Gaisras Alytuje taip apnuogino centrinės valdžios silpnumą ir apgailėtiną požiūrį, kad net norisi užsimerkti.

Po savaitės (!) Seime sušauktas neeilinis posėdis nelaimei aptarti, kuriame atsistatydinti raginama vidaus reikalų ministrė Rita Tamušunienė net nepasirodė. Posėdyje buvo kviestas dalyvauti ir nelaimės sūkuryje besisukantis, vos ne ugniagesiu dirbantis Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Jis atvykti atsisakė, mat vietoj kelionėje praleisto laiko sakė galintis daug darbų padaryti, ir pakvietė parlamentarus pačius įvykio vietoje apsilankyti. Beje, mano asmeniniu pastebėjimu, kaip šis meras reaguoja, kaip tvarkosi, išties pagirtina, pasididžiavimo juo komentarų negaili alytiškiai ir ne tik, bet akivaizdu, kad žiežirbų tarp centrinės valdžios, mero bei įvairių institucijų tik daugėja. Akivaizdžiai ryškėja ir valdžios požiūris, neįgalumas, absurdas.
Paskutines dienas skaičiuoja pirmasis rudens mėnuo, nors ne apie orus ir metų laikus pakalbėti noriu. O apie skustagalvius Seime, kurie vis kvailesniais būdais primena apie save ir verčia jausti gėdą bei darkart susimąstyti: tai kas gi valdo mūsų šalį?

Gal ir nepasakysiu kažko naujo, nes ir respublikinė žiniasklaida šiems poelgiams skyrė vietos, bet visgi.
Sekmadienį – Motinos diena, o štai antradienį – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai nepalyginamos dienos, kiekviena skirtingai svarbi ir reikšminga...

Galbūt pirmiau nuo profesinės šventės, mat taip jau sutampa, kad laikraštis „Draugas“ leidybos sukaktį minėjo balandžio 25-ąją, o štai ant nosies ir Spaudos diena. Tad ir norisi pakalbėti apie pačią spaudą. Kokia ji yra šiandien?

Akivaizdu, kad ji tikrai ne ta, kuri buvo persekiota, drausta, slaptai platinta. Šiais laikais menksta spaudos vaidmuo. Žinoma, niekur nedingsi, nes tokie laikai, elektroninė žiniasklaida vis labiau užmarštin stumia popierinį laikraštį.
Kad ir kas svarbaus pastaruoju metu vyko šalyje ar rajone, viską užgožė rinkimai. Jie praėjo, bet emocijų, vertinimų ir jų nagrinėjimo banga dar neatslūgo. Visgi galime pasidžiaugti, kad turime naująjį šalies vadovą ir pirmąją ponią, kurie šalį į šviesesnį rytojų ves artimiausius penkerius metus ir sukurs, kaip žadėjo, gerovės valstybę.

Visi spėjimai, kad turėsime itin intriguojančius rinkimus subliūško, nes žmonių pasitikėjimą pelnęs Gitanas Nausėda buvo akivaizdus lyderis nuo pirmųjų pradėtų skelbti rezultatų. Rinkimų naktis baigėsi, išaušo nauja diena, o su ja atėjo ir nauji iššūkiai. Naujajam šalies vadovui tikrai bus ką veikti, nes reikės ir komandą susiformuoti, stuburo tvirtumą parodyti, dėl Vyriausybės tartis ir apskritai susiprasti, kas yra kas, nes politinės patirties G. Nausėda neturi. Bet jo ramybė, nepartiškumas, matyt, labiausiai ir pakerėjo žmones. Žinoma, yra ir skeptiškai vertinančių, įtarinėjančių, turtus skaičiuojančių, tad įvairiausių panarstymų šiai prie viešumo ne itin pripratusiai šeimai dar teks atlaikyti. Bet susitvarkys.
Ko gero, ne be reikalo apie žodį bei jo galią yra daugybė posakių, nes žodis – galingas. Juo galima gydyti, žeisti, skatinti ar menkinti, griauti ir kurti.... Mūsų, žurnalistų, pagrindinė misija žodžiu informuoti. Tačiau šįkart norėčiau pasvarstyti ne tik apie tai...

Štai net Evangelijoje sakoma: „Pradžioje buvo žodis“... Kuriant valstybę taip pat būtent nesuvaržytas ir laisvas žodis buvo bei yra visa ko pamatas ir vertybė. Propaganda irgi aukštai vertina žodžio galią ir noriai naudojasi jos suteikiamomis galimybėmis, nes apgalvotai parinkti žodžiai gali paveikti masinę visuomenės sąmonę, pakreipti žmogaus pasaulėžiūrą. Ne paslaptis, kad dažnas kur kas audringiau reaguoja į piktus, bet ne į gerus žodžius. Net patarlė sako: „Gerą žodį vienas girdi, o piktą šimtai.“ O kur dar įvairūs mėginimai įstatymų pataisomis riboti žurnalistų veikimo laisvę. Kodėl? Ogi todėl, kad žodis galingas...
85

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos