- Aprašymas
Per Šv. Valentino dieną Vilniaus santuokų rūmuose aukso žiedus sumainė rajono interesus Seime ginantis Mindaugas Bastys.
M. Bastys susituokė su devyneriais metais jaunesne išrinktąja Renata Šarkiene. Tai jau antroji politiko santuoka. M. Bastys turi du sūnus. Su naująja žmona Seimo narys netrukus taip pat sūpuos kūdikį.
Poros liudininkais vestuvėse tapo taip pat neseniai vedęs žinomas prodiuseris ir šoumenas Egmontas Bžeskas su žmona Reda.
Skelbiama, kad M. Bastys savo mylimajai vestuvių proga padovanojo grožio saloną. Mat jo sutuoktinė – kirpėja. Politikas respublikinei žiniasklaidai teigė, kad stengsis daryti viską, kad jo antroji santuoka neiširtų.
„Draugo“ inf.
Komentuoti
- Aprašymas
Gintarė MARTINAITIENĖLietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji – rajone pasitikta gausybe renginių, minėjimų. Daug kur aukotos Šv. Mišios, iškilmingai keltos Trispalvės, apdovanoti labiausiai nusipelnę rajono gyventojai.
Nuotr. Vasario 16-ąją tradiciškai Šakiuose prie V. Kudirkos paminklo padėta gėlių, gausybė iškilmingų minėjimų vyko ir kitose rajono vietovėse.
Kas man iš tos Lietuvos?
Lukšiuose viešėjęs ir pranešimą skaitęs Vilniaus edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros asistentas Mindaugas Nefas pripažino, kad tik atvykęs į Lukšius pajuto, jog čia šventė – groja muzikantai, aplink daug šviesių žmonių. Juk taip ir turi būti – turi jaustis šventiškumas, ne nusiskundimai, kaip anuomet buvo gerai, o dabar – blogai.
- Aprašymas
Gintarė MARTINAITIENĖLapkritį baigėsi prieš porą metų seniūnijose išrinktų seniūnaičių kadencija, todėl turėjo būti renkami nauji arba pratęsiami jau esamų seniūnaičių įgaliojimai. Iki šiol jiems neišdalinti nauji pažymėjimai ir neaišku, ar visiems seniūnaičiams jie bus įteikti ir artimiausiame tarybos posėdyje. Nors realiai tai tik formalumas, tačiau kodėl atsirado tokia betvarkė? Tuo tarpu aukščiausia šalies valdžia šiuo klausimu jau numačiusi tam tikrų permainų.
Nuotr. Pirmieji pažymėjimai seniūnaičiams buvo įteikti 2010 metų paskutiniame tarybos posėdyje. Kiek jų bus įteikta šio mėnesio pabaigoje, kol kas neaišku.
Kadencija baigėsi dar pernai
Daugelyje rajono seniūnijų visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai kaip dirbo, taip ir dirba. Jei žiūrėtume oficialiai, nuo praėjusių metų lapkričio 15 dienos baigėsi jų kadencija. Būtent tą dieną buvo išrašyti pažymėjimai ir pradėta skaičiuoti dviejų metų kadencija. Pirmieji pažymėjimai buvo įteikti 2010 metų gruodžio 24-ąją, paskutiniojo tarybos posėdžio metu. Tai, kad seniūnaičiai būtų naujai išrinkti arba pratęsti jų įgaliojimai, administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis turėtų pasirašyti įsakymą, kuris nebuvo laiku pasirašytas. Ir dabar savivaldybės svetainėje jo rasti nepavyko. Tiesa, yra gruodžio 11 dienos įsakymas dėl Kidulių seniūnijos seniūnaičių rinkimo grafiko Bunikių ir Voverių seniūnaitijose. O kaip tuomet su kitomis seniūnijomis? Bendro grafiko, kurį pagal įstatymą turėtų pasirašyti administracijos direktorius, internetinėje svetainėje neradome. Pasak J. Puodžiukaičio, vienose seniūnijose jie bus perrenkami, kitose – paliekami esami. Tačiau tai tik žodinis pasakymas, bet ne įsakymas.
- Aprašymas
Reglamente numatyta, kad kiekvieno ketvirčio pirmajame posėdyje turėtų būti pateikta informacija apie tarybos sprendimų įgyvendinimą. Planuojama, kad tokia ataskaita galėtų būti parengta artimiausiam posėdžiui, tačiau kokia forma tai turėtų būti padaryta, iki galo nesutariama.Nuotr. Tarybos sekretorius E. Krištolaitis tarybos narius turėtų informuoti apie priimtų sprendimų įgyvendinimą, jų eigą.
Viename iš paskutiniųjų tarybos posėdžių vicemerė Rima Rauktienė kalbėjo, kad minėta tvarka numatyta reglamente ir tiek ji, tiek tarybos sekretorius Edmundas Krištolaitis ragino tarybos narius pateikti rūpimus klausimus. Tarybos narys Henrikas Zaremba atkreipė dėmesį, kad jiems rūpi visi klausimai, tad pirmiausiai, pasak jo, galbūt turėtų būti pateikta savotiška ataskaita, kokie sprendimai įvykdyti, kokie ne, kokia buvo jų eiga, jei sprendimas buvo neįvykdytas, kokios to priežastys. „Jei į tai atsakyti nepasirengę, tai gal ir nereikėjo pradėti“, - kalbėjo H. Zaremba. Tuo tarpu Vaidas Balčiūnas teigė, kad tai neturėtų būti sausa, formali ataskaita, o tiesiog diskusija apie eigą. Pavyzdžiui, jis kėlė klausimą, ar gautas koks nors atsakymas, kai buvo kreiptasi į aukščiausią šalies valdžią dėl kaimynystėje statomos atominės elektrinės ir galimos grėsmės mūsų rajonui. R. Rauktienė informavo, kad gautas tik Prezidentūros raštas, tiksliau kopija, kad ši kreipėsi į Vyriausybę, ragindama padiskutuoti šiuo klausimu. „Tačiau Vyriausybė kol kas šiuo klausimu tyli“, - teigė vicemerė. Be to, V. Balčiūną domino, kaip sekasi įgyvendinti projektą dėl dienos socialinės globos paslaugų teikimo sunkią negalią turintiems gyventojams. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė informavo apie projekto įgyvendinimo eigą. Jei viskas gerai, numatyta veikla turėtų būti pradėta nuo liepos mėnesio.
„Draugo“ inf.
- Aprašymas
Gintarė MARTINAITIENĖŠį mėnesį Seimo narys Mindaugas Bastys aktyviai važinėjo po visas rajono seniūnijas, susitikinėjo su gyventojais, domėjosi, kokiais rūpesčiais bei nuotaikomis jie gyvena. Pasak Seimo nario, vienos seniūnijos aktyvesnės, kitose į susitikimus ateina mažiau gyventojų, tačiau problemos visur daugmaž panašios.
Nuotr. M. Bastys, apsilankęs visose seniūnijose, tikino, kad tiek Plokščiuose, tiek kitur, problemos panašios, tik ne visur vienodai aštriai keliamos. Bene labiausiai rajone reikėtų gerinti infrastruktūrą.
Pristatyti ir susipažinti
Pastaruoju metu tarp politikų tapo gana populiaru susitikinėti su rajono gyventojais. Tą daro tarybos narys Edmundas Rinkevičius, Sveikatos ir socialinės politikos komitetas, šiuo pavyzdžiu pasekė ir rajono gyventojų interesus Seime ginantis M. Bastys. Tačiau pats Seimo narys nesureikšmina šių priėmimų, nes sako, kad ir ankstesnės kadencijos metu darė tą patį. „Vizitai buvo, bet gal nebuvo tai viešinama, nebuvo skelbiama per spaudą. Dabar nusprendėm labiau informuoti, kad žmonės žinotų“, - teigė M. Bastys. Šis mėnuo vizitams pasirinktas todėl, kad Seime mažiau komitetų posėdžių, plenariniai posėdžiai išvis nevyksta, tad Seimo nario darbotvarkė nėra tokia įtempta ir daugiau dėmesio jis gali skirti rajono gyventojams. Apsilankęs jau beveik visose seniūnijose jis kalbėjo, kad pagrindinis tokių susitikimų tikslas – pristatyti savo programą, save ir susipažinti su gyventojais bei jų problemomis. „Klausimų ratas gana panašus. Viena bendruomenė ar seniūnija vienus klausimus kelia aštriau, kita – kitus“, - tikino M. Bastys. Dažniausiai gyventojus neramina netvarkomi ar sunkiai išvažiuojami keliai, švietimo, sveikatos klausimai. Buvo netgi tokių atvejų, kai į Seimo narį kreipėsi tarpusavyje bendros kalbos nerandantys kaimynai.
- Aprašymas
Giedrė PLEČKAITYTĖŠalies migracijos skyrių užplūdo piliečiai, turintys pasikeisti šiemet bebaigiančius galioti asmens dokumentus. Šiemet, palyginus su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, rajone dokumentų išduota kone triskart daugiau. Įspėjama, jog iki paskutinės minutės neturėtų snausti keliones į užsienį planuojantys asmenys, kurių dokumentų galiojimo laikas baigiasi.
Nuotr. Migracijos poskyrio viršininkas G. Žemaitis kalbėjo, kad dažniausiai asmens dokumentus keičiasi garbaus amžiaus gyventojai.
Darbo krūvis išaugo kone trigubai
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, didysis piliečių pasų keitimo bumas vyko 1992 metų pabaigoje ir 1993 metais, kuomet Lietuvos piliečiams buvo išduodami lietuviški pasai. Lygiai po dešimtmečio – 2003 metais šalies Migracijos poskyriuose buvo dalinamos pirmosios asmens tapatybės kortelės, kurių galiojimas taip pat baigsis būtent šiemet. Tuomet niekas nepagalvojo, kad šiemet Migracijos poskyrių darbuotojų krūvis taip išaugs. Šakių rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininkas Gintautas Žemaitis kalbėjo, kad per šiuos metus iki vasario 13 dienos jau išduota 1040 asmens dokumentų, kai tuo tarpu pernai tuo pačiu metu buvo išduota tik 360.
- Aprašymas
Gintarė MARTINAITIENĖSusirgus administracijos direktoriaus pavaduotojui ir komisijos, tiriančios situaciją Socialinių paslaugų centre pirmininkui Algimantui Damijonaičiui, iki vasario 21 dienos pratęstas laikotarpis, kada turės būti pateiktos išvados. Svarstoma, kad situaciją, po pateiktų išvadų, galėtų tirti ir daugiau komisijų.
Nuotr. Nors situaciją Socialinių paslaugų centre tiria komisija, diskusijos dėl susidariusios situacijos užvirė ir tarybos posėdžio metu.
Pasak tarybos narės Irenos Haase, rajono tarybos nariai tiesiog neturi teisės nutylėti ir atsiriboti nuo Socialinių paslaugų centre susiklosčiusios konfliktinės situacijos ar apsimesti, kad ten niekas nevyksta. „Manau, veiksmus ir susidariusią situaciją turėtų apsvarstyti ir mūsų Etikos komisija. Ar veiksmai ir jų priežastys nėra viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimas? Taip pat, manau, kad šiuo dalyku turėtų pasidomėti ir Antikorupcijos komisija, nes ten negerai ir su buhalterine, finansine apskaita“, - tarybos posėdžiu metu kalbėjo I. Haase. Be to, ji mano, kad administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis turėtų įvertinti ir Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės veiksmus bei atsakomybę, kadangi centro veiklą kuruoja būtent šis skyrius. „Galbūt tai įvyko ir dėl nepakankamos vedėjos kontrolės ir atsakomybės“, - svarstė I. Haase. Henrikas Zaremba pastebėjo, kad galbūt reikėtų palaukti komisijos išvadų, o paskui svarstyti, ar dar reikia kažką papildomai tirti. Su tuo sutiko ir I. Haase, tačiau ji pabrėžė, kad konfliktai centre ne naujiena ir kaip tik reikia aiškintis ir žiūrėti kol laikas, o ne tada, kai jau būna „post factum“. „Mes turime žinoti. Jie abu (D. Mikelionis ir V. Bielskienė – red.) yra vieši asmenys. Tuo labiau, kad savivaldybė yra centro steigėja“, - tikino I. Haase.
- Aprašymas
Asta GVILDIENĖŠakių rajono bendruomenių centrų asociacija, vienijanti 36 bendruomenes, neoficialiais duomenimis, dar šių metų pradžioje turėtų pasipildyti net trimis naujais centrais. Vasario 3 dieną Bunikiuose vykusi Žiemos šventė, į kurią susirinko maždaug pusantro šimto vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų, buvo tik dar vienas įrodymas, kad čia reikia įkurti bendruomenės centrą. Noras gyventi geriau ir gražiau buvo ta priežastis, kuri ir paskatino bunikiškius jau kitą dieną įregistruoti savo bendruomenę, kurią pavadino „Kregždantės“ vardu.
Nuotr. Pasak J.Beržvinskienės, įkurti savo gimtajame kaime bendruomenės centrą paskatino noras gyventi geriau ir gražiau.
Svajoja gyventi geriau
Pasak naujosios bendruomenės pirmininkės Jolitos Beržvinskienės, įkurti savo gimtajame kaime bendruomenės centrą paskatino noras gyventi geriau ir gražiau. „Daug važinėjame po visą šalį, o į namus grįžtame vis tuo pačiu duobėtu žvyrkeliu, kuriuo vaikščiojo dar mano mamos mama. Gaila vaikų, aplipusių Jotijos upelio tiltelį. Jie neturi kur leisti laisvalaikį, - kalbėjo moteris, kurios giminė giliai į Bunikių žemę įleidusi savo šaknis. - Tos žaidimų aikštelės, kuriose čia augdami žaidėme mes, seniai dilgėlėmis apžėlė. Nė ženklo nebeliko. Todėl norisi saviems vaikams įrengti poilsio vietas, pastatyti sūpynes, kad jie turėtų kur žaisti. Be bendrų kaimo gyventojų pastangų, be europinių projektų tai būtų sunkiai įgyvendinama svajonė.“ Ji pastebėjo, kad į bendruomenes susibūrę kaimo žmonės gyvena geriau, nes turi daugiau galimybių dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, kurių dėka gali sau ir savo vaikams sukurti gražią ir jaukią aplinką. Projektų pagalba galima daugelį svajonių paversti tikrove. „Pažiūrėkit, kaip gyvena Sudargo, Slabadų, Baltrušių ir aplinkinių vietovių bendruomenės, o mes nors pakeles apsišienautume, - svajojo J.Beržvinskienė. – Vasarą planuojame rinkti gražiausią kaimo sodybą.“ Tai turėtų paskatinti bunikiškius dar labiau pasistengti ir savo kiemus pasigražinti.
Paieška
Archyvas
Paskutinės naujienos
Populiarios naujienos
UAB "Daugtaškis" 2008-2022 Visos teisės saugomos