Gintarė MARTINAITIENĖ

Specialistai tvirtina, kad vaikų, turinčių įvairių kalbos defektų, kiekvienais metais vis daugiau ir sutrikimai vis sudėtingesni. Mažieji ne tik prastai taria garsus, bet ir stipriai skurdėja jų žodynas. Tad kas turėtų tuo pasirūpinti ir, ar logopedas, kurio užsiėmimams tėvai noriai užpildo prašymus, yra visagalis?

Nuotr. Logopedė A. Stanislovaitienė patikino, kad neužtenka tik užpildyti prašymą pas specialistą, bet, norint padėti vaikui, neatsiejamas ir tėvų dėmesys.

Pagalba - ne visose įstaigose

Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Danutė Kriaučiūnienė pripažino, kad vaikų su įvairiais kalbos sutrikimais daugėja. Pagal pateiktus 22 rajono švietimo įstaigų duomenis, šiais metais rajone 560 mokinių, tarp jų ir ikimokyklinukai, turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Logopedo pagalba, pasak D. Kriaučiūnienės, yra teikiama 436 vaikams. Tik keturiose rajono švietimo įstaigose šių specialistų nėra – tai Lekėčių vidurinėje, Beržynų pagrindinėje mokykloje, Marijampolės profesinio rengimo centre ir Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“. „Rajone šiuo klausimu situacija nebloga, nes daugelis mokyklų vadovų į šią problemą žiūri labai geranoriškai ir rimtai. Jie stengiasi įsteigti bent ketvirtį ar pusę etato, kad mokiniai gautų reikiamą pagalbą. Tose įstaigose, kur logopedų nėra, pagal galimybes stengiamės padėti mes. Be to, šių specialistų apskritai trūksta“, - teigė tarnybos vadovė.

Vasario 2 dieną Kaune įvyko Jaunimo reikalų tarybos Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvažiuojamasis posėdis, skirtas temai „Atviras darbas su jaunimu“ aptarti. Posėdyje dalyvavo ir vicemerė, Šakių rajono jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Rima Rauktienė bei savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė.   

Išplėstiniame Jaunimo reikalų tarybos posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas bei daugelio šalies savivaldybių atstovai tarp kurių buvo ir Šakių rajonui atstovavusios vicemerė R. Rauktienė ir jaunimo reikalų koordinatorė D. Jurgutienė. Išplėstinio posėdžio metu buvo aptarta darbo su jaunimu bei jaunimo darbuotojų sistema Lietuvoje, atviro darbo su jaunimu specifika bei Atvirų jaunimo centrų ir erdvių svarba savivaldybėms. Šiame išplėstiniame Tarybos posėdyje savivaldybių atstovai diskutavo su įvairių sričių specialistais apie Lietuvoje vykstančius procesus darbo su jaunimu srityje. „Atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės dirba su labai konkrečia tiksline jaunų žmonių grupe, su kuria šiandien nepajėgios dirbti jokios institucijos. Daugelis šių centrų ir erdvių lankytojų yra mažiau galimybių turintys, kilę iš socialinės rizikos šeimų, subkultūroms priklausantis jaunimas, t. y. sunkiausiai pasiekiama ir į prasmingos socializacijos veiklas įtraukiama jaunimo grupė“, - sakė Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliavas.

Svarstoma ir Šakių rajone kurti Atviro jaunimo centrą, kuriam prižiūrėti būtų steigiamas naujas etatas.

Asta GVILDIENĖ

Vasario 27 dieną jau bus metai, kai dirba naujoji rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kokie buvo 2011 – ieji žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiom nuotaikom žvelgia į šiandieninį gyvenimą jau kalbinome opozicijoje dirbančius tarybos narius. Šiandien apie tai diskutuojame su pirmuosius metus taryboje dirbančiu Dariumi Mikelioniu.  

Nuotr. D.Mikelionis aplinkiniuose pasigenda tikrojo žmogiškojo prado ir pagrindinės nuostatos - žmogus žmogui yra bičiulis, draugas, brolis.

Kaip pirmus metus jautėtės politinėje veikloje? Ar jau apsipratote su darbu taryboje?

Beveik per dešimt žurnalistinio darbo metų politinėje srityje daugiausiai ir teko darbuotis - aplankyta begalė tarybos komitetų ir posėdžių. Matyt, iš esmės ta darbinė praktika leido dar iki tapimo tarybos nariu adaptuotis, tad ypatingų pokyčių gavus mandatą, savyje  neaptikau. Žinoma, dalis dalykų buvo nauja: paisymas didelio būrio skirtingų žmonių, dirbančių koalicijoje, bendrinių nuostatų; didesnė būtinybė įsiklausyti į bendrą nuomonę; kartais kylanti būtinybė padėti pragmatizmą į šalį ir labiau orientuotis į politines kryptis, kas, iš esmės, vėliau sąlygoja tą patį pragmatizmą...O šiaip – nieko tokio įspūdingo, kas būtų privertę pasakyti sau: „Vau!“. Galbūt dėl to, kad seniai į galvą įsirėžusi konstitucinė nuostata: kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis turi teisę rinkti ir būti renkamas į bet kokius valstybinius darinius, atstovaujančius kitiems valstybės piliečiams.

Kaip įprasta, demografinė situacija rajone nesikeitė ir pirmąjį šių metų mėnesį – gimusiųjų perpus mažiau nei mirusiųjų.

Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusį mėnesį rajone gimė 25 naujagimiai – vienu daugiau nei gruodžio mėnesį. Iš jų 12 berniukų ir 13 mergaičių. Vienas mažylis pasaulį išvydo užsienyje, du naujagimiai gimė negyvi. Daugiausiai, po penkis gimimus, registruota Šakių mieste ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje. Trys nauji gyventojai registruoti Sintautų, po du Barzdų, Gelgaudiškio ir Šakių seniūnijose. Nė vienas naujagimis sausio mėnesį negimė Griškabūdžio, Lekėčių ir Žvirgždaičių seniūnijose.

Praėjusį mėnesį rajone registruotos 59 mirtys – 26 atvejais daugiau nei gruodžio mėnesį. Net 28 laidotuvės buvo Šakių mieste, po šešerias – Šakių, Kudirkos Naumiesčio ir Kidulių seniūnijose. Nė vienas žmogus nemirė Lukšių, Žvirgždaičių ir Lekėčių seniūnijose.

Pirmąjį metų mėnesį rajone susituokė šešios poros, išsituokė 11 šeimų. Sausio mėnesį tėvystė pripažinta penkiems vaikams.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Sintautiškis Algirdas Šuopys inicijavo paramos rinkimą dramblialige sergančiai Birutei Damijonaitienei, kurios gyvenimo ir ligos istoriją neseniai aprašėme. Moteris sako nesitikėjusi sulaukti tokio žmonių rūpesčio, o A. Šuopys tikino šio darbo ėmęsis ne dėl garbės ar kažkokių laurų. „Kodėl nepadėti, jei galime padėti?“- retoriškai teiravosi vyriškis, kurio iniciatyva buvo surinkta tikrai nemaža pinigų suma.

Nuotr. Paramą dramblialige sergančiai moteriai inicijavęs A. Šuopys sako, kad svarbiausia, jog surinktos lėšos iš tikrųjų padėtų. „Kitaip ir negali būti“, - tikino S. Vasaitienė.

Prieš dvi savaites rašėme apie Gotlybiškiuose gyvenančią Birutę Damijonaitienę, kurią dramblialigė tiesiog įkalino savame kūne. Beveik 300 kg sverianti moteris sunkiai vaikšto, o kad atsikeltų iš lovos turi įdėti nemažai pastangų, jau nekalbant apie įvairiausius negalavimus. Tuomet Birutė išreiškė viltį, kad jei tik būtų galimybė, ji operuotųsi, galbūt ant skrandžio dėtųsi žiedą, tikėtųsi kitokios medicininės pagalbos „Jau neatkeliu savo svorio“, - tuomet guodėsi I grupės neįgalumą turinti 55-erių metų moteris, tačiau pati neturėdama finansinių galimybių tikino nežinanti, ar jos svajonės galėtų išsipildyti. Birutei padėti užsimojo ir Stasės Vasaitienės vadovaujama Šakių neįgaliųjų sąjunga, kuri tarpininkavo operuojant kitą dramblialige sergantį rajono gyventoją Rolandą Onusaitį. Vyriškiui buvo surinkta nemaža pinigų suma, už kurią buvo atlikta operacija, ant skrandžio uždėjo specialų žiedą. Be to, pinigų liko tolimesnėms plastinėms operacijoms, kai turės būti pašalinta nereikalinga oda. Šiuo metu vyriškis džiaugiasi galėdamas pats vaikščioti, nes numetė apie 40 kg svorio.

Asta GVILDIENĖ

Vasario 3 dieną rajono bendruomenių vadovai skubėjo į Šakių bendruomenių centrų asociacijos ataskaitinį – rinkiminį susirinkimą. Nors gąsdino žvarbus speigas, tačiau į jį atvyko net 23 kaimo bendruomenių pirmininkai. Renginio metu buvo ne tik apžvelgta praėjusių metų veikla, bet ir išrinkta sena nauja asociacijos pirmininkė ir taryba, aktyviausioms bendruomenėms įteiktos nominacijos, pasveikinti ilgamečiai bendruomenių centrų pirmininkai.

Nuotr. Kad ir kaip spyriojosi bendruomenių asociacijos pirmininkė G.Šnirpūnienė,  balsų dauguma ji buvo išrinkta  vadovauti ir penktą kadenciją.

Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, kalbėdama apie bendruomenių veiklą, pabrėžė, kad pagrindinė asociacijos varomoji jėga: stiprus benduomeniškumo jausmas ir pasididžiavimas savo gyvenamąja vieta, noras keisti, atnaujinti kaimą ir aktyvus naujovių bei vizijos siekimas. Nuo 2003 metų gruodžio 30 dienos, kai mūsų rajone įsikūrė bendruomenių centrų asociacija, jau įregistruotos net 35 bendruomenės. Šiuo metu bendruomenėms vadovauja 17 vyrų ir 18 moterų. Tad, pasak asociacijos pirmininkės, galime pasidžiaugti, kad jokios diskriminacijos kaimo bendruomenių veikloje nėra, vienodai aktyviai joje dalyvauja tiek vyrai, tiek moterys.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Į redakciją kreipėsi Gelgaudiškyje, Suvalkiečių gatvės daugiabutyje gyvenantis Antanas Žibutis, kuris nori, kad name būtų atstatyta, jo nuomone, išbalansuota šildymo sistema. Tačiau pradėjus domėtis išaiškėjo daug niuansų – vieni aiškino, kad darbų eiga buvo derinta su UAB „Šakių šilumos tinklai“, pastarieji – kad niekas nieko nederino, vieni sako, kad mažesnio diametro vamzdis įtakos šilumai neturi, kiti, kad turi, vieniems buvo geriau prieš vamzdžių pakeitimą, kitiems dabar ir taip pasaka be galo...

Nuotr. A. Žibutis tikino norintis, kad būtų atstatyta buvusi sistema ir sudėti ne siauresni, o tokie vamzdžiai, kokie buvo anksčiau. Tačiau kas tai galėtų ir turėtų padaryti, nelabai aišku.

Gelgaudiškyje, Suvalkiečių gatvėje esančiame daugiabutyje, vasarą buvo pakeisti šildymo sistemos vamzdžiai. Kaip aiškino gyventojai, antrame aukšte gyvenanti moteris įsigijo butą ir inicijavo šį reikalą. Virš jos ir pirmame aukšte gyvenanti šeima susirinko parašus ir, kaip tikina, kreipėsi į UAB „Šilumos tinklai“. Gavę teigiamą atsakymą, susipirko medžiagas, susirado meistrą ir pradėjo darbus. Galop visuose trijuose butuose buvo pakeisti šildymo sistemos vamzdžiai į plastmasinius. Atrodo, viskas gerai, nes visų trijų butų gyventojai pasirašė ir sutarė.