baneris leidinys

Siūloma, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų surenkamas ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus.
Savivaldybės administracijos prižiūri savo nekilnojamojo turto teritorijas, todėl ir surinkti už jį mokesčiai galėtų atitekti joms. Tokios nuomonės yra Seimo narys konservatorius K. Masiulis, kuris ir užregistravo šio įstatymo pakeitimo projektą.

Valstybės biudžete iš šių mokesčių dabar yra surenkama apie 5 mln. litų.

K. Masiulis siūlo ir dar vieną pataisos projektą - nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoti, tada, kai turto vertė viršija 750 tūkstančių litų. Valstybės kišenė nuo to papilnėtų 10 mln. litų.  Dabar turtas apmokestinamas jo vertei viršijus 1 mln. litų.
 
„Draugo“ inf.
jurgelaitieneSima KAZARIAN
 
VŠĮ „Vilties žiedas“ pavadinimas, atrodo, bus parinktas tinkamai. Šiai įstaigai mūsų rajone pavyko praskleisti ne vieną vilties žiedą, paskutinis, dėl naujų darbo vietų sukūrimo, jau baigia ir nuvysti.
 
Nuotr. Gyvenimo aprašymai plaukia net neįsteigtom darbo vietom, bet VšĮ „Vilties žiedas“ vadovės L. Jurgelaitienės tyla gyventojams daug vilčių nesuteikia.
 
Jau pavasarį Plokščių seniūnija pradėjo tvinti nuo gyvenimo aprašymų, kuriuos rašė norintieji įsidarbinti mišrių paslaugų socialiniame centre, kurį žadama atidaryti ne anksčiau kaip sausio mėnesį. Bėda tik viena – gyventojai nežino nei kiek bus darbo vietų, nei kokios jos.
Visi gyvenimo aprašymai jau nugulė ant VŠĮ „Vilties žiedo“ vadovės Liucijos Jurgelaitienės darbo stalo Kaune.
dvaru tvenkiniaiSima KAZARIAN
 
Kol Zyplių tvenkiniai tenkinasi kūdrų statusu, gelgaudiškiečiai laukia apie 300 tūkst. litų paramos. Neseniai gautas Aplinkos ministerijos pritarimas „Gelgaudiškio dvaro sodybos tvenkinių vandens būklės gerinimo“ projektui.
 
Nuotr. „Dabar galima mąstyti, kad tvenkinys buvo kaip inžinerinis įrenginys, bandysime rasti lėšų kitais keliais“,- rankų nenuleidžia V. Cikana.
 
„Zyplių dvaro tvenkiniai nepraėjo. Jie skaitėsi kaip kūdros ir iš šios programos lėšų valymui negaus“,- paklaustas apie Zyplius, atsakė prie vandens telkinių priežiūros projekto dirbęs Vilhelmas Haase.

Iš visų tvenkinių blogiausi - Zyplių    

Apie rajono dvarų tvenkinių būklę buvo diskutuojama jau praėjusią vasarą. Tuomet iškilo grėsmė negauti finansavimo Zyplių ir Gelgaudiškio dvarų teritorijose esančių tvenkinių vandens būklės gerinimo projektų įgyvendinimui. Abiejų dvarų teritorijose lankęsi valdiškų institucijų specialistai buvo nelinkę apžiūrėtų tvenkinių traktuoti tinkamais teikti priemonei „Vandens telkinių būklės gerinimas“ ir skirti jų valymui prašomą vieno milijono litų finansavimą.
kelio zenklaiIšdagų bendruomenės pastangos pastatyti kelio ženklus pavojingesnėse vietose buvo įgyvendintos.
 
Nuotr. Judriame kelio ruože, kuris tęsiasi 2,3 km, kelio ženklai padės padidinti išdagiečių saugumą.
 
Marijampolės kelių direkcija pagal Eismo saugumo programą paskyrė 5 tūkst. litų. Reikia didinti saugumą kaime, manau, kad kelio ženklai padės. Dažnai žmonės nepasitiki ir klausia: „O ką čia tos bendruomenės veikia?“ Norėtume, kad šis mūsų pasiekimas būtų geras pavyzdys visiems“,- teigė išdagietis Vidmantas Mykolaitis.

„Draugo“ inf.
vetraAsta GVILDIENĖ
 
Ketvirtadienio naktį po rekordinių vasaros karščių atūžusi vėtra neaplenkė ir mūsų rajono. Bene labiausiai nukentėjo Gerdžiūnų, Šilgalių, ir Lekėčių kaimų gyventojai. Čia siautusi gamtos stichija daužė langus, plėšė stogus, rovė ir lyg degtukus perpus laužė šimtamečius medžius, o nepertraukiami žaibų blyksniai neleido užmigti. Dėl žaibo iškrovos Pelenių ir Bridžių kaimuose akimirksniu supleškėjo du ūkiniai pastatai.
 
Nuotr. Daugiausiai nuostolių ketvirtadienio naktį patyrė Gerdžiūnų kaimo gyventojai – daugiau ar mažiau nuo praūžusios audros nukentėjo kiekviena sodyba.
 
Audra, trukusi maždaug valandą, labiausiai išgąsdino Gerdžiūnų, Šilgalių ir Lekėčių kaimų gyventojus. Nepertraukiamus elektros išlydžius lydėjo škvalas bei lietus. „Dangus maišėsi su žeme, net blyksinčių žaibų fone nieko nėjo įžiūrėti, nes nuo liūties visur aplink buvo balta, - pasakojo gerdžiūniškiai, jau nuo ankstyvo ryto pradėję skaičiuoti nuostolius ir tvarkyti praūžusios vėtros padarinius. – Tikriausiai čia nėra nė vienos sodybos, kurios nebūtų paženklinęs gamtos šėlsmas. Vienam nuo stogo nunešti tik keli šiferio lapai, kitam  išgriauta siena, nuplėšta nemaža dalis stogo, trečiam išdaužyti langai, išrauti su šaknimis arba perpus nulaužti medžiai, nutraukti elektros laidai.“ Daugelis gyventojų, bijodami, kad, užėjus kitai liūčiai, gali patirti dar didesnių nuostolių, net nesulaukę draudimo bendrovių darbuotojų, skubėjo taisyti nuplėštus stogus. Iš tiesų, pro kiauras lubas į žvaigždes nebuvo romantiška žiūrėti. Stogdengiai darbo turės į valias. „Baisiausia buvo, kai dingo elektra, - pasakojo viena gerdžiūniškė. – Girdim, kad kažkas krenta, kad stiklai dūžta ir bijom eiti žiūrėti.“ Kaip informavo AB „Lesto“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė, bendras be elektros likusių vartotojų skaičius penktadienį siekė 800. Pasak jos, palyginus su kitais rajonais, tai nėra didelis skaičius. Vilniaus, Kauno, Kretingos rajonuose be elektros buvo likę tūkstančiai žmonių. Bėdų pridarė ne tik griūvantys medžiai, nutraukę  elektros laidus, bet ir žaibo iškrovos, sugadinusios nemažai transformatorinių.
Jau kuris laikas vakarais besirenkantys pažaisti futbolo lukšiečiai pasipiktinę: netrukus po to, kai pradėjo rinktis, iš mokyklos stadiono dingo vartai, nepatingėta jų ir supjaustyti. Nuo tada futbolininkai mėgėjai lavina ne tik raumenis, bet ir fantaziją - vartus atstoja keturi įsmeigti pagaliai ir vartų kontūrus belieka tik įsivaizduoti.
 
„Niekas nepaaiškino, tik atėjome vieną vakarą ir pamatėme, kad nėra vartų. Galvojome, gal įdės naujus, tačiau kuris laikas niekas nieko nedaro. Gal specialiai, kad netryptume stadiono pievos čia mus taip „užgesino“? Bet juk turėtų džiaugtis, kad kultūringai leidžiame laiką – čia gražiai žaidžia daugybė žmonių, po savęs niekada nepaliekam šiukšlių“,- stebėjosi futbolo vakarų iniciatorė Adelė Liepa Kaunaitė.

Kartu su ja futbolą žaidžia ir jos tėtis dailininkas Vytautas Kaunas bei kiti miestelio gyventojai ir svečiai. Pranešus Facebook paskyroje žinute, į stadioną susirenka apie 20-30 žmonių: „Šiandien (liepos 1d.) 20 val. toliau žaidžiam futbolą, Lukšių stadione. Laukiami visi: stori, kūdi, maži, didžiuliai, moteriški, vyriški, ar belyčiai, ar ten koki kitokie marozai ar gotai Jei lis dar smagiau bus, nebijokit:) Vėl šauniai praleisim laiką:)!“
Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministro įsakymu pakoreguotas Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) paraiškų surinkimo grafikas. Nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki spalio 4 d. bus renkamos paraiškos paramai gauti pagal dvi KPP priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antroji veiklos sritis bei „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis „Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas“.
 
Naujame grafike taip pat numatytas papildomas priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ paraiškų surinkimo etapas, kuris vyks nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki  rugsėjo 20 dienos.
 
„Draugo“ inf.
stogaiPraėjusią savaitę baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Preliminariais duomenimis, per šiais metais vykusį paraiškų rinkimo laikotarpį pateiktos 2 973 paraiškos, kuriose prašoma 17,7 mln. litų paramos.
 
Nuotr. Šakių rajono gyventojai pakankamai aktyviai domėjosi asbestinių stogų dangos keitimo programos priemonėmis ir  numatyta parama,- per  daugiau nei du mėnesius pateikti 93 prašymai.
 
Šiais metais kaimo gyventojai, norintys pakeisti asbesto stogus nauja danga ir pasinaudoti numatyta parama, su prašymais ir reikalingais dokumentais galėjo kreiptis nuo gegužės 13 iki liepos 31 dienos. Marijampolės apskrityje šiemet iš viso buvo pateiktos 264 paraiškos, prašoma suma - apie 1,6 mln. litų. Šakių rajono kaimo vietovių gyventojai dėl paramos asbestinių stogų keitimui pateikė 93 prašymus, kuriuose prašoma suma siekia 558 tūkst. litų.

Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kadangi bendra prašoma paramos suma neviršijo skirto biudžeto, paraiškos pagal prioritetinius kriterijus skirstomos nebus. Taigi, agentūros specialistai jau vertina pateiktų paraiškų tinkamumą. Sprendimai turėtų būti priimti per 20 darbo dienų.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos