baneris leidinys

Šių metų rugpjūčio mėnesį priimtuose Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB) aprašo pakeitimuose patikslinti paramos gavėjų įsipareigojimai. Šie pakeitimai yra skirti paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemones ir tiesiogines išmokas gaunantiems pareiškėjams.
 
Žemdirbiai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre. Vienam deklaruotų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, turi tekti ne mažiau kaip 0,2 sutartinio gyvulio (SG), o 2014 m. - ne mažiau kaip 0,3 SG/ha.

„Šių metų rugpjūtį į sutartinių gyvulių sąrašą įtrauktos ir bičių šeimos. Viena bičių šeima prilyginta 0,059 SG. Tai reiškia, kad šiais metais pievų ir ganyklų plotus deklaravusiems ūkininkams, nelaikantiems kitų ūkinių gyvulių, reikės laikyti mažiausiai 4 bičių šeimas vienam hektarui, kurios bus įvertintos kaip 0,2 SG. Bičių šeimų, kaip ir kitų bandomis registruojamų gyvūnų (kiaulių, paukščių, triušių ir pan.) skaičius nustatomas pagal atitinkamų metų liepos 1 d. duomenis, – kiek iki šios dienos jų buvo įregistruota Ūkinių gyvūnų registre. Individualiai registruoti ūkiniai gyvūnai, pavyzdžiui, galvijai, avys, ožkos, paramos prašančio žemdirbio arba jo partnerio valdoje turi būti išlaikyti nuo birželio 1 iki rugpjūčio 1 dienos.
muziejusSima KAZARIAN
 
Įvykiai Zanavykų krašto muziejuje primena šachmatų partiją: direktoriui – matas, vietoj jo karaliaus muziejaus etnografė Rima Vasaitienė. Kad ši veikli, kupina idėjų moteris turi savivaldybės palaikymą ir ateityje pakeis Vidmantą Dėdyną, kalbėta seniai. Norinčiųjų čia dirbti yra ir daugiau.
 
Nuotr. Lenktynėse dėl laisvų darbo vietų Zanavykų krašto muziejuje bus ir laimėjusių, ir pralaimėjusių.
 
Viešajame konkurse į direktoriaus postą dalyvavo ne tik R. Vasaitienė: buvę kolegos iš Zanavykų muziejaus jėgas skatino išbandyti kitą pretendentę – Liną Poškevičiūtę. Baigusi etnografijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, kaip ir jos konkurentė, moteris konkurso nelaimėjo.

L. Poškevičiūtė tikino, kad pasitenkintų bet kokiu darbu muziejuje. Tačiau, anot jos, net atsilaisvinus etatams, čia darbo jai neatsiranda. „Man nerūpi karjera, aš tik ieškau darbo pagal savo išsilavinimą“,- guodėsi lukšietė, kurios „sąskaitoje“ trys diplomai. Be etnografijos L. Poškevičiūtė turi kultūros specialistės bei edukologės išsilavinimą.
lebedzinskiene rutaSima KAZARIAN
 
Lukšių gyventojams broliui ir sesei J. V. ir L. V. praėjusią savaitę vos neteko atsisveikinti su gimtaisiais namais. Rugsėjo 1-ąją jie būtų sutikę ne savo mokykloje, o atplėšti nuo gimtojo miestelio ir draugų, apgyvendinti jiems svetimuose Baltrušiuose.
 
Nuotr.„Kaip niekuo kitu, jais mes rūpinomės, patikėkite“,- teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Lebedžinskienė.
 
Žinodami, kad penktadienį jų atvažiuoja išsivežti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, brolis ir sesuo pasislėpė. Nors daug kas bandė jiems prisiskambinti,
vaikai atsiliepinėjo tik vienai mokytojai, kuri buvimo vietos neišdavė.

Šioje istorijoje, sukunkuliavusioje prieš pat Rugsėjo 1-ąją, prireikė ir rajono mero įsikišimo. Jis liepė problemos sprendimų ieškoti kitais būdais, užuot prievarta gabenus vaikus toli nuo juos tiek metų supusios aplinkos.
perejaKartu su į mokyklas grįžtančiais moksleiviais visoje Lietuvoje rugsėjį pasitinka akcija „Apsaugok mane“, skirta vaikų saugumui keliuose ir gatvėse. Prie jos jau daugelį metų iš eilės prisideda ir Šakių rajono savivaldybė.
 
Visą rugsėjį pėstieji bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviai  bus  apdrausti AB „Lietuvos draudimas“ nelaimingų atsitikimų draudimu. Draudimo apsauga galiotų, jei pėsčiasis moksleivis būtų sužalotas ar žūtų eismo įvykio metu visoje savivaldybės teritorijoje. Akcijos „Apsaugok mane“ ženklai jau nupiešti prie pėsčiųjų perėjų Šakiuose, Gelgaudiškyje, Kudirkos Naumiestyje, Griškabūdyje ir Lukšiuose.  

Akcija „Apsaugok mane“ buvo pradėta 2000 m. Vilniuje. Ją pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. 2001 metais ši iniciatyva apėmė dar du šalies didmiesčius – Kauną ir Klaipėdą, vėliau prie akcijos prisijungė didžioji dalis Lietuvos savivaldybių.
sodai tvAsta GVILDIENĖ
 
Po Šilgalių sodų bendriją važinėja televizija. Ši žinia žaibišku greičiu apskriejo visus nuolatinius gyventojus. Nuo 2006 metų nesprendžiama vietinių kelių problema pasiekė kulminaciją – vieną gegužės vakarą kelio viduryje išdygo tvora. Praeiti galima, bet pravažiuoti neįmanoma. Už tvoros likusių sodybų gyventojai iki šiol mina valdžios, kuri, pasak savivaldybės mero pavaduotojos Rimos Rauktienės, atsidūrė aklavietėje, slenksčius.
 
Nuotr. Į Šilgalių sodininkų susirinkimą atvykusi „TV pagalbos“ žurnalistė Gerda nieko kito negalėjo pasiūlyti, kaip tik užversti dalį kūdros.
 
Sodų keliai – sodininkų nuosavybė
 
Į klausimą, kam priklauso sodų keliukai, kas turi tvarkyti ir prižiūrėti miškovežių išklampotus sodininkų kelius, atsakymo ilgai nerado nei Šilgalių sodų bendrojoje gyvenantys žmonės, nei savivaldybė. Apie tai daug rašėme laikraščio „Draugas“ puslapiuose. Pasakojome apie rakinamą kelio užtvarą, atsiradusį dėl to, kad pavasarį patežusių kelių negadintų per sodus „riaumojantys“  miškovežiai, apie kelio ženklą, ribojantį sunkiasvorių automobilių eismą, kurio ir toliau daugelis miško vežėjų nepaiso, apie problematišką už sodo ribos gyvenančių žmonių privažiavimą prie savo sodybų, apie savavališką sodo keliukų užtvėrimą ir net apie sodų kelių perdavimą savivaldybės žinion. Galų gale paaiškėjo, kad sodo keliai lieka sodininkų nuosavybe ir visas su jais susijusias problemas jie turi spręsti patys.  Mat Vyriausybė iki šiol neparengė  praėjusių metų birželį mėnesį Seimo  patobulino Sodininkų bendrijų įstatymo lydimųjų teisės aktų, kuriuose būtų  atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandentiekio ir nuotekų sistemas būtų galima perduoti savivaldybėms.
sesupeAsta GVILDIENĖ
 
Šią vasarą pagaliau pradėtas įgyvendinti daugiau nei metus laiko dėl techninio projekto klaidų užsitęsęs projektas „Šešupės upės Kudirkos Naumiestyje būklės gerinimas“ – startas kitiems dviems, vienas su kitu susijusiems projektams. Išvalius Šešupės dugną ir sutvarkius infrastruktūrą, bus galima užtvenkti upę ir pastatyti hidroelektrinę. Be to, miestelio bendruomenė per Leader programą ketina įgyvendinti savo projektą -  sutvarkyti krantinę ir įsirengti poilsio zoną su katamaranų prieplauka.
 
Nuotr. Žemsiurbės valyti upės vagai nepakanka, itin kietą dugną tenka kasti ekskavatoriumi.   
 
Darbus stabdo morena
 
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Damijonaičio, projekto, kurio bendra vertė apie 1 mln. litų, vykdymą laimėjusios UAB „Šilutės polderiai“ darbus stabdo netoli užtvankos rasta morena – granito kietumo uoliena, kurios neįmanoma iškasti, galima tik pjaustyti. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto ir projekto priežiūros grupės nario Vilhelmo Haase teigimu, kietą upės dugną suformavo sugriuvusi senoji betoninė užtvanka, todėl čia iškasama daug akmenų, kuriuos tenka kabinti ekskavatoriumi, nes užsikemša žemsiurbės povamzdžiai. „Dėl to kyla klausimas, ar bus įmanoma išvalyti upės dugną iki projekte numatyto 1 metro 40 centimetrų gylio? Ar nereikės ir vėl koreguoti projektą? - svarstė A.Damijonaitis. – Dėl to kiltų grėsmė kitam projektui – užtvankos ir hidroelektrinės statybai.“ Pasirodo, kad paaiškėjus, jog Šešupės dugną reikia iškasti dar 40 centimetrų giliau, kad su dumblu būtų iškastos žolių šaknys,  dėl to, pakoregavus techninį projektą, sutrumpėjo upės valymo atkarpa. Jei buvo numatyta dugną išvalyti iki santakos, tai šiandien planuojama tuos darbus atlikti tik iki Kudirkos Naumiesčio tilto. Be to, niekas nežino kokiame gylyje čia po upe eina „Teo“ ir „Lesto“ šviesolaidžiai.
kasos juostosPasiesarčiais vaikštantys šakiečiai buvo nustebinti neregėto fakto. Tiltelis, medžiai ir krūmai papuošti kaip per vestuves – baltos juostos nuo medžių viršūnių nusidriekusios iki tiltelio, o nuo tiltelio kaspinai leidžiasi į upę.
 
Nuotr. Kažkam nepritrūko išmonės ir kantrybės papuošti pasiesarčius UAB „Gulbelė“ kasos juostomis.
 
Tie „balti kaspinai“ – UAB „Gulbelė“ 2003 metų kasų juostos, kai kurios – rugsėjo mėnesio. Kadangi tokius dokumentus privaloma saugoti 10 metų, taigi tikrintojai jų turės ieškoti nurodytoje vietoje. Tuo pačiu galima patyrinėti ir prieš dešimtmetį buvusias kainas. 0,5l gėrimo „Sprite“ vienam pirkėjui atsiėjo 1,99Lt, miltai „Aukselis“ 1,79 Lt, tualetinis popierius 1,89 LT, „Gulbelės“ duona – 0,99Lt. PVM tuo metu buvo 18 proc., o augalinio aliejaus buvo galima nusipirkti nesumokėjus  net trijų litų.

„Draugo“ inf.
suriaiVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Šiltuoju metų laiku padažnėja atvejų, kuomet maisto produktai greičiau gali prarasti prekinę išvaizdą, tapti nekokybiškais dėl netinkamo jų transportavimo, prekybininkų aplaidaus darbo ar kitų priežasčių. Nepaisant to, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai vykdo kontrolę tiek maisto produktų gamybos įmonėse, tiek prekybos taškuose, nekokybiškų maisto produktų yra tekę nusipirkti, ko gero, dažnam iš mūsų. Galiojimas nepasibaigęs, bet produktas jau nekokybiškas.
 
Nuotr. Neretai pieno ir mėsos produktai, net ir nepasibaigus jų galiojimo terminams, šiltuoju metų laiku tampa nekokybiškais.

Reta šakietė, po darbo grįžusi į namus ir pamačiusi, kad parduotuvėje nusipirktas maisto produktas nekokybiškas, ryžtasi gaišti brangų laiką ir keliauti tiesiai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą rašyti skundą. Paprastai nekokybiškas produktas keliauja į šiukšlių dėžę, jei jis kainavo brangiau, teisybės bandoma ieškoti sugrįžus į parduotuvę. Ne vienas kalbintas šakietis ar šakietė pripažino, kad yra tekę parduotuvėse nusipirkti maisto produktų, kurių galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs. Būna ir taip, kad nusipirkto maisto produkto galiojimo laikas nepraėjęs, tačiau pats gaminys dėl neaiškių priežasčių jau nekokybiškas. „Nusipirkau juodos duonos, kuri po dienos, dar nepasibaigus galiojimo terminui, apipelijo. Neišmečiau, atidaviau augintiniui“,- pasakojo pavardės skelbti nepanoręs šakietis. Plokštietė moteris, auginanti dukrelę, sakė, jog yra ne kartą nusipirkusi viename ar kitame Šakių prekybos centre nekokybiškų pieno produktų,- vieną kartą teko išmesti pakelį kefyro, kitą kartą sviestas buvo „su kvapeliu“. Produktų galiojimo terminai taip pat nebuvo pasibaigę. „Kur dėsi tokias prekes, - išmečiau ir tiek. Žinoma, pikta, kad teko kitą dieną ir vėl pirkti. Niekur nesikreipiau, nes žinau, kad nieko kitaip nebus“,- sakė moteris. „Nusipirkau vištienos šlaunelių vakuuminiame įpakavime. Galiojimas buvo geras. Kai parsinešusi atsidariau pakuotę, tvokstelėjo toks baisus kvapas, kad net bloga pasidarė. Kuo greičiau išmečiau visas tris pakuotes,“- skundėsi kita šakietė. Moteris niekur nesikreipė, nes nebuvo pasiėmusi prekių pirkimo čekio. Nusiskundimų sąrašą būtų galima ilgai tęsti.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


idavang baneris

traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos