baneris leidinys

uleckas2„Gerai, kad gražiai atsisveikinome, tai gražiai ir sutinkate“, - priimdamas gėles iš rajono mero Juozo Bertašiaus teigė Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas. Jis šias pareigas eis jau antrąją kadenciją.

Nuotr. P. Uleckas Vyriausybės atstovu Marijampolės apskrityje dirbs antrąją kadenciją.

P. Uleckas Vyriausybės atstovo pareigas Marijampolės apskrityje ėjo nuo 2008 metų. Pasibaigus ketverių metų kadencijai jis buvo atleistas iš pareigų, ir atsisveikino su Šakių rajono tarybos nariais. Tačiau, kaip pats sakė, nereikia spjauti į šulinį, iš kurio gali tekti atsigerti. Gegužės pabaigoje P. Uleckas laimėjo konkursą vėl eiti šias pareigas, o nuo liepos 25 dienos jis jas užima oficialiai.

Praėjusį ketvirtadienį vykusio rajono tarybos posėdžio metu P. Uleckas buvo sutiktas su gėlių puokšte bei sveikinimais ir linkėjimais toliau sėkmingai tęsti pradėtus darbus. Vyriausybės atstovas linkėjo produktyvaus darbo rajono tarybai, gero derliaus, nes tai turės tiesioginės įtakos surenkamiems mokesčiams ir kartu geresniam gyvenimui.

„Draugo“ inf.
smurtasSandra JUŠKAITĖ

Niekada nėra kalbama apie smurtą patiriančius asmenis, yra tik dažnai klausiama ir svarstoma, ką reikėtų jiems daryti, kur kreiptis, kieno pagalbos tikėtis ir pan. Kartais užsimenama apie smurtą šeimoje, bet niekada nebuvo paviešinti konkretūs smurto atvejai, kurių, kaip dažnas galvoja, galbūt artimoje aplinkoje net nėra. Anonimiškai apie skaudžius prisiminimus, su ašaromis akyse pasakojo trys moterys, norėdamos paskatinti kitas, smurtą patiriančias moteris, pagalbos ieškoti ne tik kreipiantis į policiją, iš kur pagalbos sulaukiama retai, bet ir į Moterų krizių centrą.

Nuotr. Smurtą patirianti moteris dažniausiai tyli ir niekam nieko nesako, nes netiki, kad gali sulaukti pagalbos.
 
Patarė išsiblaivyti
 
Pirmoji istorija pasakoja apie tai, kaip viena moteris, parėjusi namo, rado girtą savo vyrą, kuris, kaip ir visada, paleido rankas į darbą – pradėjo mušti moterį. Ši spėjo parašyti žinutę kaimynystėje gyvenančiai savo draugei, maldaudama iškviesti policiją, nes pati kviesti bijojo. Kadangi draugė yra ne iš Lietuvos, todėl sunkiai kalba lietuviškai. Ji, paskambinusi i policiją, sulaukė tik pasipiktinimo iš pareigūnų pusės, kurie jai pasakė, kad pirma tegul išsiblaivo, o tik paskui skambina. Nepavykus išsikviesti pagalbos, kaimynė pranešė mušamai draugei, kad pati bandytų skambinti ir apsimesti, kad ji yra tiesiog praeivė ir anonimiškai nori pranešti apie mušamą moterį. Policija nepatikėjo, o moteriai neprisistačius, pareigūnas padėjo ragelį, nepasakydamas ar atvažiuos, ar ne. Neištvėrusi tokio policijos pareigūnų abejingumo, kaimynė vėl skambino policijai, atsiliepusi moteris pasakė, kad tuojau sujungs su Šakių policijos komisariatu, tačiau ten ragelio niekas taip ir nepakėlė. Iš šios situacijos moterį išgelbėjo tik Šakiuose esantis Moterų krizių centras, kuriam vadovauja Daiva Dovydė. Į jos skambutį policija greitai sureagavo. Kodėl? Todėl, kad pareigūnai galbūt bijojo, kad jei nereaguos, gali turėti reikalų ne tik su Šakiuose dirbančiu centru, bet ir su Vilniuje esančiu departamentu.
labdara2Praėjusį antradienį Šakių evangelikų liuteronų parapija, vadovaujama kunigo Virginijaus Kelerto, sulaukė trečiojo labdaros konteinerio iš Nebraskos valstijos (JAV) organizacijos „Orphan Grain Train“. Pasak kunigo, tai geriausia dovana jo gimtadienio proga.

Nuotr. Gaunamose siuntose dažniausiai būna rūbai, avalynė, speciali technika neįgaliesiems, kiti daiktai.

Organizacija ,,Orphan Grain Train“, vadovaujama kunigo Johno Reehlo, paramą teikia ne tik Šakių rajonui, bet remia ir kitas Lietuvos parapijas, labdarą siunčia į kai kurias Baltijos šalis. Dažniausiai atgabenami rūbai, avalynė, speciali technika neįgaliesiems. Šakių evangelikų liuteronų parapija tokią didžiulę siuntą iš JAV gauna jau trečiąjį kartą. Paskutinį kartą ji buvo gauta birželio pradžioje. Be to, reikia pastebėti, kad tikriausiai taip dažnai ir tokio dydžio labdarų, kiek gauna Šakių vaikų globos namai bei evangelikų liuteronų parapija, rajone daugiau niekas negauna. Pasak V. Kelerto, per metus pagal poreikius jo vadovaujama parapija paremia apie 600 rajono šeimų, nuolat bendraujama su Šakių žmonių su negalia sąjunga, Kukarskės globos namais, Ilguvos pensionatu. Be to, dažnai būna atvejų, kai patys žmonės kreipiasi ir klausia, ar jie negalėtų sulaukti vienokios ar kitokios paramos, pagalbos. Ypač paklausi speciali technika neįgaliesiems. Ir dabar, kaip pasakojo Vaikų globos namų socialinio darbo organizatorė Daiva Kalinauskaitė, gauta neįgaliųjų vežimėlių, tualetinių kėdžių, lovų, tad pagal poreikius tikimasi šias priemones išdalinti tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Tarp gautų daiktų – netgi sakykla, altoriaus stalas, tad, kaip tikino V. Kelertas, bus galima aprūpinti tą parapiją, kuriai šių priemonių trūksta. Jūriniame konteineryje atkeliavusi siunta iš JAV – didžiulė pagalba ne tik Vaikų globos namų auklėtiniams, bet ir neįgaliesiems bei kitiems rajono gyventojams.
simanavicieneGintarė MARTINAITIENĖ

Mama, žmona, namų šeimininkė, Seimo nario Jono Šimėno padėjėja, tarybos narė, aktyvi saviveiklininkė, muzikantė, aktorė. Tai tik keletas epitetų apie šiandien garbingą penkiasdešimtmetį švenčiančią Violetą Simonavičienę. „Taip, yra dvi skirtingos Violetos. Kas mane pažįsta vienokią, visiškai nepažįsta kitokios“, - patikina visiškai kitame amplua atsivėrusi žinoma moteris. Tad jubiliejaus proga bandome pakalbėti po truputį ir apie viską, nes sutikimo pakalbinti Violetą laukėme daugiau nei metus...

Nuotr. Violeta teigė, kad iš anksto nesiruošia, ką pasakys žmonėms, tačiau jos nuoširdumas ir tikrumas pavergia klausytojus.

Nereikia viešumo

Į redakciją nuleista galva įėjusios V. Simonavičienės teiraujuosi, kodėl ji taip nenori kalbėti, juk papasakoti tikrai turi ką. Rajone moteris gyvena nuo 1985 metų, augina tris sūnus ir dukrą, dirba rajono taryboje, užsiima begale kultūrinių reikalų, dažnai matoma scenoje... Ir tik kartais, lyg netyčia, šmėsteli rajono spaudos puslapiuose. „Nereikia man to viešumo ar tarsi savotiško pasigyrimo. Save paviešinu tuo, ką darau“, - pokalbį pradeda Violeta. Pakalbinti šią moterį norėjome dar pernai, tačiau Violeta kategoriškai atsisakydavo, dalykiškai išsisukdavo ar tiesiog juokais nuleisdavo šį prašymą. O juk ši moteris aplinkinius žavi veiklumu, yra išskirtinė kalboje vis prasiveržia žemaitiška tarme, humoru, savitu ir kartais gal griežtokai, bet taikliai ištartu žodžiu. Tiesiog moteris, netelpanti savo rėmuose. Tačiau ar Violeta iš tikrųjų tokia ir yra? Iš pirmo žvilgsnio taip, tačiau pradėjus kalbėti atsiskleidė visiškai kitokia moteris. ,,Čia tikrai jūs?” – teiraujuosi. „Taip, yra dvi skirtingos Violetos. Kas mane pažįsta vienokią, visiškai nepažįsta kitokios“, - patikina V. Simonavičienė. Tad kokios tos Violetos ir kuri iš jų yra tikresnė?
vagonelisGiedrė PLEČKAITYTĖ

Po kiek daugiau nei prieš metus laiko naujakurių Genės ir Vytauto Butkevičių atsikėlimo į Griškabūdį, miestelio centre buvęs apleistas sklypas nušvito naujomis spalvomis. Pradžioje ne vieno praeivio akį traukė pas mus kiek neįprastas būstas – vagonėlis bei naujai kuriamos sodybos puošyba šeimininko Vytauto sukurtais meno dirbiniais. Griškabūdžio naujakuriai maloniai sutiko pasidalinti gyvenimo vagonėlyje, kurio į nieką nekeistų, džiaugsmais ir rūpesčiais.

Nuotr. Tik pernai vagonėlyje apsigyvenę Griškabūdžio naujakuriai sulaukė nemažo smalsuolių dėmesio.

Išsikėlė iš vienkiemio

Svetingi G. ir V. Butkevičiai daugelį metų gyveno Šakiuose, kur vyriškis dirbo policijos pareigūnu, moteris buhaltere. Čia jiems teko pažinti ir nuosavo verslo skonį. Pora turėjo parduotuvę, kurią, mieste besikuriant didiesiems prekybos centrams, nepavyko išlaikyti. Parduotuvės bankrotas skaudžiai smogė šeimos biudžetui. Dėl pinigų stygiaus jiedu pasidavė minčiai išeiti gyventi į kaimą. Taip ir padarė vos gavę pasiūlymą prižiūrėti sodybą, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Raugalų kaime, kurią vėliau ir nusipirko. Vienkiemyje Genė ir Vytautas išgyveno dešimtmetį, tačiau ir čia tapo sunku verstis. Be to, ir seno namo išlaikymas žiemą buvęs nepigus. Pasak Genės, kai prasidėjo ekonominė krizė, pensijos neužteko kurui nusipirkti. „Vienos anglys neišmokėtos, jau kitas reikia pirkti, o jau pensijų nėra. Tiesiog nepajėgėme prižiūrėti 78 arų sodybą ir gana nemažą būstą, o apsileidę gyventi mes nemokame“, - pridūrė moteris. Ilgainiui poros mintys pradėjo suktis apie kur kas ekonomiškesnį būstą. „Internete aptikome informacijos apie gyvenimą vagonėlyje. Ir žentas nemažai kalbėjo apie tokius vagonėlius. Taip ir susidomėjome jais“, - pasakojo G. Butkevičienė.
skilinskieneGintarė MARTINAITIENĖ

Janina Skilinskienė, gyvenanti Šakių parapijos senelių globos namuose, kreipėsi į redakciją su prašymu padėti atgauti prarastus pinigus. Esą juos ne kartą apgaulės būdu iš jos išviliojo bei namus pardavė dukra, pas kurią gyvendama patyrė ne tik badą, bet ir smurtą. Braukdama ašaras J. Skilinskienė klausia, kodėl jai gyvenimas toks negailestingas, tačiau jos artimieji, kaip ir prokuratūra, turi savo versiją.

Nuotr. J. Skilinskienė guodėsi, kad dukra pardavė jai priklausantį turtą, pinigų nedavė, o priėmus į savo namus marino badu, laikė ant juoko ir net smurtavo.

Tik išklausius 85-erių J. Skilinskienės pasakojimą, peršasi klausimas, ar vaikai gali taip elgtis su savo tėvais ir kodėl motina savo dukterį lygina su gyvuliu. Kas turi atsitikti šeimoje, kad susiklostytų tokie santykiai? Tikriausiai vienareikšmiško atsakymo nėra...
laidotuvesGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ketvirtadienį, dangui apniukus, sunkiais debesimis paskutinėn kelionėn – į Amžinojo poilsio vietą buvo išlydėtas liepos 10-ąją Vokietijoje tragiškai avarijoje žuvęs Šakių rajono 37-erių metų kunigas Darius Sruoginis. Paskutinį kartą ištarti sudiev į Paluobių bažnyčią, kurios šventoriuje atgulė Dievo tarno palaikai, suėjo gausus būrys vietos gyventojų, Slavikų ir Sudargo parapijų nariai, baikeriai bei kiek daugiau nei pusšimtis kunigų.

Nuotr. Paskutinę pagarbą dvasininkui atidavė 54 kunigai ir du vyskupai.

Išskirtinė pagarba

Praėjusią savaitę gedulingomis nuotaikomis, kai iš Vokietijos atskriejo žinia apie liepos 10-ąją tragiškai kelyje žuvusį Sudargo ir Slavikų parapijų kleboną 37-erių metų D. Sruoginį, gyveno nemaža dalis rajono gyventojų. Liepos 17-ąją, antradienį, Šakių dekanato dekano Donato Jasulaičio ir kitų bendraminčių dėka kunigas Darius buvo pašarvotas Slavikų Šv. Onos bažnyčioje. Parapijiečiai iki trečiadienio pavakarės ėjo atsisveikinti su čia aštuonerius metus dirbusiu klebonu.
balciunas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį antradienį buvo sušauktas Etikos komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas rajono mero Juozo Bertašiaus kreipimasis. Jame buvo prašoma išsiaiškinti, ar šakiečio Antano Vinco Bacevičiaus mesti kaltinimai rajono vadovui pagrįsti, ar ne.

Nuotr. Komisijos pirmininkas V. Balčiūnas konstatavo, kad rajono meras nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų  interesų.

Tai, kad aktyvus savo teisių gynėjas šakietis Antanas Vincas Bacevičius yra nuolatinis komitetų ir tarybos posėdžių lankytojas, tikriausiai niekam nėra naujiena. Jau ne naujiena ir tai, kad jis nuolat kažką kaltina, vis kažkuo nepatenkintas ir ieško savo tiesos, dažnai negirdėdamas kitų paaiškinimų. Jau ne kartą tarybos nariai posėdžio metu jam net neleido pasisakyti, tačiau neaišku, ar tai ilgam.

Prenumeruok E-laikraštį!

BlueYellow-baneris

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

200x100 banAUDRA

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos