baneris leidinys

vandens_trasaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Pamažu įsibėgėja Nemuno vidurio baseino projekto trečiasis Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros etapas, apimsiantis penkių seniūnijų gyvenvietes Šakių rajone. Panašu, jog didžiausi pokyčiai laukia Griškabūdžio gyvenvietės žmonių. Čia bus tiesiamos ne tik naujos nuotekų valymo trasos, bet ir keisis vandens tiekėjas, vandens kaina bus tokia, kaip ir mieste.

Nuotr. Šiuo metu Griškabūdžio gyvenvietės link tiesiama nauja vandentiekio trasa. Jau nutiestas beveik 1 km vandentiekio. Planuoja, jog nuo kitų metų vasaros griškabūdiečiams vandenį tieks UAB „Šakių vandenys“.

Darbai vėluoja

Pagal LR Aplinkos ministerijos ministro Gedimino Kazlausko 2010 metų vasario 24 dienos įsakymą, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone (Kriūkuose, Joginiškiuose, Plokščiuose, Kiduliuose, Kaimelyje, Šiaudinėje, Judriuose, Griškabūdyje, Bliuviškiuose, Patašinėje, Lekėčiuose) turėjo startuoti minėtų metų liepos pirmą dieną. Preliminariais duomenimis, daugiau nei 23 mln. litų kainuosiantys darbai, kuriuos finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, LR Valstybės biudžetas bei UAB „Šakių vandenys“, turėjo būti baigti per trejus metus. Kaip patikino bendrovės „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, trečiojo etapo plėtros darbai vėluoja pirmiausia dėl strigusio finansavimo bei užsitęsusio konkurso, kurį laimėjo UAB „Sumeda“ ir subrangovas UAB „LitCon“. Darbai jau baigiami Lekėčiuose, kur buvo rekonstruoti senieji nuotekų valymo įrenginiai, nutiesti 3,6 km naujų nuotekų tinklų, prie kurių turės prisijunti 204 gyventojai bei nutiesti 1,9 km naujų vandentiekio tinklų. Ministro įsakyme numatyta, jog Kriūkų seniūnijoje atsiras nauji nuotekų valymo įrenginiai ir bus nutiesti 4,4 km ilgio nuotekų tinklai, prie kurių privalės prisijungti 299 vietos gyventojai. Plokščiuose taip pat iškils nauji nuotekų valymo įrenginiai bei bus nutiestas vieno kilometro vandentiekis. Čia prie naujai nutiestų 2,4 km nuotekų tinklų prisijungs 139 gyventojai. Bene daugiausiai gyventojų - 570 prie naujai nutiestų 4,8 km nuotekų valymo tinklų privalės prisijungti Kidulių seniūnijoje. Čia numatyta nutiesti ir 1,5 km ilgio naują vandentiekio tinklą. Pasak V. Litinsko, iki 2013 metų minėtieji darbai bus atlikti, juos pabaigus, baigsis ir ES finansavimas. Priešingu atveju, tektų grąžinti neįsisavintas lėšas.  
pinigai_savivaldybeLR Finansų ministerija pateikė šalies savivaldybių įsiskolinimų sąrašą. Iš visų šalies savivaldybių mažiausia skolų našta slegia kaimiškąją Šakių rajono savivaldybę.

Kaip skelbia ministrės Ingridos Šimonytės vadovaujama Finansų ministerija, šiemet išaugo šalies savivaldybių skola. Nuo pernai siekusios 1363,790 mln. litų sumos skola išaugo iki 1595,294 litų. Viena mažiausiai prasiskolinusių savivaldybių - Šakių rajono savivaldybė, kurios skola, šių metų liepos pirmos dienos duomenimis, siekia 2,848 mln. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu savivaldybės skola valstybei siekė 2,441 mln. litų. Taip per metus nuo patvirtintų savivaldybės pajamų skola išaugo nuo 6,5 iki 9,1 proc. Šalyje mažiausia skolos našta slegia Neringos savivaldybės gyventojus. Ši savivaldybė valstybei skolinga 2,442 mln. litų. Kaimyninės Jurbarko savivaldybės skola siekia 8,968 mln. litų, Vilkaviškio rajono savivaldybė skolinga 16, 624 mln. litų.  

„Draugo“ inf.
skvalasPraėjusį ketvirtadienį Šakių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl skiriamų vienkartinių pašalpų nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, t.y. škvalo, praūžusio liepos mėnesį Kiduliuose.

Iš biudžete numatyto stichinių nelaimių fondo lėšų Sandrai Blažauskienei bus išmokama 230 litų suma, Aldonai Bosaitei – 120 litų, Astai Jurkšaitienei – 200 litų, Daliai Kubilienei – 290 litų, Jolantai Lukoševičienei – 350 litų, Ričardui Purui – 410 litų, Vitui Skaisgiriui – 290 litų, Juozui Valaičiui – 290 litų ir Sofijai Valaitienei – 230 litų. Didžiausia - 4100 litų suma bus išmokama didžiausią nuostolį patyrusiai Reginos ir Antano Mažikų šeimai. Jiems škvalo padaryti nuostoliai – gyvenamojo namo nuplėštas stogas ir išgriauta pastogė buvo įvertinti 41 tūkst. litų.

Daliai Liutkevičienei, gyvenančiai Dobilaičių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, paskirta dviejų tūkstančių litų vienkartinė parama gaisro nuostoliams iš dalies padengti.

Tarybos posėdžio metu Edmundas Rinkevičius pasiūlė, kad ateityje paramą būtų galima didinti tiems, kurie būtų apsidraudę nekilnojamąjį turtą, esą taip žmonės daugiau rūpintųsi savo turtu. Kęstutis Smirnovas teigė, kad pašalpa bet kokiu atveju turėtų būti skiriama neatsižvelgiant, ar asmuo yra apdraudęs savo turtą, ar ne.

„Draugo“ inf.
kuraitisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Devintą dešimtį bebaigiantis Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės globos centro globotinis Vytautas Justinas Kuraitis, nevyniodamas žodžių į vatą, nemenkų kaltinimų pažėrė šios įstaigos vadovybei. Nepėsčias senolis, varstydamas įvairių institucijų duris, siekė išsiaiškinti, ar teisėtai iš jo norima atimti dalį dar šiemet paskirtos Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamų lėšų.

Nuotr. Kudirkos Naumiesčio parapijos senelių globos namų globotinis V. J. Kuraitis tvirtino, jog iš globotinių atimami paskutiniai pinigai.

Pragyveno keturias žmonas

Bemaž prieš trejus metus, iki patekdamas į Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro senelių globos namus V. J. Kuraitis ilgai gyveno Vilkaviškio rajono Slabadų kaime. Guvus, švytinčių akių 89-erių senolis pasakojo, jog per savo amželį jis pragyveno net keturias žmonas, kurių trys mirė nuo onkologinių susirgimų, paskutinioji patyrė širdies infarktą. „Pragyvenau keturias žmonas. Man daug kas sako, kad pavojingas diedukas esu“, - šyptelėjo V. J. Kuraitis. Nors jis turėjo ne vieną žmoną, bet savųjų namų taip ir neužgyveno. Tad gyvenime susiklostė taip, kad stiklioriaus profesiją turėjęs vyriškis apsigyveno Kudirkos Naumiesčio parapijos, vadovaujamos klebono Donato Jasulaičio, įsteigtuose globos namuose. Kaip pasakojo globotinis V. J. Kuraitis, čia jis ramiai ir gana laimingai gyveno iki šių metų gegužės mėnesio. Lig tol jam buvo aišku, kad už pragyvenimą globos namuose turi sumokėti didžiąją dalį savosios pensijos. „Iš pensijos sumoku už globą, aptarnavimą, valgį“, - kalbėjo garbaus amžiaus vyriškis.  
bitinasAsta GVILDIENĖ

Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su ilgą darbo patirtį rajono taryboje turinčiu tarybos nariu Vytautu Bitinu, čia dirbančiu nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo su 1995-1997 metų kadencijos pertrauka.

Nuotr. Su optimizmu į gyvenimą žvelgiančiam V.Bitinui labiausiai šiandien liūdna dėl abejingųjų ir laukiančiųjų (bet ko – pašalpų, darbo pasiūlymų, alaus butelio...).

Ar dirbant taryboje tiek metų nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?
Galėčiau sakyti, kad mano nuomonė apie tarybos darbą kito kartu su pačios tarybos darbo pokyčiais. Per daugiau nei du dešimtmečius ryškiausiai pasikeitė savivaldybės politikų įsipareigojimų suvokimas, pačios savivaldos  supratimas. Jei prieš dešimt ar penkiolika metų tarybos sprendimų projektai visuomenei būdavo vos ne „valstybinės paslapties“ dokumentai, tai šiandien sunku įsivaizduoti, kad jie nebūtų viešai skelbiami... Maždaug iki 1997-ųjų labai jautėsi atskirų jėgų spaudimas rajono vadovams ir vargu ar galėtume kalbėti apie to laikmečio tikrąją savivaldą. Taigi kaip bevertintume valdžios institucijas, demokratijos ir pilietiškumo mokomės visi.
jaunimas3Giedrė PLEČKAITYTĖ

Vyriausybės jaunimo politikos strategijoje numatyta, jog iki 2019 metų kiekviena šalies savivaldybė privalės turėti vadinamuosius atvirus jaunimo centrus, kuriuose jaunuoliai galėtų prasmingai leisti laisvalaikį. Tokio centro įkurtuvių pradžios laukiama ir Šakių rajone, tačiau to link kol kas judama lėtai. Kad šiuo klausimu būtų pralaužti ledai, savivaldybės jaunimo reikalų komisija palaimino tarybos nario Martino Eimučio teiktą projektą „Alternatyvūs Šakiai“. Esą jo įgyvendinimas būtų tarsi startas atviro jaunimo centro įkurtuvėms. Tik ar tai nėra kiek sunkokai besiverčiančio klubo „Impress“ gelbėjimas savivaldybės lėšų sąskaita?

Nuotr. Rajono savivaldybės jaunimo reikalų komisija palaimino M. Eimučio pristatytą projektą „Alternatyvūs Šakiai“. Jo įgyvendinimui skirta 5 tūkst. litų.

Niekas neaišku

Siekiant didesnio šalies jaunimo užimtumo, Vyriausybės patvirtintoje jaunimo politikos strategijoje numatyta, kad iki 2019 metų visos šalies savivaldybės privalės turėti atvirus jaunimo centrus. Dar šių metų pirmojoje pusėje Jonavoje vyko savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių, merų, vicemerų ir kitų atsakingųjų specialistų susitikimas, kurio metu buvo kalbama būtent apie tokius centrus, jų svarbą šalies jaunimo užimtumui. Šakių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė, paklausta, ar kas nors aišku dėl minėtojo centro kūrimo Šakiuose, atsakė: „Kol kas mūsų savivaldybėje iš mirties taško dar niekas nepajudėjo. Neaišku nei kur, nei kada bus įkurtas toks centras. Kol kas nėra bendros nuomonės šiuo klausimu“.
rakauskiene_onuteŠakiuose jau trečius metus savo labdaringą veiklą vykdo LIONS klubas. Pasak prezidentės, Onos Rakauskienės, rugsėjo 8 dieną klubas kviečia visus mylinčius meną, klasikinę muziką bei neabejingus filantropinėms idėjoms į labdaringą vakarą Zyplių dvare.

Šis labdaringas vakaras bus neįprastas tuo, kad pirmą kartą Šakių rajone žinomi solistai kūrinius  atlieks jodami žirgu. Šakių meno mokyklos auklėtinių ir dailininkų darbai bus parduodami aukcione, kurio metu surinktos lėšos bus skiriamos Šakių rajono cukriniu diabetu sergančiųjų klubui „Linelis“ ir išsėtine skleroze jau 10 metų sergančiai Ritai Povilaitienei, kuriai norima palaikyti geresnę gyvenimo kokybę, nes jai padėti jau yra sunku. Tokio pobūdžio labdaringas vakaras vyks penktą ir tikrai ne paskutinį kartą.

Prieš dvejus metus Šakių kultūros centre buvo organizuojamas „El Fuego“ koncertas. Aukciono metu surinkti keturi tūkstančiai litų buvo skirti Griškabūdyje gyvenančiai šeimai, sergančiai pandeminiu gripu. Praėjusiais metais buvo rodomas spektaklis „Drąsi šalis“ ir surinkti gerų žmonių aukojami pinigai buvo skirti diabetu sergančių klubui „Linelis“.
radijasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį penktadienį, gandrų išskridimo dieną, populiariausios Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ kūrybinė grupė Šakiuose užbaigė vasaros žygį po šalį. Daugumai lietuvių puikiai žinomi laidos vedėjai po viešnagės Šakiuose sakė sugriovę stereotipus apie Zanavykijos krašto žmones. Šakiečiai džiaugėsi turėję progą iš arti pamatyti laidos kūrybinę virtuvę bei neslėpė meldę Dievo palaimos laidos kūrėjams.

Nuotr. Penktadienį Lietuvos radijo populiariausia laida „Ryto garsai“ Šakiuose baigė vasaros keliones po šalies miestus. Laidos kūrybinė grupė džiaugėsi svetingu šakiečių priėmimu.


Sujudino Šakius

Saulėtą penktadienio rytą Šakių miesto centre esančioje V. Kudirkos aikštėje įsikūrė jau aštuntus metus vasaromis po šalį važinėjanti populiariausios Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ kūrybinė grupė.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos