Asta GVILDIENĖ

Lukšių bendruomenė, prieš trejetą metų įkūrusi savo centrą, šiandien gali drąsiai didžiuotis įgyvendinamais projektais ir sukurta patrauklia viešąja erdve. Lukšiečiai pasinaudojo Valstybės parama ir, gavę maksimalią 25 tūkst. litų sumą, prisidėjo prie miestelio įvaizdžio kūrimo ir sutvarkė aplinką priešais Siesarties vingio parką. Sparčiai įsibėgėjo ir kitas, jau gerokai solidesnis, per Šakių krašto vietos veiklos grupę įgyvendinamas bendruomenės projektas – rekonstruojamas sporto aikštynas, pritrauksiantis į Lukšius apie pusę milijono litų.

Nuotr. Lukšių sporto aikštynas - vienintelis rajone, kuriame įrengti specialia sportine danga padengti bėgimo takeliai.  

Sportiškiausia bendruomenė

Pasak Lukšių bendruomenės centro pirmininko ir projektų vadovo Sigito Bendoriaus, bendruomenė ne veltui praėjusiais metais pripažinta sportiškiausia bendruomene – čia sportuoja ir jaunas, ir senas. Lukšiečiai turi savo sporto klubą, remia moksleivių krepšinio komandą, organizuoja vasaros stovyklas, aktyvūs projektinėje veikloje. Todėl bendruomenei daug svarbiau investuoti į sporto aikštyną, nei statyti ar remontuoti bendruomenės namus, kurių, pasirodo, lukšiečiai neturi. „Nėra tokio poreikio, - tikino S.Bendorius. - Bendruomenė draugiška – susirenkam tai pas vienus, tai pas kitus. 46 žmonių būriui reikia nemažos salės, todėl naudojamės kultūros centro, Zyplių dvaro ar UAB „Gahlert tekstilė“ patalpomis.“

Praėjusį sekmadienį UAB „Gulbelė“ konferencijų salėje vyko praėjusiais metais lapkričio mėnesį Vilniaus mero Artūro Zuoko įkurto visuomeninio judėjimo ir partijos „TAIP“ Šakių skyriaus steigimas. Jo pirmininku išrinktas mūsų kraštietis Mindaugas Tarnauskas, šiandien dirbantis Vilniaus miesto savivaldybėje kalbėjo, kad, matyt, dabar atėjo laikas sugrįžti ten, iš kur esame kilę...

Nuotr. Šakietis M.Tarnauskas išrinktas naujojo visuomeninio judėjimo ir partijos „TAIP“ skyriaus pirmininku.

Naumiestietis Edgaras Stanišauskas ir šakietis M.Tarnauskas šiandien dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau, nuolat grįždami į gimtąjį kraštą, nėra nutolę nuo jo meninės ir politinės veiklos, kultūrinio gyvenimo. Praėjusį sekmadienį jie buvo vieni iš iniciatorių, kad Šakiuose būtų įsteigtas visuomeninio judėjimo ir partijos „TAIP“ skyrius, kurio pirmininku buvo išrinktas M. Tarnauskas. Pasak skyriaus steigime dalyvavusio partijos „TAIP“ valdybos nario Žilvino Šilgalio, nors tai vienas iš paskutiniųjų įsteigtų skyrių iš visų šešiasdešimties šalies savivaldybių, tačiau tikėtina, kad jis bus augantis ir perspektyvus. Naujojo pirmininko teigimu, skyriuje šiandien jau yra apie dvidešimt narių, tačiau jis tikisi pritraukti dar daugiau jaunų ir aktyvių žmonių, norinčių savo kraštui padaryti kažką gero. „Juo labiau, kad politinė situacija Šakiuose jau reikalauja naujų jaunų veidų, - tikino E.Stanišauskas. -  Čia jau daug metų iš eilės politikoje vis tie patys žmonės. Trūksta naujos jėgos ir energijos, naujų maksimalistinių idėjų ir jaunatviško veržlumo, kuriant rajono veidą.“

Dar šią savaitę aplink Zyplių dvaro atnaujintus pastatus buvo pasėta žolė. Tačiau trečiadienio ryte seniūnijos darbuotojai pamatė, kad ją nuniokojo chuliganiški pasivažinėjimai keturračiais.

Trečiadienio ryte Lukšių seniūnas Vidas Cikana pasipiktino, kai pamatė keturračių išniokotą naujai pasėtą dvaro teritorijos pievą. Seniūnas sakė, jog tai dažni atvejai, kai šiomis transporto priemonėmis važinėjama ten, kur negalima. Pasidomėjus šiuo klausimu plačiau, paaiškėjo, kad keturračių motociklininkai rajone nėra didelė problema. Kaip teigė Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Šakių agentūros vedėjas Kęstutis Lopeta, agentūra nusiskundimų dėl keturračių padarytos žalos gamtai gauna labai retai. Pernai šiomis transporto priemonėmis buvo nuniokota Gelgaudiškio dvaro parko teritorija. „Esame patys aptikę po mišką važinėjančius motociklininkus. Jeigu vairuotojai važiuoja ne keliais, o miško paklote, tai gamtai padaroma žala“, - teigė K. Lopeta. Nuo to, kokia žala padaroma miškui, nustačius kaltininką, aplinkosaugininkai gali taikyti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų litų baudą. VĮ Šakių miškų urėdijos urėdo Sigito Tamošaičio tikinimu, rajono miškams keturračiai nėra padarę didelių bėdų. Pasak Šakių rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio laikinai vadovo pareigas einančio Gintauto Vedegio, retai tenka bausti nedrausmingus šių transporto priemonių vairuotojus.

Asta GVILDIENĖ

Voverių bendruomenės centras „Jotija“, nuo 2009 metų vadovaujamas Elenos Pocevičienės, aktyviai įsijungė į Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą. Buvusiame Voverių mokyklos pastate šiandien veikia biblioteka, medicinos punktas, glaudžiasi kultūros renginių organizatorius ir bendruomenės centras. Gegužės pradžioje čia duris atvėrė treniruoklių salė ir biliardo kambarys, o šiuo metu bendruomenė įgyvendina jau kitą - investicinį projektą.

Nuotr. Voverių kaimo bendruomenė šiandien gali praleisti laisvalaikį sportuodama naujoje treniruoklių salėje, išbandydama akies taiklumą ir rankų miklumą žaidžiant biliardą ar tenisą.

Norėjo išsaugoti pastatą

Pasak E.Pocevičienės, iniciatyvos įgyvendinti projektą po projekto Voverių bendruomenė ėmėsi norėdama nuo sunykimo išsaugoti buvusios kaimo mokyklos pastatą. „Bijojome, kad neatsitiktų taip, kaip su kultūros centru, kuris šiandien stovi kaip vaiduoklis prie kelio, - pasakojo ji. – Kai pastatas neturi šeimininkų - iš jo lieka tik griuvėsiai. Be to, šiandien labai svarbu sudaryti  sąlygas jauniems žmonėms turiningai praleisti laisvalaikį sporto klube. Todėl, kaip alternatyvą alkoholiui, jaunimui ir siūlome treniruoklius. Nors savo trenerio bendruomenė neturi, tačiau visada galima pasitarti su kituose sporto klubuose sportuojančiais vyrukais. Tris kartus per savaitę čia galima pasportuoti minant  dviratį, slides, stumiant štangą, kilnojant svarmenis ar bėgant bėgimo takeliu arba tiesiog pažaisti biliardą.“ Ir viskas už tikrai labai simbolinį mokestį. Vienas apsilankymas Voverių sporto klube kainuoja du litus, o abonentas mėnesiui – tik 12 litų. Šie simboliniai pinigai naudojami treniruoklių ir sporto klubo patalpų priežiūrai. Naudojantis pačioje gražiausioje kaimo vietoje pastatytos mokyklos patalpomis daugiau tikimybės, kad jų neištiks kultūros centro likimas.

Sandra JUŠKAITĖ

Gera gyventi, kai žinai, kad iš kaimyno gali bet kada sulaukti pagalbos – pasiskolinti druskos, pasiguosti ar tiesiog susitikus laiptinėje  pakalbėti apie rūpimus dalykus. Tačiau ką daryti, kai belsdamas į kaimyno duris nesulauki pagalbos? Nervų karo priežastimi tapo retkarčiais užsikemšantys kanalizacijos vamzdžiai, kurių visas turinys veržiasi į pirmajame namo aukšte gyvenančios jaunos šeimos butą.

Nuotr. Sandra Naujokaitienė pasakojo, kad jos šeima jau trečią kartą kenčia dėl kanalizacijos vamzdžių užsikimšimo ir buto patvinimo išmatomis.

Kenčia dėl kanalizacijos

Į redakciją kreipėsi jau trečią kartą kenčianti dėl išsiveržusio kanalizacijos turinio bute ir vis pagalbos nesulaukianti šakietė Sandra Naujokaitienė. Prieš dvejus metus atsikrausčiusi gyventi į nuomojamą butą, jauna šeima iš karto sulaukė priekaištų dėl automobilio statymo šalia namo, nes pasak namo pirmininkės Birutės Petkevičienės, gali bet kada atvažiuoti greitoji pagalba, kuriai nebus vietos, kur sustoti. „Patraukėme tada automobilį toliau, bet vėliau pastebėjome, kad kiti kaimynai stato savo automobilius ir niekas nieko jiems nesako. Supratome, kad jeigu mes esame vadinamieji „nuomininkai“, tai negalime statyti automobilio būtent šioje vietoje“, − apie pirmąjį kivirčą su namo pirmininke pasakojo Sandra.

Šį pavasarį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragino kaimo bendruomenes teikti paraiškas valstybės paramai gauti. 2012 metams bendruomenių projektams finansuoti iš valstybės biudžeto buvo numatyta beveik 2, 9 mln. Lt. Į šį kvietimą atsiliepė net trylika mūsų rajono bendruomenių centrų. Deja, ne visi sulaukė teigiamo atsakymo.  Parama gali džiaugtis tik penki.

Net trylika mūsų rajono bendruomenių iš Gerdžiūnų, Girėnų, Mikytų, Lekėčių, Turčinų, Bliuviškių, Degutinės, Ritinių, Griškabūdžio, Keturnaujienos, Briedžių, Voniškių, Panovių pareiškė norą gauti valstybės paramą. Tačiau tik penkios iš jų gavo teigiamą atsakymą. Tai Ritinių bendruomenės centro projektas „Ritinių bendruomenės sūrio namai“ (paramos suma 16 874, 75 Lt), Voniškių kaimo bendruomenės centro projektas „Voniškiečiai startuoja“ (paramos suma 24 973 Lt), Degutinės kaimo bendruomenės centro projektas „Laisvalaikio ir sporto aikštelės įrengimas“ (paramos suma 25 tūkst.Lt), Girėnų bendruomenės centro projektas „Girėnų sporto aikštelės sutvarkymas“ (paramos suma 24 955 Lt) ir Bliuviškių bendruomenės centro projektas „Bliuviškių bendruomenės centro materialinės bazės stiprinimas“ (paramos suma 25 tūkst. Lt).
Iš ŽŪM įregistruotų 458 paraiškų buvo patenkintos tik 138.

Asta GVILDIENĖ

Budistai mano, kad dvasios buvimas žmoguje yra garantas, jog nuoširdžiai dvasiškai praktikuodami anksčiau ar vėliau nušvisime ir realizuosime visas mumyse esančias dieviškas savybes. Kai mes nuo jos nusisukame – išmokstame negirdėti, bet vos tik atsigręžiame – ji į mus prabyla amžinojo pasaulio tiesomis ir galimybėmis. Po penkių savaičių dvasinės praktikos Falenicoje (Lenkija) ir Vepriuose (Ukmergės raj.) Šakių džiu – džitsu sporto klubo vadovas Vytautas Smirnovas grįžo  tuos pačius daiktus matydamas kitomis akimis. Čia jam buvo suteiktas Dharmos mokytojo vardas.

Nuotr. Vepriuose Vytautas išbandė dar vieną nelengvą praktiką – mušė moktaką  (medinį mušamąjį instrumentą - nepamainomą budistų giesmių atributą).

Praktikavo penkias savaites

Pasak Vytauto, Falenicoje tris savaites zenbudizmo praktikas atliko apie penkiasdešimt bendraminčių iš daugelio užsienio šalių.  Sėdėjimo, vaikščiojimo, giedojimo, nusilenkimų  praktikas ir konganus (klausimų ir atsakymų pokalbis tarp mokinio ir mokytojo) čia vedė Kwan Um Zen mokyklos Zen meistrė  Bon Shim, vadovaujanti Rytų ir Vakarų Europos grupėms, ir neseniai  Zen mokytoju įšventintas Ji Kwang iš Vokietijos. Tarp dalyvių buvo ir trys lietuviai: du mūsų kraštiečiai - V.Smirnovas ir gelgaudiškietis Ričardas bei Giedrė iš Klaipėdos.  Kitas dvi savaites dvasines praktikas jie pratęsė gamtos prieglobstyje įsikūrusioje vasaros atsiskyrimo stovykloje Vepriuose.  Dvidešimčiai zenbudizmo praktikų  vadovavo Zen mokytoja Ja An iš Londono ir Dharmos meistras Andzej Piotrowski, vadovaujantis Lietuvos ir Lenkijos Kwan Um Zen mokyklos bendruomenėms.