Šiomis dienomis šalies savivaldybėse, tarp jų ir Šakių rajono savivaldybėje, atliekamas jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės vertinimas. Bus aiškinamasi, kaip šalies savivaldybėse įgyvendinama jaunimo politika.

Viešosios politikos ir valdybos institutas pasirašė sutartį su Jaunimo reikalų departamentų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės vertinimo. Jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės vertinimo tikslas – įvertinti 53 savivaldybių jaunimo politikos įgyvendinimo kokybę pagal jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės vertinimo metodiką. Atliekant vertinimą, bus surinkti duomenys apie jaunimo politikos padėtį kiekvienoje savivaldybėje. Bus domimasi, kaip savivaldybėse įgyvendinamos įvairios programos ir priemonės, skirtos jaunimui. Bus siekiama išaiškinti savivaldybių jaunimo politikos privalumus ir trūkumus, aptariami gerosios praktikos pavyzdžiai, pritaikyti konkrečiai savivaldybei. Šalies savivaldybėse surinktų duomenų pagrindu bus atliekama lyginamoji savivaldybių analizė. Tai leis išskirti jaunimo politikos įgyvendinimo efektyvumo ir neefektyvumo prielaidas, nustatyti jaunimo politikos padėtį Lietuvoje. Šakių rajono jaunimas nuo 14 iki 29 metų amžiaus, galėjo išreikšti savo nuomonę ir dalyvauti internetinėje apklausoje iki rugsėjo 22 dienos.

Vertinimo metu atliktos analizės pagrindu ir remiantis vertinimo eiga, duomenų rinkimo procesu, bus pateiktos glaustos rekomendacijos dėl vertinimo metodikos ir jos kriterijų tobulinimo. Šiuo metu atliekamas vertinimas bus baigtas iki kitų metų kovo mėnesio.

„Draugo“ inf.
nepriziuriGintarė MARTINAITIENĖ

Ar jūsų kaimynai ir pažįstami yra tvarkingi piliečiai ir tinkamai prižiūri savo sklypus? Tikriausiai būna situacijų, kai akis užkliūva ne tik už gražiai tvarkomos aplinkos, bet ir už nenušienautų, apleistų sklypų. Su tokių sklypų savininkais kartais tenka bendrauti ir seniūnijoms. Kol kas daugeliui šias problemas pavyksta išspręsti gražiuoju.

Nuotr. Kranto gatvėje esantis šabakštynas daugybę metų ne vienam bado akis, bet iš esmės niekas nieko nedaro ir sklypus formina kaip bešeimininkį turtą.

Šakių seniūnas Alfonsas Jakas kalbėjo, kad per metus tenka surašyti iki dešimties įspėjimų, tačiau bausti administracine bauda neteko nė vieno. Jis tikino, kad dažniausiai su netvarkingų sklypų savininkais pavyksta susitarti gražiuoju, užtenka paraginimo. Problemą, pasak A. Jako, šiuo metu labiau kelia ne nuosavų sklypų savininkai, o Šaulių gatvėje esantis sklypas, kuriame turėjo būti statoma „Norfos“ parduotuvė. „Nei ten stato, nei išvis ką nors daro. Vienas nuo kito stumdo, o prižiūrėti nėra kam. Tikrai ten nesiruošiu siųsti savo darbininkų, reikės žiūrėti, kaip tą teritoriją sutvarkyti. Gal per Ūkio skyrių, gal per architektus, bet ten tikrai jovalas“, - kalbėjo Šakių seniūnas.

Toks jovalas Šakiuose yra ir Kranto gatvėje. Šios gatvės gyventojai gyvena tvarkingai ir puoselėja savo gyvenamas teritorijas. Tačiau akis bado dviejų šalia vienas kito esančių namų, kurių jau daugybę metų niekas nei prižiūri, nei, tikriausiai, ketina tai daryti. Senesnis medinis namas išvis avarinės būklės, o ir šalia esantis mūrinis namas išdaužytais langais bendrame gatvės kontekste atrodo lyg vaiduoklis. Kiek žinoma, seniau čia buvo tikra landynė. Pasak seniūno, šį sklypą jis formina kaip bešeimininkį ir tiek. „Kiek žinau, šeimininkė lyg Kaune gyvena, bet niekas su ja bendros kalbos neranda. Ne vienas norėjo pirkti ir mokesčius visus buvo pasiryžę sumokėti, bet kaip nieko, taip nieko, o kad taip paimti ir atimti irgi nesinori, tai jau žvėrimi reikia būti“, - teigė A. Jakas.
sodraNuo liepos 1 dienos dėl motinystės (tėvystės) pašalpos besikreipiantys tėvai turi galimybę pasirinkti, ar gauti didesnę pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai, ar mažesnę, bet vaiką prižiūrėti dvejus metus. Pirmasis naujosios mokėjimo tvarkos galiojimo mėnuo parodė, kad tėveliai ne tik šalyje, bet ir rajone dažniau renkasi pašalpą gauti dvejus metus.

Šakių „Sodros“ vyriausioji specialistė pašalpoms Žibuoklė Pavalkienė informavo, kad liepos – rugpjūčio mėnesiais dėl motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo kreipėsi 24 apdraustieji. Iš jų pašalpas iki vienerių metų amžiaus pasirinko trys apdraustieji. Likusieji – iki vaikui sueis dveji metai. Iš besikreipusiųjų vaiko priežiūros atostogų išėjo trys tėveliai.

Iš viso per šiuos metus Šakių „Sodra“ dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo gavo113 prašymų. Pernai tokių prašymų buvo gauta 142.

Kaip rodo pirmieji liepos – rugpjūčio mėnesio duomenys, rajone tėveliai ilgiau nori būti su savo vaikais ir galbūt antraisiais vaiko augimo metais planuoja dirbti ir taip gauti papildomų pajamų.
Praėjusį šeštadienį Amžinybėn iškeliavo Valiulių kaime, Šakių seniūnijoje gyvenęs sunkiausias rajono gyventojas Stasys Venskaitis.

S. Venskaitis buvo ne tik sunkiausias rajono, bet, ko gero, Lietuvos žmogus. Ne vienerius metus jis važinėjo gulėdamas ant specialiai jam pagaminto vežimėlio. Nors sunkiasvorio gyvenimas jį vargino, bet susirgęs pradėjo rašyti, kurti. Ne kartą įvairiausi jo pasvarstymai, pasirašyti Vomo slapyvardžiu, buvo spausdinami ir laikraštyje „Draugas“. 2009 metais buvo išleista jo knyga, kaip jis pats teigė, tiesiog išsipildžiusi svajonė – „Pranckynės respublika“. Kiek žinome, rašė jis ir dar vieną knygą, tik šį kartą ne apie paprasto žmogaus gyvenimą, o apie internetą bei jo platybes.

S. Venskaitis mirė būdamas 63-ejų metų amžiaus.

„Draugo“ inf.
anastazijaGintarė MARTINAITIENĖ

Anastazijos Barkauskaitės šeima, kurioje auga 11 nepilnamečių vaikų, piktinasi socialinių kortelių įvedimu. Moteris skundžiasi, kad kortelė jai buvo įvesta neatsiklausus ir dabar ji neturi grynųjų pinigų, susirgus vaikams negalėtų nupirkti net vaistų, yra priversta apsipirkinėti nepatinkančioje parduotuvėje ir dėl visos šios situacijos jaučiasi žeminama. Tuo tarpu už tai atsakingi darbuotojai turi visiškai kitą versiją ir besiskundžiančiajai nepalankius paaiškinimus.

Nuotr. A. Barkauskaitė mano, jog su pinigais tvarkytis moka ir nori, jog kaip ir anksčiau, išmokos jai būtų mokamos per banką.

Kortelės nenori

Tokioms socialinės rizikos šeimoms, kurios nemoka elgtis su pinigais, rajono taryba dar pavasarį patvirtino alternatyvą – socialines korteles, į kurias pervedami pinigai ir jais galima atsiskaityti UAB „Gulbelės“ parduotuvėse. Tokia kortelė buvo padaryta ir nuo 2007 metų į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtrauktai A. Barkauskaitei, tačiau ji su šia naujove visiškai nesutinka ir nori, jog pinigai, kaip ir anksčiau, būtų pervedami į banko sąskaitą. „Kodėl seniūnas ar kiti gali apsipirkinėti grynaisiais, o aš ne? Tegul tada ir jie su tokiom kortelėm apsipirkinėja. Be to, man „Gulbelė“ nepatinka, bet neturiu pasirinkimo. Negaliu nei į turgų nueiti, nei į kitą parduotuvę, nes visi pinigai tik toje kortelėje. Aš seniau daug pigiau apsipirkdavau nei dabar. Net susirgus vaikams neturėčiau už ką vaistų nupirkti“, - guodėsi šakietė, pridurdama, jog piktina ją ir tai, kad į kortelę pervedami ne tik vaikų ir socialinių išmokų pinigai, bet ir pinigai už vaikų neįgalumą. „Pagalvokite, aš neturiu nė lito grynųjų, o jie turėtų būti skirti vaikų vaistams“, - sakė daugiavaikė motina. Be to, ji teigė jaučiasi žeminama, nes pinigus išsigryninti galima tik su socialine darbuotoja, o apsipirkinėjant reikia atsižymėti specialiame sąraše ir suma, kurią galima išleisti pirkiniams, yra nustatyta. „Kartais būdavo, kad tų pinigų neužtenka mėnesiui, bet ne tik maistą perku. Juk ir baldų nusiperkam, ir vaikam avalynės, ir malkų. Aš manau, kad moku elgtis su pinigais, o jie sako, kad ne. Nenoriu aš tos kortelės“, - tikino pašnekovė. Penktadienio vakare užsukusi į redakciją moteris guodėsi, kad išgrynintų 300 litų jau neturi, apsipirkti parduotuvėje neleidžia, nes viršytas limitas, o vaikams valgyti neturi ką duoti. „Tai ką man daryti, esu priversta skolintis, patys priverčia taip elgtis“, - kalbėjo su vyru 11 vaikų auginanti šakietė.
venckunieneSocialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais pradėjo vadinamuosius ministerijos priimamojo vizitus po Lietuvą. Susitikimų su gyventojais metu siekiama aiškintis iškilusias problemas, aptarti galimus jų sprendimus. Praėjusį penktadienį trys ministerijos atstovai lankėsi ir mūsų rajone.

Nuotr. L. Venckūnienė teigė, kad susitikimų metu gyventojus domina ne tik socialiniai, bet ir gyvenimiški klausimai.

Šakių rajone susitikti su ministerijos atstovais iš anksto užsiregistravo 16 žmonių. Jie turėjo galimybę užduoti bet kokį klausimą iš socialinės srities ir sulaukti atsakymo, galbūt patarimo. Pasak ministerijos priimamojo skyriaus vedėjos Laimos Venckūnienės, žmonių į susitikimus dažniausiai užsiregistruoja – 10 -15. Juos domina klausimai nuo išmokų mokėjimo, pensijų iki didelių sąskaitų už šildymą, skundžiasi ir kitais gyvenimiškais klausimais.

Be skyriaus vedėjos L. Venckūnienės rajone lankėsi ir jos pavaduotojas Stanislovas Valickas bei teisininkas Kazimieras Pečiulis. Su svečiais susitiko ir rajono vadovas Juozas Bertašius. Jis trumpai apžvelgė rajono socialinę situaciją, įteikė simbolines dovanas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad taip siekiama, jog kiekvienas žmogus, nesvarbu, kur jis gyvena, turėtų vienodas galimybes kreiptis į specialistus ir aiškintis iškilusias problemas ir sunkumus. Planuojama, kad iki kitų metų pabaigos ministerijos specialistai apsilankys beveik visose Lietuvos savivaldybėse.

„Draugo“ inf.
damijonaitis3Asta GVILDIENĖ

Apie gyvenimo svajones ir realybę kalbamės su rugsėjo 9 dieną savo artimųjų rate šešiasdešimtąjį gimtadienį atšventusiu naumiestiečiu Algimantu Damijonaičiu, nuo vaikystės svajojusiu tapti mokytoju ir dabar vis dar mielai bendraujančiu su jaunimu.

Nuotr. Nors darbe A.Damijonaitis praleidžia daugiau laiko nei namuose, tačiau namai jam visada buvo ta vieta, kur gyvena meilė, pagarba, šiluma ir tarpusavio supratimas.

Apie gyvenimo svajones ir realybę kalbamės su rugsėjo 9 dieną savo artimųjų rate šešiasdešimtąjį gimtadienį atšventusiu naumiestiečiu Algimantu Damijonaičiu, nuo vaikystės svajojusiu tapti mokytoju ir dabar vis dar mielai bendraujančiu su jaunimu.

A.Damijonaitis teigė, kad jo vaikystės svajonė tapti mokytoju išsipildė. Jis ne tik baigė Vilniaus pedagoginį institutą,  bet ir sugrįžo mokyti vaikus geografijos dalyko į mokyklą, kurioje pats kadaise įgijo vidurinį išsilavinimą. Nors teko dirbti ir švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėju, ir Kudirkos Naumiesčio miesto vykdomojo komiteto pirmininku, vėliau ir šio miesto meru bei seniūnijos seniūnu, jis visada grįždavo į mokyklą. „Mokytojo profesijos niekada nemečiau, - tvirtino pašnekovas. – Išleidau dvi abiturientų laidas, su kuriomis susitinkam kas penkeri metai. Džiaugiuosi, kad su buvusiais mokiniais ir šiandien išliko šilti santykiai ir glaudus ryšys. Labai smagu, kad dar vis turiu po keletą geografijos pamokų.“

Taigi, galima sakyti, kad visas gyvenimas ir prabėgo Kudirkos Naumiestyje. Čia, mokykloje, susipažino su savo  žmona, šiame mieste gimė ir visi trys vaikai, čia, dirbant su žmonėmis, atiduota dalelė savęs. Mokėjimas bendrauti be falšo ir užkulisių, atvirumas ir sąžiningumas dažnai tampa galimybe apkalbėti, pasišaipyti ar pasinaudoti. Todėl, pasak A.Damijonaičio, gyvenimas pamokė, kad turi atsirinkti, ką ir kam gali sakyti. Pasak jo, būdamas nepalenkiamas iš prigimties – niekada nepasidavė avantiūroms. Tai žino ir jo šeima, ir draugai, ir aplinkiniai. Visose gyvenimo situacijose jis vadovaujasi sena patarle: „devynis kartus atmatuok, o dešimtą - kirpk.“
labdara3Trečiadienį Šakių žmonių su negalia sąjungai buvo įteikta labdara. Iš evangelikų liuteronų klebono bei Šakių vaikų globos namų direktoriaus Virginijaus Kelerto sąjunga jau ne pirmą kartą gavo reikalingų priemonių.

Nuotr. S. Vasaitienė džiaugėsi stiprėjančiu bendradarbiavimu ir jau ne pirmą kartą gaunama labdara.


Pasak sąjungos pirmininkės Stasės Vasaitienės, parama labai reikalinga. Šį kartą buvo padovanotos penkios iš Vokietijos parvežtos funkcinės slaugos lovos, keletas lazdų, skirtų sunkiai vaikščiojantiems. Pasak S. Vasaitienės, pagal poreikį lovos bus išdalintos sąjungos neįgaliesiems. Jeigu žmogus miršta, lova perduodama kitam. V. Kelertas informavo, kad per metus jo vadovaujama parapija paremia apie 500 žmonių. S. Vasaitienė teigė, kad sąjunga paramos faktiškai iš niekur negauna. Nebent tradiciškai rengiamų „Maisto banko“ akcijų metu. „Džiaugiamės, kad stiprėja bendradarbiavimas su V. Kelertu, kuris jau ne pirmą kartą suteikia labdarą. Anksčiau jis yra aukojęs rūbų, kitų reikalingų daiktų“, - kalbėjo sąjungos pirmininkė.

„Draugo“ inf.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos