Ekstremalių situacijų komisijos narių susirinkimo metu vyriausiasis specialistas civilinei saugai Robertas Čiulkinys trumpai pristatė naują gyventojų perspėjimo į mobiliuosius telefonus sistemą, kuri pradės veikti jau nuo šių metų.

 

Nuotr. Pasak R.Čiulkinio, kad būtų gaunami gyventojų perspėjimo pranešimai, telefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendina projektą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas“. Tai gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojantis mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūra, sistema. Jos paskirtis - ekstremaliųjų situacijų ar jų grėsmės atvejais teikti Lietuvos gyventojams ir užsienio valstybių piliečiams, esantiems mūsų šalies teritorijoje, nemokamas perspėjimo ir informavimo paslaugas pagal korinio transliavimo technologiją.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Lekėtiškis Antanas Aleknonis į rajono valdžią su prašymu nustatyti, jo įsitikinimu, tikro kelio vietą ir peržiūrėti vietinės reikšmės kelių schemą, kreipėsi ne kartą. Paskutinįkart jo prašymas svarstytas Ūkio komiteto posėdžio metu, tačiau išspręsti pareiškėjo problemą, kaip jis to norėtų, ne komiteto kompetencija. Be to, ir atskirų šalių aiškinimai tuo pačiu klausimu gana skirtingi.

Nuotr. A. Aleknonis (kairėje) Ūkio komiteto posėdžio metu bandė įrodyti, kad kelias per jo sklypą įteisintas neteisėtai, bet tai įrodančių dokumentų ar schemos parodyti negalėjo.

Nori „tikro kelio“

Antanas Aleknonis į Ūkio komiteto narius kreipėsi su prašymu peržiūrėti vietinės reikšmės kelių žemėtvarkos schemą ir joje nustatyti, kaip jis aiškina, tikro kelio vietą.

Lekėtiškis, prisistatantis tiesiog Rikiu, įsitikinęs, kad kelias suformuotas neteisėtai ir iš jam priklausančios žemės neteisėtai paimta 0.04 ha. Už ją esą jis mokėjo ir tebemoka mokesčius, o keliu naudojasi vienintelė kaimynų Valaičių šeima. „Ten mano ariama žemė ir 19 metų už ją moku mokesčius“, - posėdžio nariams kalbėjo lekėtiškis. Be to, A. Aleknonio aiškinimu, yra kitas kelias, einantis ne per jo žemę, o per valstybinę Lekėčių girininkijos eglių sėklinės plantacijos teritoriją. Pareiškėjo nuomone, būtent šis kelias ir turėtų būti tikrasis bei įteisintas kelias. „Jei nebūtų to kito kelio, suprasčiau, juk žmonės lėktuvais neskraido, bet dabar kažkas turi žemės perteklių, o mums jos trūksta“, - posėdžio metu piktinosi A. Aleknonio sesuo Zita Ramoškevičienė, kurios sklypas yra greta brolio.

Asta GVILDIENĖ

Jau kokį penketą metų trukę sodininkų kelių tvarkymo klausimai pagaliau turėtų išsispręsti. Seimui priėmus Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, nuo 2013 metų sausio 1 – osios sodo kelius privalės tvarkyti ir prižiūrėti ne patys soduose gyvenantys bendrijų nariai, o savivaldybės siųsti darbuotojai ir jų technika. Ar tikrai ateis diena, kai sodininkams neskaudės galvos, kaip sutvarkyti kartais vos išvažiuojamus kelius.

Nuotr. Sodininkų bendrijų gyventojams tokie vos išvažiuojami keliai – kasdienė realybė.

Nerado atsakymo

Į klausimą, kas turi tvarkyti ir prižiūrėti miškovežių išklampotus sodininkų kelius atsakymo ilgai nerado nei „Šilgalių“ sodų bendrojoje gyvenantys žmonės, nei savivaldybė. Praėjusių metų pavasarį ypač paaštrėjusių nesutarimų, apie kuriuos jau pasakojome savo laikraščio puslapiuose, galėjo ir nebūti, tačiau jie egzistuoja iki šiol. Rakinamas kelio užtvaras, kad iki miško su miškovežiais negalėtų patekti privataus miško savininkai, gadinantys patežusius sodo kelius, problematiškas už sodo ribos gyvenančių žmonių privažiavimas prie savo sodybų. Kai sodininkai kreipdavosi į savivaldybę pagalbos dėl vidaus kelių tvarkymo, jiems būdavo atšaunama, kad tai jų keliai ir patys, kaip išmano, turi tvarkytis. Kai sodininkų keliais pajudėdavo miškovežiai, iš kažkur atsirasdavo servitutinių kelių pavadinimai, nors tokie pačių sodininkų išsipiltais dviejų metrų pločio keliukais per sodus niekada nėjo ir negali eiti (iš tiesų, servitutinis kelias eina per mišką, tik gerokai tolėliau nuo sodų teritorijos). Galiausiai, kelius, kuriuos savo lėšomis vis dar tvarko sodininkai, Nacionalinės žemės tarnybos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas įvardijo kaip... niekieno, motyvuodamas tuo, kad šių kelių kadastriniai matavimai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Grįžtame prie to paties klausimo, kas turi tvarkyti ir prižiūrėti niekieno kelius?

Asta GVILDIENĖ

Gruodžio 20 dieną Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ kompetentinga komisija apžiūrėjo naujai įrengtas žiedines sankryžas Pilviškiuose, Griškabūdyje ir Šakiuose, kuriomis jau turėjome važinėti dar praėjusiais metais. Vis tik Šv.Kalėdų stebuklai pildosi. Nebaigtų UAB „Klaipėdos keliai“ darbų atlikimo konkursą laimėjusi UAB „Alkesta“ įsipareigojimus įvykdė laiku. Patikrinusi atliktų darbų kokybę ir sankryžų ženklinimą komisija trūkumų nerado.

Nuotr. Motyvuojant tuo, kad žiedinės sankryžos yra itin saugios, Lietuvoje jų įrengiama vis daugiau.

UAB „Klaipėdos keliai“ įsipareigojimų neįvykdė

Darbai Jurbarkas – Šakiai – Pilviškiai ir Šakiai – Kaunas kelių sankryžoje buvo pradėti praėjusių metų birželio mėnesį. Šiek tiek vėliau imta rekonstruoti ir Griškabūdyje esančią sankryžą. Ir vienur, ir kitur dėl gana didelio avaringumo buvo nuspręsta įrengti žiedines sankryžas. Tačiau šio sprendimo vykdymas užsitęsė mažų mažiausiai metus. Pavasarį konkursą laimėjusi UAB „Klaipėdos keliai“ darbus pradėjo vasarą ir, nors žarstėsi pažadais, tačiau numatyti sankryžų įrengimo darbai strigo kaip niekad - laiku jų pabaigti bendrovė taip ir neįstengė. Deja, kaip ne kartą tenka įsitikinti, dažnai konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės, kurių darbuose nėra nei kokybės, nei spartos. Galiausiai, Lietuvos automobilių kelių direkcija su įsipareigojimų neįvykdžiusiu rangovu sutartį nutraukė, o rajono gyventojai dar beveik metus važinėjo išgriauta sankryža.

 
UAB „Alkesta“ visus darbus baigė laiku

Po tokio fiasko ne vienas kritikavo viešuosius pirkimus, kai pasirenkamas mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis, bet nežiūrima, kokius darbus jis atliko anksčiau, kokie yra kvalifikaciniai gebėjimai, galimybės ir pan. Kovo pabaigoje buvo surengtas naujas konkursas Šakių, Griškabūdžio ir Pilviškių sankryžoms pabaigti. Iš pradžių dviejų bendrovių pasiūlymai buvo atmesti, tačiau gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, į derybas buvo pakviesti abi atviram konkursui pasiūlymus pateikusios ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus tenkinusios bendrovės – AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Alkesta“. Neskelbiamų derybų procedūra įvyko birželio 29 dieną. Viešųjų pirkimų komisija nustatė, kad derybas laimėjo viena didžiausių kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovių Lietuvoje - UAB „Alkesta“, sėkmingai tęsianti ilgametę Kelių statybos valdybos veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Liepos 31 dieną Lietuvos automobilių kelių direkcija su UAB „Alkesta“ pasirašė rangos sutartį, o rudeniop ši jau baigė minėtų rajono sankryžų rekonstrukcijos darbus. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjo Sauliaus Rulio, dėl užsitęsusio projekto direkcija finansinių nuostolių nepatyrė, nes susigrąžino draudimus. „Aišku, nesklandumų užkonservuojant atliktus darbus buvo, - teigė jis. - Tai palikti nepabaigti kai kurie darbai, tai keletas sulūžusių bortelių, tačiau tai – tik smulkmenos.“  UAB „Alkesta“ Marijampolės filialo direktorius Danutis Jakulis teigė, kad darbai buvo tęsiami sklandžiai, UAB „Klaipėdos keliai“ pradėtų darbų nereikėjo perdaryti, nes jie buvo gerai užkonservuoti. Sankryžos buvo pabaigtos už likusius 6 mln. litų.  Apie 80 proc. sutarties vertės buvo finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjas Saulius Rulys teigė, kad sankryžų kokybė buvo įvertinta, kai  jose dar buvo vykdomi darbai, o šiuo vizitu norėta pažiūrėti, kaip jos atrodo vizualiai, nes dažnai brėžinyje atrodo vienaip, o realybėje kitaip. „Patikrinome, ar visi ženklai sustatyti, apžiūrėjome. Trūkumų neradome nei vienoje sankryžoje, - patikino S.Rulys. – Jas perimame Lietuvos automobilių kelių direkcijos žinion ir perduodame regioninei eksploatacijai, tačiau tai  negalutinis sankryžų pridavimas. Manau, kad galutinis pridavimas įvyks ateinančių metų pavasarį.“

Siekdami sumažinti nelaimių skaičių keliuose, kelininkai imasi įvairiausių priemonių. Vienos iš jų, tokios kaip greičio ribojimai – senos ir patikrintos laiko, kitos – kur kas inovatyvesnės. Vakarų Europoje jau senai projektuojamos ir įrengiamos žiedinės sankryžos. Dabar jau kalbama apie tai, kad ateitis priklauso greitosioms žiedinėms sankryžoms. Jos yra itin saugios ir pritaikytos intensyviam eismui. Todėl, pasak S.Rulio, Lietuvoje žiedinių sankryžų įrengiama vis daugiau. Naująsias žiedines rajono sankryžas, kaip ir visas likusias, prižiūrės Šakių kelių tarnybos darbuotojai.

2012 metai jau eina į pabaigą, tad pažvelkime, kokie jie buvo rajonui. Laikraštis „Draugas“ išskyrė tiek blogus, tiek gerus, tačiau labiausiai įsimintinus ir svarbiausius įvykius.

SAUSIS
6 dieną rajono visuomenei pristatyti 13 - ieji Sintautų ir Šakių kalendoriai.
30 dieną savaitraštis „Veidas“ ketvirtą kartą paskelbė geriausių šalies merų trisdešimtuką, kuriame Šakių rajono meras Juozas Bertašius, su dar trimis kolegomis, dalijasi 22 – 25-ąją vietas.

VASARIS
3 dieną ataskaitiniame – rinkiminiame rajono bendruomenių vadovų susirinkime vadovauti Bendruomenių centrų asociacijai ir penktąją kadenciją išrinkta Grinutė Šnirpūnienė.
8 dieną Šakių viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje atidaryta nauja internetinė svetainė.
9 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža apdovanojo verslininkus, praėjusiais metais sukūrusius daugiausiai darbo vietų. UAB „Gulbelė“ direktoriui Arūnui Tarnauskui įteikta nominacija „Už jaunimo integraciją į darbo rinką“.
15 dieną rajono tarybos sprendimas nulėmė mokyklų likimą – įvykdyta rajono mokyklų tinklo reforma.
16 dieną Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos mokytojai ir režisierei Vilijai Meškaitienei įteiktas aukščiausias meno mėgėjų kolektyvų apdovanojimas „Aukso paukštė“.
20 dieną patvirtinta nauja savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja - laikinai šias pareigas ėjusi Rūta Lebedžinskienė.

Gruodžio 12 dieną Vilniuje vyko konferencija – forumas, kurio metu buvo pasidalyta gerąja patirtimi įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programą. Renginyje dalyvavo ir mūsų kraštiečiai: Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė bei Griškabūdžio vietos bendruomenių tarybos atstovė Valentina Liepuonienė.

Nuotr. Pasak G.Šnirpūnienės, Vietos bendruomenių savivaldos programa - tai  žingsnis į gebėjimą  susitarti  ir priimti tokius sprendimus, kurie nepažeistų viešojo intereso.

Visos 60 Lietuvos savivaldybių, įsitraukusios į Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimą, savivaldybių tarybose svarstė programos įgyvendinimo tvarkas, inicijavo Vietos bendruomenių tarybų veiklą, organizavo sprendimų įgyvendinimą. Kaip parodė apklausa, didžioji dalis savivaldybių programą vertina teigiamai ir tikisi, kad Vietos bendruomenių savivaldos programa bus tęsiama ir kitąmet. Šia programa siekiama skatinti gyventojų bendruomeniškumą, sutelkti juos tam, kad kartu priimtų svarbius sprendimus, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius socialinėje, kultūrinėje, švietėjiškoje, aplinkosaugos ir kitose srityse. Programa turėtų priartinti valdžią ir sprendimus prie žmonių, suteikti daugiau iniciatyvos ir atsakomybės vietos bendruomenėms, stiprinti žmonių jausmą ir patirtį, kad jie yra savo ir bendruomenės šeimininkai.

Tradiciškai prieš šventes vienišus senelius lankė Šakių žmonių su negalia sąjunga, o po globos įstaigas važinėjo vicemerė Rima Rauktienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė.

Žmonių su negalia sąjunga informavo, kad nešini šventinėmis dovanėlėmis jie lankė sunkiai gyvenančius sąjungos narius, vienišus žmones, senelius. Į krepšelius buvo sudėti ne tik „Maisto banko“ akcijos metu suaukoti produktai, bet juos praturtino ir rėmėjų - UAB „Gulbelė“, UAB „Lukšių  pieninė“, Šakių  policijos  komisariato, Šakių „Caritas“ produktai bei parama. Iš viso sąjunga išdalijo 65 šventinius krepšelius. „Tiesiog prisidėjome prie kalėdinės gerumo akcijos“, - tikino sąjungos atstovai.

Tradiciškai panašias gerumo akcijas vykdo ir savivaldybės administracija. Šiais metais R. Rauktienė ir L. Pocevičiūtė su dovanėlėmis važinėjo po rajono globos įstaigas. Jos aplankė Šakių, Kukarskės, Kudirkos Naumiesčio senelių globos namus, Vaikų globos namus bei Dienos užimtumo centrus Šakiuose ir Gelgaudiškyje. Aplankytieji džiaugėsi švenčių proga sulaukę valdžios dėmesio.