvai, turės teisę į vaiko priežiūros atostogas, kurios turėtų padėti vaikui labiau prisirišti prie naujųjų tėvų ir lengviau, nepatiriant streso integruotis į naują aplinką. Tokiu būdu bus padedami pamatai, ant kurių formuosis vaiko asmenybė, šeimos narių ryšiai, pagarba, meilė ir kitos svarbios gyvenimo vertybės.“

„Draugo“ inf.
Jau rytoj paaiškės, kas užims Kidulių seniūnijos sekretorės pareigas. Laisvų etatų savivaldybėje yra ir daugiau, tačiau ne visiems iš jų skubama skelbti konkursus.

Pasak administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, jau antradienį paaiškės, kas užims laisvą Kidulių seniūnijos sekretorės vietą. Penktadienio žiniomis, į ją pretendavo 20 kandidatų.

Birželio 29 dieną iš darbo išėjo Socialinės paramos skyriaus specialistė, kuri čia dirbo nuo pat skyriaus įkūrimo pradžios. Šiuo metu skyriuje dvi specialistės atostogauja, tad darbo krūvis gula ant trijų darbuotojų ir vedėjos Leonoros Pocevičiūtės pečių. Pasak vedėjos, žinant kokia socialinė situacija yra rajone ir šalyje, net nereikėtų klausti apie darbo krūvius, kurie ir taip milžiniški. „Pas mus darbo tik daugėja“, - tikino L. Pocevičiūtė. Iš viso skyriuje šiuo metu yra šeši etatai. Pasak J. Puodžiukaičio, jau artimiausią savaitę Socialinės paramos skyriaus specialistės pareigoms užimti bus skelbiamas konkursas. „Žinome, kad ten dideli krūviai ir dabar mažai dirbančiųjų, tačiau jau tikriausiai šią savaitę skelbsime konkursą, o darbuotojoms gal kokį 20 proc. priedą nustatysim ir bus gerai“, - tikino administracijos direktorius.

Jau senokai laisvi etatai yra Švietimo ir sporto bei Biudžeto ir turto skyriuose, tačiau nė vienam iš jų kol kas neskubama skelbti konkursų. Pasak J. Puodžiukaičio, Biudžeto ir turto skyriuje kol kas užtenka esančios specialistų komandos, o Švietimo ir sporto skyriuje ir taip yra įsteigtas vedėjos pavaduotojo etatas. „Su Švietimo skyriumi irgi dar tikrai lauksime ir žiūrėsime, nes ten ir taip vienas papildomas pavaduotojo etatas, tad neskubėkime“, - patikino administracijos direktorius.

„Draugo“ inf.
dvaro_tvenkiniaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Iškilo grėsmė negauti finansavimo Zyplių ir Gelgaudiškio dvarų teritorijose esančių tvenkinių vandens būklės gerinimo projektui įgyvendinti. Ketvirtadienį abiejų dvarų teritorijose lankęsi aukščiausiojo lygio valdiškų institucijų specialistai nelinkę apžiūrėtų tvenkinių traktuoti tinkamais teikti priemonei „Vandens telkinių būklės gerinimas“ ir skirti jų valymui prašomą vieno milijono litų finansavimą.

Nuotr. Ketvirtadienį savivaldybės ir aplinkosaugos institucijų atstovai apžiūrinėjo Gelgaudiškio ir Zyplių teritorijose esančius tvenkinius. Nuo specialistų vertinimo priklausys, ar dar šiemet savivaldybės projektas, skirtas tvenkinių valymui, gaus finansavimą.

Suabejota tvenkinių unikalumu

Jau baigiami restauruoti dvarai Gelgaudiškyje ir Zypliuose. Šiuo metu šių kultūros objektų visapusišku sutvarkymu besirūpinantys savivaldybės atstovai dėmesį sutelkė į juose esančių apleistų tvenkinių tvarkymą. Šakių rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyrius, vadovaujamas Vito Girdausko, paruošė projektą, skirtą dvarų tvenkinių būklės gerinimui. Projekto paraišką jie pateikė LR Aplinkos apsaugos ministerijai ir siekė pagal priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“ gauti vieno milijono litų finansavimą. Tačiau buvo suabejota tvenkinių autentiškumu ir siekiu jų tvarkymui reikalingas lėšas gauti per šią priemonę. Savivaldybei teko įrodinėti, kad tai yra tvenkiniai, užsakyti jų profesionalų tyrimą. Jį atliko vienas profesionaliausių hidrotechnikos statinių žinovų, save teoretiku laikantis Aleksandro Stulginskio universiteto prof. Petras Punys.  
sruoginisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusią savaitę skaudi žinia pasiekė rajono dvasininkų bendruomenę, Slavikų bei Sudargo parapijų gyventojus. Buvo pranešta, jog, grįždamas namo iš Italijos, Vokietijoje tragiškai žuvo klebonas Darius Sruoginis. Jo vairuojamas motociklas palindo po vilkiku.

Nuotr. Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė žinia, kad Vokietijoje įvykusioje avarijoje tragiškai žuvo Slavikų ir Sudargo klebonas D. Sruoginis.

„Netekome klebono. Visos netikėtos mirtys būna labai skaudžios. Žmonės liūdi“,- praėjusią savaitę teigė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė. Liepos 10 dienos vėlyvą vakarą žuvo 37-erių metų Slavikų ir Sudargo parapijų klebonas Darius Sruoginis. Savo atostogų metu nuosavu motociklu keliauti mėgęs klebonas šįkart buvo išvažiavęs į Italiją. Grįžtant namo, nelaimė dvasininką ištiko Vokietijoje, kai jo vairuojamas motociklas susidūrė su vilkiku. Kaip skelbiama, Vokietijoje, kelyje netoli Rostoko, šakiečio vairuojamas motociklas aplenkė sunkvežimį, bet staiga buvo priverstas stabdyti. Taip sunkvežimis susidūrė su motociklu ir kleboną ištiko tragiška lemtis. Per daugelį metų tai pirmas atvejis, kai dvasininkas žūsta avarijoje. „Šios naujienos pribloškė. Ir žmogaus metai, ir darbai, ir reikalingumas bažnyčiai – tai buvo didelis netikėtumas“,- akcentavo Šakių dekanato dekanas D. Jasulaitis.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos