baneris leidinys

bajorunaiteGintarė MARTINAITIENĖ
 
Į redakciją kreipėsi Šakių rajono meno mokyklos mokytoja Bronislava Bajoriūnaitė, kuri aiškino, kad „Swedbank“ Šakių skyriaus darbuotoja jai „įkišo“ nenorimą kortelę, dėl ko ji patyrė nemažai nepatogumų. Moteris sako norinti informuoti žmones, kad šie pasimokytų ir būtų atidesni.
 
Nuotr. B. Bajoriūnaitė piktinosi, kad banko darbuotoja neįsiklausė į jos poreikius ir „įkišo“ visai netinkančią banko kortelę.
 
Į redakciją užsukusi pedagogė aiškino, kad vasario mėnesį banko darbuotoja jai pakeitė „Visa“ kortelę į „Maestro“. „Nustebau, kodėl keičia į kitokią, nes norėjau tokios pat“, - tikino B. Bajoriūnaitė. Tačiau esą jai buvo paaiškinta, kad su naująja kortele bus platesnės galimybės ir pokyčių bijoti neverta. Tačiau šakietė sako net nepamanė, kad susidurs su tiek nepatogumų.
balciunas2Kiekvienas žingeidus pilietis turi teisę stebėti tarybos posėdžius tiek salėje, tiek internetu. Tačiau kiek turėtų būti vieši komitetų posėdžiai? Apie tai diskutavo patys tarybos nariai, šiuo klausimu neturintys vieningos nuomonės.
 
Nuotr. V. Balčiūnas gana aktyviai pasisakė už tai, kad būtų viešinama kuo daugiau posėdžių medžiagos. Jis įsitikinęs, kad tai naudinga ne tik tarybos nariams, bet ir visuomenei.
 
Tarybos narys Vaidas Balčiūnas pasisako už tai, kad reikėtų viešinti komitetų posėdžių protokolus. Tai esą būtų naudinga tiek patiems tarybos nariams, tiek visuomenei. „Dažnai net patys tarybos nariai nežinome, kaip buvo svarstomi klausimai viename ar kitame komiteto posėdyje. Įrašų taip pat nėra. Manau, visiems būtų naudinga žinoti, kaip vyksta diskusijos, kaip priimami sprendimai ir kokie yra motyvai“, - tarybos posėdžiu metu aiškino V. Balčiūnas. Pasak jo, pasiskaičiusi protokolus, visuomenė turėtų galimybę susidaryti nuomonę apie tarybos narių aktyvumą, jų atstovavimą rinkėjų interesams. Pasak vienos iš darbo grupės narių, vicemerės Rimos Rauktienės, dirbusios prie tarybos veiklos reglamento ir papildymo, iki šiol tiesiog nebuvo tokio poreikio. Tuo labiau, kad su šia medžiaga turi teisę susipažinti kiekvienas tarybos narys. Reikia tik iniciatyvos. Visgi kai kurie politikai kėlė klausimą, ar verta apsisunkinti skelbiant protokolus, nes į posėdžius gali ateiti visi suinteresuoti asmenys. Visgi, kaip tenka pastebėti, tokių būna retai.
carlGintarė MARTINAITIENĖ
 
Praėjusį ketvirtadienį rajone viešėjęs VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius, rajono garbės pilietis vokietis Gerhardas J. Karlas (Gerhard Josef Carl) atsisveikino su viena iš paramą gavusių šeimų, o kitai skyrė 8 tūkst. litų būtiniemsdarbams nupirktame name atlikti.
 
Nuotr. G. J. Karlas džiaugėsi galėjęs dovanoti naują gyvenimą J. Mozūraitienės šeimai, kuri atsidėkodama geradariui įteikė piešinį.
 
Pirmiausiai geradaris apsilankė pas Šilgalių kaime, Slavikų seniūnijoje, gyvenančią Jūratę Mozūraitienę bei keturis jos mažamečius vaikus. Šįkart čia jo vizitas buvo paskutinis, tad tradiciškai, atsisveikindamas su šeima, G. J. Karlas jiems įteikė Bibliją, vaikams - iliustruotas vaikiškas Biblijos knygeles. Vokietis tikino puikiai atsimenantis 2011 metų spalio mėnesį pirmą pažintį su šeima ir savo ištartus žodžius, kad Jūratė su vaikais gyvena lyg kalėjime, o jis nori išlaisvinti iš jo, nuplėšti nuo langų ir durų grotas bei suteikti šeimai naują gyvenimą. „Daug mėnesių jus lydėjau. Apsilankęs mačiau, kaip sunkiai gyvenate, susipažinau su jūsų padėtimi, o šiandien matome, kokių rezultatų kartu pasiekėme“, - teigė VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius, akcentuodamas, kad už tai turėtume būti dėkingi Dievui, vedusiam šiuo keliu. „Visi kartu galime daug nuveikti. Tai nuostabi patirtis. Šiandien turime pagrindo padėkoti Dievui, kad mus pasamdė šiam darbui“, - įteikdamas Bibliją Jūratei kalbėjo geradaris. Jis linkėjo, kad Dievo žodį skelbianti knyga šeimą toliau sėkmingai lydėtų gyvenimo keliu. Į Bibliją vokietis lietuviškai įrašė psalmės žodžius, norėdamas, kad Jūratės šeimai prisiminimui liktų ir šis tas grynai asmeniško.
arstikaitiene jurateVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Prasidėjus atostogoms vaikų ir moksleivių vasaros poilsio organizavimu rajone užsiima rajono nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, taip pat savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius. Vasaros stovyklas rengia sporto klubai, rajone veikiantys Vaikų dienos centrai. Svarbu ne tik geros iniciatyvos, bet ir finansinės organizacijų galimybės, kurios , deja, labai ribotos. Kaip ir ankstesniais metais, turiningai poilsiauti galės ne visi norintieji.
 
Nuotr. Projektus aktyviai rengia VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centro direktorė J. Arštikaitienė.
 
Rajono savivaldybė šiemet, kaip ir ankstesniais metais, iš dalies finansavo (skyrė 10 tūkst. Lt) rajono nepasiturinčių šeimų vaikų poilsį Jurgežerių vaikų poilsio stovykloje. Dalį kelialapio kainos dengė patys stovyklos organizatoriai, vykdantys Europos Sąjungos remiamą projektą. Šiemet dešimt dienų Jurgežeriuose galės poilsiauti beveik trys dešimtys rajono nepilnamečių vaikų.
rusu zurnalistaiŠią savaitę Vilniuje dvi dienas vyko tarptautinė konferencija tema „Pirmojo pasaulinio karo prielaidos“. Tai jau antroji VšĮ „Karo paveldo institutas“ organizuojama konferencija iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“ Konferencijoje dalyvavusi Šakių rajono savivaldybės vicemerė Rima Rauktienė pastebėjo, kad Šakių rajone yra gana nemažai Pirmojo pasaulinio karo ženklų, kurie yra įamžinti ir nuolat prižiūrimi.
 
Nuotr. Svečiai (iš kairės): televizijos kanalo „Planeta“ operatorius E. Žuravliovas, korespondentė J. Zorina ir projektų vadovas A. Augaitis apie Pirmojo pasaulinio karo pėdsakus Šakių rajone kalbėjosi su savivaldybės meru J. Bertašiumi ir vicemere R. Rauktiene.
 
„Šioje tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė lenkai, rusai, latviai, lietuviai. Kadangi mes prie Kudirkos Naumiesčio turime pasienio su Rusija zoną, būtent čia yra išlikę nemažai tiek pirmojo, tiek antrojo pasaulinių karų ženklų. Atmintinos vietos tvarkomos Rusijos lėšomis, tačiau mūsų savivaldybė taip pat nuolat skiria tam tikrą dėmesį šių vietų priežiūrai“,- sakė R.Rauktienė.  Tad neatsitiktinai į Šakius atvyko ir konferencijos darbą fiksuojantys Rusijos televizijos kanalo „Planeta“ žurnalistai. Vieną reportažą savo žiūrovams jie paruoš ir iš Šakių rajono, Kudirkos Naumiesčio. „Viena yra fiksuoti konferencijos darbą, visai kas kita žiūrovams parodyti konkrečias Pirmojo pasaulinio karo vietas, šiuos skaudžius įvykius įamžinančius paminklus. Jūsų rajonas tikrai yra išskirtinis, nes čia vyko tikri Pirmojo pasaulinio karo veiksmai“,- sakė televizijos kanalo „Planeta“ korespondentė Jekaterina Zorina. Kartu su ja į Šakius atvyko televizijos operatorius Eugenijus Žuravliovas bei vienas iš konferencijos Vilniuje organizatorių, , VšĮ „Karo paveldo institutas“ projektų vadovas Alvydas Augaitis. Kaip pastebėjo A.Augaitis, tiek ir ankstesnės, tiek birželio mėnesį įvykusios konferencijos yra skirtos šimtmečiui nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios paminėti. Dar viena to paties ciklo tarptautinė konferencija  bus surengta šiemet lapkričio mėnesį Marijampolėje. Be to, šiais metais planuojama sutvarkyti septynis karo paveldo objektus Lietuvoje, vienas iš jų yra Kudirkos Naumiestyje. Svečius savivaldybėje priėmė rajono meras Juozas Bertašius bei vicemerė Rima Rauktienė.
 
 „Draugo“ inf.
Birželio 11 dieną savivaldybės Būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos nariai Leonora Pocevičiūtė, Danė Kupstaitienė ir komisijos pirmininkas Algimantas Damijonaitis aplankė neįgaliuosius, kuriems eilės tvarka planuojama šiais metais pritaikyti būstą.
 
Socialinės paramos skyrius informavo, kad šiais metais būsto pritaikymo eilėje laukia 12 neįgalių rajono gyventojų. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. Šakių rajono savivaldybei skyrė 33 tūkst. 280 Lt, vietoj prašytų 80 tūkst. Lt. Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų šiai programai skyrė  dar 20 tūkst. Lt.

Apžiūros metu atliktas būsto pritaikymo neįgaliesiems poreikio vertinimas Birutai Paltanavičienei, gyvenančiai Janukiškių kaime, Žvirgždaičių seniūnijoje, Aldonai Ramutei Aušiūraitei ir Stanislovai Aušiūrienei iš Buktiškių kaimo, Barzdų seniūnijos. Abi neįgalios moterys įrašytos į eilę dienos socialinei globai namuose gauti. Taip pat būsto pritaikymo poreikio vertinimas atliktas ir Danutei Onai Jonynienei, kuriai reikalingas vonios patalpų pritaikymas.

Sudarius darbų sąmatą ir paskaičiavus lėšų poreikį, esant galimybei būsto aplinkos pritaikymo vertinimą numatoma atlikti dar vienam neįgaliam asmeniui.

Pagal galiojančią tvarką, būstas gali būti pritaikytas neįgaliesiems asmenims, kuriems skirta speciali nuolatinė slauga, jiems reikalinga nuolatinė pagalba dieną ir naktį.

Tikimasi, kad didžiąją darbų dalį pavyks atlikti iki rudens.
 
„Draugo“ inf.
poceviciute2Gintarė MARTINAITIENĖ
 
Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo sugriežtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems įstatymas, kuriuo siekiama socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, laikas parodys, kiek pakeitimai veiksmingi, tačiau, kad jie buvo būtini, vedėja neabejoja.
 
Nuotr. L. Pocevičiūtė prognozuoja, kad rajone apie 20 proc. žmonių, gaunančių paramą, iš tikrųjų ji neturėtų priklausyti.
 
Dar gegužės pabaigoje Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė dėl minėto įstatymo pakeitimo ir aktualių socialinės paramos teikimo klausimų lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Pasitarime nuspręsta sugriežtinti įstatymą ir siekti, kad parama būtų teikiama kuo taikliau ir veiksmingiau, nes vieša paslaptis, kad ne visiems ją gaunantiems jos tikrai reikia. Pasak L. Pocevičiūtės, nors skaičiai tik teoriniai, tačiau ji mano, kad rajone apie 20 proc. asmenų, gaunančių paramą, ji iš tikrųjų neturėtų priklausyti. „Tikrai yra nemažai žmonių, kurie galėtų negauti ir be to išgyventų. Manau, tokių būtų iki 20 proc.“, - patikino vedėja, pabrėždama, kad tiesiog tokia sistema. Tad prieš vėją nepapūsi. „Žmogus gali turėti kitą veiklą, pajamas ir tai sužiūrėti ar kontroliuoti sudėtinga. Tokia sistema“, - aiškino L. Pocevičiūtė. Tad galbūt įstatymo sugriežtinimas bent kažkiek užkirs kelią piktnaudžiavimui ir pažabos paramos prašančiųjų gvardiją?
Pirmadienį vykusiame Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Tarpučių kaimo bendruomenės susirinkime gyventojai aptarė aktualius gyvenvietės nūdienos klausimus. Į daugelį gamtosauginių klausimų teko atsakyti į susirinkimą atvykusiam aplinkosaugininkui.
 
Pirmadienį Tarpučių kaimo gyventojai buvo sukviesti į susirinkimą aparti gyvenvietės rūpesčius. Gyventojai pripažino, kad jau dangelį metų kaimas kenčia dėl lietaus vandens pertekliaus, mat  gyvenvietė neturi tinkamos šio vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos.     

Kaip ir daugelyje kitų rajono gyvenviečių, pasak Šakių aplinkos apsaugos agentūros specialisto Stanislovo Pocevičiaus, Tarpučiuose ypač aktualus nuotekų šalinimo klausimas. „Gyventojams aktualus nuotekų tvarkymas, kadangi nėra tinklų. Jos tvarkomos saviveiklos būdu. Teko vienam kaimo gyventojui surašyti protokolą. Žmonės sunerimo, jiems pasidarė aktualus šis klausimas, todėl teko paaiškinti, kokios gresia baudos už netinkamą jų tvarkymą“, - sakė aplinkosaugininkas. Anot jo, gyventojai noriai tvarkytųsi nuotekas, tačiau tam neturi galimybių, nes daug kur nėra nuotekų tinklų. Gera žinai ta, kad pastaruoju metu rajono gyventojai tampa sąmoningesni ir laisva valia prie namų įsirengia vietinius valymo įrenginius. Kaip patikino aplinkosaugininkas, rajone būtų galima suskaičiuoti daugiau nei šimtą tokių gyventojų.  

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos