Giedrė PLEČKAITYTĖ

Rudenį ir ankstyvą pavasarį atokesnių rajono kaimų ir vienkiemių gyventojų gyvenimą trikdo neišvažiuojami keliai. Sudargo seniūnijos Pervazninkų kaimo Kaštonų gatvei priklausančių trijų vienkiemių savininkai šaukiasi pagalbos. Garbaus amžiaus ir silpnesnės sveikatos gyventojai meldžiasi, kad neištiktų kokia nelaimė. Mat dėl neišvažiuojamų kelių pagalbos sulaukti būtų ypač sudėtinga.

Nuotr. Štai tokia klampyne, turinčia Kaštonų gatvės pavadinimą, kaimo žmonės bando pasiekti gyvenvietę.  

Prašo pagalbos

„Prašome jūsų pagalbos, atkreipkite dėmesį ir teikite svarstyti Šakių rajono savivaldybės kelių priežiūros komisijai dėl sugadinto suniokoto mūsų vienintelio keliuko su gyvenviete. Negalime nuvažiuoti nei į parduotuvę, nei į gyvenvietę. Kelią suniokojo medieną vežusi sunkioji technika“,- tokiu laišku į redakciją kreipėsi Pervazninkų kaimo gyventojai broliai Antanas ir Zigmas Pociai, Anelė Skilinskienė ir Anelė Šakaitienė. Reaguodami į žmonių skundą ir nuvykome į vietą, kur pamatėme išties net kelelio pavadinimo nevertą molio klampynę. Pasėlių ir arimų pakraščiais žingsniavome iki pasirinktos sodybos, kur mus pasitiko ne vieną dešimtmetį čia gyvenanti garbaus amžiaus senolė A. Šakaitienė. „Nu ką, mišką vežė ir išmalė visą kelią. Neina nei išvažiuoti, nei išeiti. Pati pasiėmusi kastuvą ėjau lyginti kelią, nes dukrai reikia į darbą važiuoti“, - situaciją aiškino A. Šakaitienė. Pasak jos,  Pervazninkų kaimo pakraštyje gyvena tik garbaus amžiaus žmonės, todėl dėl suniokoto kelio kiekviena diena jiems kelia nerimą. „Čia gyvena visi pensininkai, kuriems daugiau nei 80 metų. Dabar jeigu katras būtume susirgę ar numirę, tai niekas mums nepadėtų“,- nuogąstavo A. Šakaitienė.

Anelė iš Šakių:

Žinote, ir pasitikiu, ir nepasitikiu. Esu girdėjusi tokių gandų, kad suaukoti pinigėliai nueina ne ten, kur reikia. Pasitikėjimas įvairiomis labdaromis vis mažėja. Anksčiau dažniau aukodavau, dabar vis rečiau. Labiau palaikau paramos skyrimą vargstantiems maistu. Manau, valstybė turi rūpintis, kad nebūtų vargstančių. Tegul valdininkai nusiima visus priedus, tai visas skyles galės užlopyti. Kas mumis pensininkais pasirūpina. Mūsų niekas neklausia, ar mes šiandien turime ką valgyti, ar ne. Ateina sąskaitos už šildymą, tai nė pensijos neužtenka. Tai ką mes dar galime aukoti, kas mums aukoja.

Romas iš Liepalotų:

Jeigu turiu galimybę, stengiuosi paaukoti telefonu nors po du ar penkis litus. Manau, kad suaukoti pinigai panaudojami tikslingai. Labiau remiu tas labdaringas akcijas, kurių metu pinigėliai renkami vaikams. Nemanau, kad tokių akcijų Lietuvoje yra perdaug. Tikrai šalyje yra daug skurdžiai gyvenančių ir sergančių žmonių, kurių man gaila, todėl gerai, kad yra sudaroma galimybė su vargstančiais pasidalinti tuo, ką turime. Galbūt valdžia irgi galėtų labiau vargstančiais pasirūpinti, gal ir pašalpos galėtų būti didesnės.

Praėjusį savaitgalį rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko „Maisto banko“ akcija, kurios metu prekybos centrų pirkėjai aukojo produktus nepasiturintiems. Rajone produktų nupirkta už 6252 litų.

Akcija, kaip ir anksčiau, vyko „Norfos“ ir abiejose „Maximos“ parduotuvėse. Joje dalyvavo Žmonių su negalia sąjunga, Šakių vaikų globos namai ir Socialinių paslaugų centras. Šioms organizacijos talkino 70 savanorių.

Daugiausiai įvairių produktų surinko Žmonių su negalia sąjunga – 943, mažiausiai - 488 vienetai buvo paaukoti Socialinių paslaugų centro savanoriams. Daugiausiai žmonės aukojo makaronus, kruopas, cukrų, kiaušinius, miltus, mėsos konservus ir pan. Iš viso surinkti 2183 vienetai už 6252 litus. Tai apie 450 litų mažiau nei lapkričio mėnesį vykusios akcijos metu. Šalyje maisto produktų nepasiturintiems nupirkta už 745 tūkst. litų.
Artimiausiu metu produktai bus dalijami skurdžiai gyvenantiems rajono gyventojams.

Paskutiniais šių metų duomenimis, rajone gyvena 34 tūkst. 65 gyventojai. Didžioji jų dalis gyvena kaimiškose vietovėse.

Vieno susitikimo metu Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų koordinatorė Virginija Ratkevičienė, apžvelgdama rajono demografinę ir socialinę situaciją informavo, kad Šakių rajone 28 proc. gyventojų gyvena mieste, o 72 proc. – kaime. Pensinio amžiaus žmonės rajone sudaro 22.6 proc. Lietuvoje šios amžiaus grupės žmonių – 20 proc. Rajone gyvena 5162 žmonės, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Net 20.5 proc. iš jų sudaro vaikai, daugiau nei 7 proc. – suaugę. Be to, dėl emigracijos vis daugėja tėvų paliktų vaikų ir vienišų asmenų, kuriems reikia socialinės pagalbos. Jei paskaičiuotume iš rajono išvažiuojančiųjų ir į jį grįžtančiųjų skaičių, tai jis būtų – minus 285 žmonės per metus.

Socialinės rizikos šeimų, lyginant kelerius paskutinius metus, rajone mažėja. 2009 metais rajone buvo 254 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 600 vaikų, 2010 metais jų skaičius sumažėjo iki 232 (539 vaikai), 2011 metais tokių šeimų registruota 217 (jose augo 492 vaikai).

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pagal projektą „Mažųjų miestelių turizmo galimybės. Sintautai“ numatyta iš pagrindų atnaujinti miestelio centrą. Todėl į pabaigą turintys eiti projekto įgyvendinimo darbai paskutiniu metu sulaukė nemažo visuomenės dėmesio. Nuogąstaujama, kad šio projekto įgyvendinimas gerokai užsitęs kaip ir Zypliuose. Dėl to didžiausia atsakomybė tenka projekto rangovams. Jie, savo ruožtu, sako, jog laiku atlikti darbus trukdo atsiradusi nenumatytų darbų gausa.  

Nuotr. Paskutiniu metu buvo susirūpinta, kad Sintautuose tvarkomų kultūros namų ir senosios mokyklėlės rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdo subrangovas UAB „Aspa“, nebus laiku atlikti.

Apie tai, kad pagal įgyvendinamą projektą „Mažųjų miestelių turizmo galimybės. Sintautai“, kurio vertė 2 mln. 843 tūkst. 421 litų,  bus rekonstruoti Sintautų kultūros centro bei senosios mokyklos pastatai ir iš pagrindų pasikeis miestelio veidas, rašėme ankstesniame laikraščio „Draugas“ numeryje. Rodos, turėtume pasidžiaugti, kad dar vienas kaimiškas miestelis turės atnaujintą kultūros centro pastatą, į kurį nebus gėda pasikviesti artistą ar dainininką. Juk apsidairius aplinkui, mažesnių rajono miestelių kultūros namai dažnai yra ne pačios geriausios būklės. Tačiau, esant sunkiai šalies ekonominei padėčiai, apie Sintautuose įgyvendinamus projektus galima išgirsti nemažai kritiškų pamąstymų, kam to reikia, ar verta investuoti į kaimą ir t.t.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį rajone viešėjo vokietis, VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius bei rajono garbės pilietis Gerhardas J. Karlas (Gerhard Josef  Carl). Geradaris atsisveikino su dviem paramą gavusiomis šeimomis, o kitai šeimai artimiausiu metu gyvenimas taip pat kardinaliai pasikeis - suderėta dėl naujai perkamo namo.

Nuotr. J. Mozūraitienės šeima kol kas glaudžiasi laikiname būste, tačiau artimiausiu metu jau turėtų įsikelti į naujai nupirktą namą.

G. J. Karlas su savo delegacija rajone lankėsi spalio mėnesį ir susipažino su Keturnaujienoje, Sintautų seniūnijoje, gyvenančia Jūratės Mozūraitienės šeima. Tuomet buvo vienareikšmiškai nuspręsta, kad nei moteris, nei dvi dvynukų poros bei pilnametystės sulaukusi dukra negali gyventi su smurtaujančiu ir girtaujančiu tėvu - būtina kuo skubiau padėti. Nors tuomet buvo svarstomi įvairūs pagalbos variantai, iki paskutiniojo geradario vizito praėjusį ketvirtadienį Jūratės šeimos istorijoje nemažai kas pasikeitė.

Kovo 19 dieną Šakių evangelikų liuteronų parapija sulaukė antrojo labdaros konteinerio iš Nebraskos valstijos (JAV). Vaikų globos namų auklėtiniai ir Šakių „Varpo“ vidurinės bei „Aukuro“ pagrindinės mokyklų moksleiviai padėjo iškrauti organizacijos „Orphan Grain Train“ paramos siuntos dėžes.

Nuotr. Labdaros siuntą iš Amerikos padėjo iškrauti ne tik Vaikų globos namų auklėtiniai, bet ir „Varpo“  bei „Aukuro“  mokyklų moksleiviai.

Pagrindinis organizacijos „Orphan Grain Train“ tikslas – remti vaikų globos namus ir įkalinimo įstaigas įvairiose pasaulio vietose. Savanoriai, atsižvelgdami į žmonių poreikius, gabena rūbus, medikamentus, maisto produktus, krikščionišką literatūrą ir kitus labai reikalingus daiktus. Šis judėjimas – tai meilės atsakas į Jėzaus Kristaus pavyzdį ir tarnavimas savo artimui.

Pasak Vaikų globos namų socialinio darbo organizatorės Daivos Kalinauskaitės, tai jau antroji labdaros siunta iš Amerikos. Organizacijai ,,Orphan Grain Train“ vadovaujantis Misūrio Sinodo liuteronų bažnyčios kunigas Johnas Reehlas yra numatęs du kartus per metus Šakių parapijai atsiųsti didžiulę paramą rūbais, avalyne ir slaugos priemonėmis neįgaliesiems.