baneris leidinys

sintautieciaiGintarė MARTINAITIENĖ

Kai kurie sintautiškiai piktinasi, kad socialinės pašalpos jiems išmokamos ne grynaisiais, o pervedamos į socialines korteles. Žmonės aiškina, kad jie už pašalpą nori pirkti ne tik maisto produktus ir ne tik konkrečiai nurodytoje parduotuvėje. Ar iš tikrųjų, kaip įsitikinę sintautiškiai, taip suvaržomos jų teisės? Seniūnija ir savivaldybė turi savo argumentus, kodėl elgiamasi būtent taip.

Nuotr. Sintautiškiai Vida ir Arūnas sako, jog jie kategoriškai atsisako socialinių kortelių, tačiau seniūnija jų pageidavimus tiesiog ignoruoja.

Nors nei šalyje, nei rajone socialinės kortelės ne naujovė, žmonėms įvairių klausimų ir prieštaravimų kyla tuomet, kai asmeniškai su tuo susiduria. Valdininkai sako, kad tai natūralu – kiekviena naujovė, ypač jeigu ji ne pati palankiausia kai kuriems žmonėms, susilaukia jų pasipriešinimo.

Mat tiems rajono gyventojams, kurie socialinę pašalpą - 350 litų, naudoja ne pagal paskirtį, nuspręsta ją pervesti į socialines korteles, kuriomis gali apsipirkti „Aibės“ parduotuvėse.
Praėjusį mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje įregistruotas 271 naujas bedarbis. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, rajone bedarbystė sumažėjo 23 proc.

Birželio 1 dienos duomenimis, Marijampolės teritorinėje darbo biržoje buvo registruota 11517 bedarbių. Iš viso mažiausiai bedarbių užregistruota Šakių skyriuje – 2424, Marijampolės skyriuje daugiausiai – 5846. Iš Šakių rajone užsiregistravusių bedarbių 7.4 proc. niekur nedirbę, apie 30 proc. – iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų, 21.4 proc. – vyresni nei 50 m., 18 proc. bedarbių sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Per gegužės mėnesį Šakių skyriuje užregistruotos 98 laisvos darbo vietos. Iš jų terminuotam darbui skirta 51, neterminuotam – 47. Lyginant laisvų darbo vietų skaičių su ankstesniu mėnesiu, jų sumažėjo 40.

Praėjusį mėnesį rajone įdarbinti 155 darbo ieškoję asmenys. Iš jų 112 įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis. Pasinaudojus valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti, subsidijuojamam įdarbinimui, darbo rotacijai ir viešiesiems darbams, į darbo rinką integruoti 129 asmenys. Daugiausiai, 115 iš jų, skirta viešiesiems darbams. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 59 asmenys.

Rajone bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų sudarė beveik 12 proc. Didžiausia bedarbystė išlieka Barzdų – beveik 20 proc., Gelgaudiškio – apie18 proc., Slavikų – maždaug 16 proc. seniūnijose. Tiesa, lyginant su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė visose seniūnijose keliomis procentinėmis dalelėmis mažėjo. Mažiausiai bedarbių registruota Lekėčių seniūnijoje – 7.8 proc., tačiau lyginant su ankstesniu mėnesiu, šioje seniūnijoje jų gerokai padaugėjo. Nedaug, 8.3 proc., bedarbių turi Kriūkų ir Lukšių – 8.8 proc., seniūnijos. Pastarojoje, lyginant du paskutiniuosius mėnesius, bedarbystė sumažėjo daugiau nei procentu.

„Draugo“ inf.
socialdemokrataiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Rodos, jau pakvipo artėjančiais rinkimais. Penktadienį net 17 garsių socialdemokratų lankėsi Šakių rajone, kur susitiko su vietos valdžia, verslininkais, žemės ūkio bendrovių vadovais bei atskirų seniūnijų gyventojais. Patys socialdemokratai šio vizito nesieja su artėjančiais rinkimais, tačiau drąsiai dalijasi mintimis, kaip būtų galima pagerinti Lietuvos piliečių gyvenimą. Tuo tarpu sąmojingos ir kiek šmaikščios iškalbos nestokojantis rajono vadovas Juozas Bertašius išreiškė viltį, kad ateityje nebūtų dar blogiau.

Nuotr. Penktadienį net 17 socialdemokratų apsilankė Šakių rajone - čia susitiko su vietos valdžia, verslininkais ir gyventojais.

Svečius priėmė meras

Po trejų metų pertraukos kairiųjų pažiūrų socialdemokratų frakcija vėl apsilankė Šakių rajone. Nemažą būrelį patyrusių politikų svetingai priėmė rajono meras J. Bertašius, svečiams išsamiai nušvietęs rajono gyvenimą. Kalbėdamas apie rajone gyvenančius paprastus žmones, meras apžvelgė ir šalyje esančias problemas bei tarė: „Jeigu nebus pasirūpinta valstybės ateitimi, Lietuva liks kaimas. Mes nedejuojame, mes norime, kad ateityje nebūtų tik blogiau“. J. Bertašius, nevyniodamas žodžių į vatą, kritikos už praeityje padarytus darbus, neištesėtus pažadus pažėrė Juozui Olekai, buvusiam ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui.
socialinis_bustas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Kas kaltas, kad socialinės paskirties name, esančiame Kęstučio gatvėje, Šakiuose, praėjus vos pusantrų metų po įkurtuvių, pelija ir trūkinėja sienos, žiemą pro langus traukia šaltis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus bandė rasti gyventojai ir specialiai sudaryta komisija. Gyventojai kaltina statybininkus, o šie – gyventojus, tačiau ar kalta tik viena pusė?

Nuotr. Namo gyventoja D. Užgrindytė komisijos nariams aiškino, kad ventiliuoti patalpas, kai ventiliacija veikia tik įjungus elektrą, jai per didelė prabanga.

Susitarti nelengva

Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio vadovaujama komisija, į kurią įtrauktas ne tik generalinio rangovo UAB „Rūdupis“ direktoriaus pavaduotojas Romas Vasiliauskas, bet ir tarybos nariai Kęstutis Gudelevičius ir Irena Hasse, administratoriaus - UAB „Šakių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Viltrakis, UAB „Šilumos tinklai“ technikos direktorius Simanas Valaitis, techninės priežiūros atstovai, inžinieriai praėjusį trečiadienį lankėsi 24 butų socialinės paskirties name. Susirinkusi komisija bandė atsakyti į gyventojų keliamus klausimus ir reiškiamas pretenzijas bei rasti kilusių problemų sprendimo būdus. Visgi tai padaryti nebuvo lengva. Gyventojai vieningai kaltino statybininkus ir butuose rodė darbo  broką bei įvairius defektus, o K. Kuncaitis, R. Vasiliauskas ir kiti statybininkų atstovai tikino, kad pirmiausiai turi būti tinkamai vėdinamos bei šaltuoju metų laiku pakankamai šildomos patalpos. I. Haase ir K. Gudelevičius laikėsi savo – nereikia būti ekspertu, įsitikinę tarybos nariai, kad suprastum, jog čia statybininkų darbo brokas. Tuo tarpu iš buto į butą vaikščiojanti komisija vis kartojo: „Daugiau ventiliuoti, daugiau ventiliuoti“. „Jei bute nustatoma didesnė nei 90 proc. drėgmė, kitaip ir negali būti“ tikino UAB „Rūdupis“ direktoriaus pavaduotojas. Jam pritardamas K. Kuncaitis aiškino, kad skalbiniai, ypač šiltuoju metų laiku, turėtų būti džiaustomi ne vonioje, o balkonuose. „Kol gyventojai nepradės elgtis atsakingai - vėdinti patalpų, ventiliuoti, kitaip ir nebus. Mes galime padaryti didžiausius remontus, bet jeigu jie taip elgsis ir toliau, netrukus vėl bus tas pats“, - sakė komisijos pirmininkas. Jis ne kartą akcentavo, kad namas labai sandarus. Drėgmei, kai patalpos nėra pakankamai vėdinamos ir šildomos, nėra kur dėtis, tad ir pelyja kampai. „Jei čia taip ir toliau, tai išsikviesime nepriklausomus statybų ekspertus, kurie ir nustatys, kieno kaltė yra didžiausia“, - neištvėrusi ir nepritardama kai kuriems statybininkų aiškinimams piktinosi I. Haase. K. Gudelevičius kalbėjo, kad namą buvo skubama statyti ir tai buvo daroma šaltuoju metų laiku, tad jis nespėjo pakankamai išdžiūti, o apsigyvenus gyventojams pradėjo lįsti ir defektai. Panašios nuomonės kitą dieną vykusio posėdžio metu buvo ir administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis. K. Kuncaitis aiškino, kad namas, prieš priduodant komisijai, buvo šildomas tris mėnesius ir jokio pelėsio nebuvo. „Bet, gerbiamas vedėjau, supraskit, kad tada žmonės negyveno, valgyti negamino, nesimaudė, tad ir negalėjo iškart pastačius pelyti“, - teigė I. Haase.
apleisti_pastataiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Akivaizdu, jog rajone apleistų pastatų tikrai netrūksta. Šį klausimą dar kartą kėlė tarybos narys Kęstutis Gudelevičius, jau seniai mąstantis apie tai, kokiu būdu būtų galima priversti statinių savininkus tinkamai prižiūrėti savo turtą. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Dar didesnis skaudulys – bebaigiantys griūti pastatai.  

Nuotr. Paskaičiuota, kad Šakių rajone yra apie 160 neprižiūrimų ir griūvančių pastatų.

Būtinos taisyklės

Šiuo metu bene pirmieji rajone apie neprižiūrimus pastatus prakalbo Kudirkos Naumiesčio gyventojai. Jie, neapsikentę miesto centre verslininkui Vadimui Žamoitinui priklausančių pastatų nepriežiūra, ėmėsi iniciatyvos siekti įpareigoti verslininką tinkamai jais pasirūpinti. Dar šį pavasarį vietos gyventojai rinko parašus, organizavo susitikimą su verslininku, tačiau ir po viso to - jokių rezultatų. Verslininkas vienareikšmiškai aiškino, jog pastatų tvarkymui tiesiog nėra pinigų. Apie griūvančių ir neprižiūrimų pastatų likimą rajone kalbėjęs savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis šį atvejį komentavo taip: „Savininką tenkina tų pastatų būklė. Pastatai negriūva Na ir kas, kad jie apšepę. Policijos komisariato pastatas irgi apšepęs. Tai vienas iš labiausiai apšepusių pastatų. Mes galime pasakyti tik tiek, kad susitvarkytų pastatą“. Tad, ar įmanoma neprižiūrimų pastatų savininkus priversti juos tinkamai prižiūrėti, kaip reikalauja daugelyje šalies savivaldybių tarybų patvirtintos Statinių priežiūros taisyklės. Jose aiškiai nurodyta, kad savininkai privalo tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus. Žodžiu, kiekvienas namo savininkas privalo užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą. Be to, taisyklėse minima, kad griūvantys, nenaudojami, avarinės būklės pastatai turi būti aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinta, kad pašaliniai nepatektų į tokius statinius ar kauptų juose atliekas. Po paskutiniajame Ūkio komiteto posėdyje tarybos nario K. Gudelevičiaus kelto klausimo, ar Šakių rajono savivaldybė turi tokias Statinių priežiūros taisykles, reglamentuojančias jų priežiūrą, paaiškėjo, jog jų neturi. „Kol kas nėra tokių taisyklių“, - patvirtino J. Puodžiukaitis. Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis į tai atsakė, jog taisyklių savivaldybei nereikia, nes kiekvienu atveju pakanka tiesiog direktoriaus įsakymo.
laugalysGintarė MARTINAITIENĖ

Reikalavimas, kad visos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ar įmonės privalo turėti internetines svetaines ir jose skelbti informaciją apie darbo užmokestį, galioja seniai, tačiau Šakių rajone šiuo klausimu situacija prasčiausia apskrityje. Nesiliaujant raginimams įgyvendinti reikalavimus, viešosioms įstaigoms pagalbos ranką tiesia ir savivaldybė.

Nuotr. R. Vaičiūnienė aiškino, kad savivaldybės indėlis – specialisto T. Laugalio darbas.

Kliūtis – finansai

Dar vasario mėnesį rajono meras Juozas Bertašius įstaigoms ir įmonėms, kurių dalininkė ar savininkė yra savivaldybė, išsiuntinėjo raštą, kuriame ragino vykdyti privalomas įstatymų ir nutarimų nuostatas ir svetainių neturinčioms organizacijoms jas susikurti. Reikalavimą iš visų viešųjų įstaigų iki šiol įgyvendino tik dvi - Griškabūdžio bei Kidulių ambulatorijos. Informatyvią ir visus reikalavimus atitinkančią internetinę svetainę jau seniai turi Šakių ligoninė. Kitos viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės to įgyvendinti nepajėgia. Pasak savivaldybės gydytojos Dainos Bagdonienės, iš viso tokių viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra savivaldybė, yra 11 ir visoms didžiausia kliūtis – finansai.
Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, gegužės mėnesį registruoti 27 rajone gimę kūdikiai. Formaliai rajone registruotų žmonių skaičių didina užsienyje gimę naujagimiai. Praėjusį mėnesį penki naujagimiai gimė užsienyje.

Gegužės mėnesį rajone gimė 27 naujagimiai - 13 berniukų ir 14 mergaičių. Net penki kūdikiai gimė užsienyje. Dešimt vaikų registruota Šakiuose, penki – Kriūkuose, trys- Kudirkos Naumiestyje, po du – Kiduliuose, Sintautuose. Po vieną naujagimį gegužę gimė Gelgaudiškyje, Griškabūdyje, Lukšiuose, Plokščiuose ir Šakių seniūnijoje. Nė vieno kūdikio negimė Lekėčiuose, Slavikuose, Sudarge, Žvirgždaičiuose. Per praėjusį mėnesį šešiems vaikams nustatyta tėvystė.

Žinoma, kaip visuomet, mirštamumas rajone didesnis nei gimstamumas. Gegužės mėnesį mirė 43 rajono gyventojai. Net 21 gyventojo praėjusį mėnesį neteko Šakiai, šešių – Šakių seniūnija. Po tris gyventojus mirė Gelgaudiškyje, Griškabūdyje, Kudirkos Naumiestyje. Mirė du Lekėčių seniūnijos gyventojai ir po vieną gyventoją – Kidulių, Lukšių, Sudargo seniūnijose.

Gegužę susituokė 13 porų, išsiskyrė – 15.

„Draugo“ inf.
neigaliejiGintarė MARTINAITIENĖ  

„Net pikta. Nejaugi jūsų administracija galvoja, kad už neįgaliųjų reikalus savivaldybėje atsakingas tik Socialinės paramos skyrius? Jokios pagarbos. Vėluoja valandą ir net neatsiprašė, nepaaiškino. Tai ir parodo valdžios požiūrį“, - neslėpdamas apmaudo kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančiauskas. Jis piktinosi, kad kviesti rajono valdžios atstovai,  su kuriais buvo suplanuota pakalbėti, į neįgaliųjų renginį savivaldybėje vėlavo daugiau nei valandą.

Nuotr. J. Puodžiukaitis (kairėje) į renginį vėlavo daugiau nei valandą ir tokiu elgesiu papiktino Lietuvos neįgaliųjų draugijos primininką Z. Jančiauską (dešinėje).

Svečias pasigedo administracijos

Praėjusią savaitę savivaldybės salėje vyko Neįgaliųjų draugijos organizuotas renginys, skirtas socialinei padėčiai rajone apžvelgti bei techninėms priemonėms pristatyti. Tokių renginių šalyje numatyta 14. „Vienu metu norisi išgirsti kuo daugiau informacijos, pabendrauti su savivaldybės administracijos atstovais, galbūt tarybos nariais, Socialinės paramos skyriumi“, - susitikimo tikslą įvardijo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančiauskas. Pasak jo, rajone beveik 6 tūkst. gyventojų turi vienokią ar kitokią negalią, tad apie tai, kaip gyvena tokie žmonės, kalbėti tiesiog būtina. Apie 1500 rajono neįgaliųjų yra jauni, darbingi asmenys, net 170 iš jų yra neįgalūs vaikai, didžioji dalis neįgalių žmonių yra pensinio amžiaus. Visgi skaičiai nedžiuginantys, tad reikia ne tik kalbėti, bet ieškoti problemų sprendimo būdų, didinti neįgaliųjų integraciją ir pan. Nors Z. Jančiauskas buvo pasiruošęs diskutuoti ir kalbėti daugiau su savivaldybės administracija, tai galėjo daryti tik su Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūte. Svečias piktinosi tokia administracijos pozicija ir požiūriu. „Nevyriausybinės organizacijos ir neįgalieji neturėtų būti ignoruojami. Buvome kalbėję, taręsi, kad dalyvaus ir administracijos direktorius (Juozas Puodžiukaitis – red.), išsiuntėme kvietimus, tačiau vėlavo valandą ir net neatsiprašė. Apie tai turėtų kalbėti ir Ūkio skyrius, architektai, tačiau matome, kad čia yra tik Socialinės paramos skyriaus vedėja, bet ne tik šiam skyriui turi rūpėti, kaip gyvena rajono neįgalieji“, - renginio metu kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas. Tiesa, J. Puodžiukaitis po šiek tiek daugiau nei valandos į renginį atvyko. Tai padaryti telefonu paragino Šakių neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas. Pats administracijos direktorius „Draugui“ komentavo: „Su manimi niekas iš anksto nederino ir pasakė tik paskutiniu metu, o aš buvau susiplanavęs kitus renginius. Kai atsilaisvinau, tai ir atėjau“. Z. Jančiauskas teigė: „Atsiprašau už griežtoką toną, bet kai tiek laiko monologu kalbi, tai žinot“.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos