baneris leidinys

Augant pajamoms ir vartojimui, gyventojai pamiršta taupyti, tikina bankininkai. Jų tvirtinimu, Lietuvoje namų ūkių santaupoms skiriamos sumos ir pajamų santykis yra net 9 kartus mažesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.
 
Latviai į kaupimą žiūri dar atsainiau ir išleidžia viską, ką gauna, jų taupymo norma – neigiama. Tačiau, pavyzdžiui, estų taupymo norma už lietuvių didesnė beveik penkis kartus.

Apklausos duomenimis, Lietuvoje piniginių santaupų neturėjo 37 proc. apklaustų namų ūkių.

Kaip rodo tyrimai, „juodai dienai“ Lietuvos gyventojai nėra pakankamai pasiruošę – tik 11 proc. santaupų turinčių namų ūkių turi sukaupę sumą, kurios dydis viršija 3-6 mėnesių pajamas.

„Swedbank“ tyrimo duomenimis, gyventojai skolinasi net nedideles sumas kasdienėms išlaidoms. Net 57 proc. praėjusiais metais ėmusių greitąjį kreditą naudojo jį kasdienėms reikmėms. Dar 13 proc. skolintas lėšas naudojo kelionėms, atostogoms, laisvalaikio užsiėmimams, po 7 proc. – kompiuterių ir vaikiškų prekių pirkimui, 4 proc. pirko buitinius prietaisus ir elektronikos prekes.

„Draugo“ inf.
Praėjusią savaitę Kazlų Rūdos savivaldybėje vykusiame Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, buvo patvirtintas Marijampolės regiono plėtros planas 2014–2020 metams. Regione investicijos bus planuojamos pagal tris pagrindinius prioritetus.
 
Pirmasis prioritetas „Žmogus ir visuomenė“ apima švietimo kokybės ir paslaugų gerinimą, socialinių paslaugų plėtrą, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimą ir kita. „Ekonomikos skatinimo“ prioritetas aprėpia inovacijų ir turizmo skatinimo, transporto sistemų plėtros, darnaus išteklių naudojimo, investicijas į miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrą. Trečiajame prioritete „Pažangus valdymas“ numatytos veiklos, kuriomis būtų skatinamas visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmime, aktyvumas, seniūnų veiklos gerinimas ir kitos priemonės.

Didžiausios investicijos numatytos transporto infrastruktūros gerinimui (keliai, geležinkeliai, dviračių takai ir kt.), savivaldybių centrų, miestelių ir kaimų kompleksiniam sutvarkymui, energijos taupymo projektams, vandens ir nuotekų sistemų tvarkymui, kultūros paveldo išsaugojimui. Iš viso į Planą įtrauktoms priemonėms įgyvendinti prireiktų daugiau kaip milijardo litų, kurių didžiąją dalį sudarytų ES fondų lėšos.
sintautai juskaVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Praėjusią savaitę į Sintautų seniūnijos salę susirinkęs nemažas būrys kaimo bendruomenės narių turėjo puikią progą ne tik išgirsti svečio, Seimo nario Mindaugo Basčio mintis apie svarbiausias šalies energetikos, ekonomikos ir socialines aktualijas, bet ir išsakyti susikaupusias problemas, pateikti rūpimus klausimus.
 
Nuotr. Sintautiečio ūkininko J.Juškos nuomone, pirmiausia reikia sumažinti valdžios biurokratinį aparatą ir sudaryti sąlygas žmonėms užsidirbti Lietuvoje. Tada jauni žmonės nebėgs iš Lietuvos į užsienį.
 
Seimo narys trumpai apžvelgė šalies biudžeto formavimo klausimus bei socialines, ekonomines ir politines aktualijas. Pasak M.Basčio, šiuo metu Seimas turi priimti nemažai svarbių sprendimų, ypač aktualūs atlyginimų atstatymo bei pensijų kompensavimo klausimai. Paraginęs sintautiečius pateikti klausimus, svečias tik spėjo komentuoti įvairius sintautiečių pasiūlymus, nusiskundimus ir paklausimus, kurie pabiro lyg iš kiauro maišo. Anot Sintautų seniūno Kęstučio Birbilo, sparčiai mažėja seniūnijos gyventojų skaičius,- šiuo metu jų nelikę nei 2 tūkstančių. Nuolat mažėjant moksleivių skaičiui, iškyla grėsmė kaimo mokyklų išlikimui. Štai Veršių kaime teliko pagrindinės mokyklos filialas.
kioskasSima KAZARIAN
 
Šakių centre esantis kioskelis pradėjo piktinti praeivius – išdaužyti langai, aplink besimėtančios šukės, nors netoliese yra pėsčiųjų takas, kuriuo eina nemažai vaikų ir suaugusiųjų.
 
Nuotr. Kiosko savininkai įpareigoti arba sutvarkyti, arba nugriauti kioską.
 
Ne pagal vilko teoriją
 
Kam priklauso šis statinys vaiduoklis ir kas turėtų rūpintis aplink jį išmėtytomis šukėmis? Pasak Šakių seniūno Alfonso Jako, jis neturi jokios informacijos šiuo klausimu. „Absoliučiai nieko nežinau, neturiu jokių duomenų apie šį statinį ir neaišku, kam jis priklauso. Įstatymiškai nenumatyta, kad aš turėčiau turėti duomenis, manau, kad šis vandalizmas yra policijos reikalas.

Policija turėtų išsiaiškinti, kas tai padarė, ir tiesiogiai kreiptis. O atsakingas už priežiūrą tas, kam kioskelis priklauso. Čia jau nėra, kaip žinote, pagal vilko teoriją: jei niekam nepriklauso, tai mano. Čia tikrai aš nieko bendro neturiu“,- teigė A. Jakas.
kiauneBepjaudamas malkas šakietis Arūnas Danielius pamatė, kad jo kieme, elektros stulpo viršuje, tarp laidų kybo kiaunė.
 
Nuotr. Pjaudamas malkas šakietis A. Danielius pamatė, kad jo kieme ant elektros stulpo pakibusi negyva kiaunė.
 
„Vakar pjaunam pjaunam, kažkas sujudėjo. Uodegą vėjas sujudino, žiūrim, kiaunė. Nežinau, kada ji čia atsirado, mažu džiūsta kelios dienos. Lindo ant laidų ir nutrenkė. Į patį stulpo viršų, čia retas variantas, tokio niekur nepamatysi. Kodėl ji lipo, gal kas užsivijo, gal pati iš smalsumo, aš nežinau. Galima į „Lesto“ nusiųsti nuotrauką su užrašu „Nevok elektros“,- kaip visada šmaikštavo A. Danielius. Anot jo, kiaunė netrukdo – sudžius ir nukris, tačiau ar ji ne pavojingoje vietoje? „Gal gali būti koks trumpas sujungimas?“ – kilo klausimas vyriškiui.

„Lesto“ konsultantas teigė, kad, be abejonės, tokioje vietoje negali būti jokių pašalinių daiktų, nes gali sutrikti elektros tiekimas. Visi, kuriems atsitinka panašiai, turėtų skambinti tel. 1802 ir atvykusi tarnyba kliūtis pašalins.
 
„Draugo“ inf.
Lapkričio 20 dieną Vyriausybės posėdyje buvo pritarta siūlymui pripažinti penkių parapijų nuosavybės teises į šių parapijų faktiškai valdomus bažnyčių ir koplyčių pastatus.
 
Teisės į nekilnojamąjį turtą pripažintos Barzdų Kristaus Karaliaus, Gudelių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Lukšių  Šv. Juozapo, Sutkų Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos ir Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijoms.

Iki 1948 metų, kai buvo paskelbtas maldos namų nacionalizavimas, jie buvo parapijų nuosavybė. Sovietmečiu šie pastatai ir toliau buvo naudojami parapijų religinėms reikmėms.

Pripažinus religinių bendruomenių nuosavybės teises į bažnyčias ir koplyčias, kurių dalis yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, šios religinės bendruomenės galės įregistruoti savo nuosavybės teises į pastatus Nekilnojamojo turto registre.
 
„Draugo“ inf.
ilguvos dvaras2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Praėjusią savaitę Šakių rajono savivaldybėje lankėsi labdaros ir paramos fondo „Beatričės namai“ pirmininkė Rasa Kiuberienė, šio fondo sekretorius Juozas Valentukevičius, fondo nariai Alvydas Valenta bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) kultūros projektų vadovė Danutė Cidzikienė. Svečiai ne tik domėjosi, kaip sekasi įamžinti garsios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės atminimą jos tėviškėje Ilguvoje, bet ir pateikė nemažai pastabų bei pasiūlymų.
 
Nuotr. Mediniai Ilguvos dvaro pastatai, statyti dar 1790 metais, įrašyti į kultūros paveldo objektų sąrašą.
 
Su vilniečiais svečiais susitiko rajono savivaldybės vicemerė Rima Rauktienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, skyriaus vyresnioji specialistė, paminklosaugininkė Inga Navlickienė bei Ilguvos socialinės globos namų direktorius Sigitas Jankauskas. Ilguvos dvare įsikūrusi protinę negalią turinčių senelių globos įstaiga šiuo metu priklauso Socialinės apsaugos  ir darbo ministerijai. Kaip pastebėjo Socialinės globos namų direktorius S. Jankauskas, diskusijos ir rūpesčiai dėl į kultūros paveldo objektų sąrašą įrašyto Ilguvos dvaro ansamblio restauravimo tęsiasi jau seniai. Dalis darbų buvo atlikta, kuomet 2005 metais pagrindiniams  pastatų remonto darbams iš Kultūros paveldo departamento buvo skirta apie 700 tūkst. litų.
logo autoVioleta SEREDŽIUVIENĖ  
 
Laikraščio skaitytojai domisi, kodėl kai kurie rajono savivaldybės bei seniūnijų darbuotojai naudojasi tarnybiniais automobiliais, kurie nepažymėti specialiais lipdukais. Žymėti tarnybinius automobilius savivaldybę įpareigoja Vyriausybės priimtas 2009 m. gegužės 27 dienos nutarimas „Dėl pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“.
 
Nuotr. Ne tik rajono savivaldybės administracijos, seniūnijų, bet ir kitų rajono biudžetinių įstaigų tarnybiniai automobiliai turi būti žymimi specialiais lipdukais.
 
Pavyzdinės tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklės numato, kokia turi būti automobilių naudojimo tvarka ir kontrolė, automobilių saugojimas, jų ridos ir degalų apskaita, automobilių žymėjimas, techninės priežiūros ir remonto vykdymas. Numatyta, kad ant automobilių gali būti naudojamas ne tik pilnas įstaigos pavadinimas, bet ir patvirtintas  logotipas.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


idavang baneris

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos