Savivaldybėje trūksta daugybės kriterijų, kuriais remiantis sprendimus būtų galima kreipti į vieną ar į kitą pusę. Štai, pavyzdžiui, nėra kriterijų, kuriais remiantis būtų atleidžiama arba neatleidžiama nuo žemės mokesčių, nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima skirti paramą renginiams arba bent jau orientuotis, kokio dydžio ji galėtų būti. Tad taip ir yra, kad vieną kartą vienaip, kitą kitaip...
Kaip pavyzdys viename iš komiteto posėdžių buvo paminėtas atvejis, kad lapkričio 16 d. Šakiuose vykusiam festivaliui „Sielos“ iš savivaldybės prašoma 5 tūkst. eurų paramos. Palyginimui galima paminėti, kad Šakių kultūros centras, kuris 2018 m. buvo pripažintas geriausiu centru šalyje, iš savivaldybės sulaukė (tiksliau, dar tik sulauks) 1,5 tūkst. eurų premijos. Galbūt tai nepalyginami dalykai, bet akivaizdu – kai nėra patvirtintų kriterijų, gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje. Štai ir meras teigė norintis tarybos narių nuomonių, „kiek ir ką mes galime paremti“.
„Nekvestionuoju geras jis ar negeras, nežinau, nebuvau“, – apie paprašytą 5 tūkst. eurų prisidėjimą prie vienos dienos „Sielų“ festivalio kalbėjo E. Pilypaitis.
Tiesa, tų prašytojų renginiams, ir ne tik jiems, taip pat netrūksta. Praėjusio penktadienio Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės duomenims, įvairių prašymų savivaldybė turi už 350 tūkst. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio dar nesurinkta 212 tūkst. eurų. Tad kam duoti, kiek duoti, už ką duoti, kodėl duoti?
Beje, Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu įvardyta, kad savivaldybės administracija Šakių kultūros centrui skolinga 7 tūkst. eurų už Vasario 16-osios renginį, kai Jaunimo kūrybos ir sporto centre (JKSC) buvo surengta iškilminga „Aitvarų“ ceremonija bei parodyta roko opera „Priesaika“. Kai kurie tarybos nariai klausė, kodėl suma tokia didelė. Priminta, kad paaiškėjus, jog žmonės į kultūrą centrą netilps, nes kilo didžiulis anšlagas, renginį nuspręsta perkelti į JKSC. Kadangi ten nėra scenos, apšvietimo, renginio sąmata gerokai išaugo. Savivaldybės administracija sako, jog su kultūros centru susitarta ir dalis sumos bus padengta šiais metais, dalis bus perkelta į kitus metus. Buvo juokaujančių, kad reikia atsiskaityti, jog būtų iš ko kitą Vasario 16-ąją organizuoti. Administracijos vadovai tikina besijaučiantys skolingi ir Šakių mišriam chorui „Lituanica“, kuris gegužę įvertintas garbinga „Aukso paukštės“ nominacija ir pripažintas „geriausiu choru ir vadovu“. Jam kol kas jokia premija irgi neskirta.
Administracijos direktorius Dainius Grincevičius irgi palaikė merą bei kalbėjo, kad būtų gerai žinoti bent jau prioritetus, kurie renginiai vertesni dėmesio, kokiais kriterijais būtų galima remtis skiriant ar neskiriant paramą. Ar jie atsiras – klausimas, gal net abejonė, tačiau ar čia kriterijus negalėtų apspręsti tos pačios savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, kuris pasakytų, kas vertas, o kas ne... Juk skyriuje dirbantys specialistai tikrai turi supratimą, kas yra vertas dėmesio, o kas nelabai, kas turi kultūrinę vertę, o kas ne. Juk kai kurių tarybos narių kultūriniuose renginiuose nė su žiburiu nerasi, tai kaip jiems susiorientuoti, kas ko vertas. O kad to filtro reikia, tai tikrai, nes ne prieš kiekvieną renginį ir tikrai ne visi žmonės pasidomi, ko galima tikėtis. Štai nueini į atvykėlių ar liliputų cirką ir negali patikėti, kad vykstantis reginys tikrovė. Bandai uždengti vaikui akis, susižvalgai su toje pačioje eilėje sėdinčiais ir svarstai, ar atsistojus išeiti, ar tiesiog paranojiškai kvatotis ir kaltinti save prašovus su pasirinkimu pro šalį. Kita vertus, supranti, kad Šakiuose mes cirką turime tikrai aukšto lygio. Kai galime nosį riesti, o ne tarp kėdžių slėptis...
Bet užteks apie kultūrą, dar sugrįšiu prie kriterijų. Trumpai. Štai lapkričio 6d. vicemeras Darius Jakavičius sukūlė valdišką automobilį. Mero pavaduotojas iš namų Lukšiuose vyko į darbą ir vežė vaiką į mokyklą. Taip, valdišku automobiliu, nors yra tvarka, kad tarnybinis transportas turėtų būti naudojamas tik tarnybos reikmėms, o laikomas tik savivaldybės administracijos garaže. Taip, išvakarėse Lukšiuose išties vyko renginys, kuriame dalyvavo vicemeras, matyt, nusprendęs negrįžti atgal į Šakius, nes ryte reiks vykti vėl. Žmogiška, tačiau kalbama, kad vicemeras taip elgiasi ne pirmą kartą, bet dabar jau nepatikrinsi... O kur kriterijai čia? Kaip žinia, mero pavaduotojui tik pagrūmota pirštu, paprašyta pasiaiškinimo, nes kriterijų, kad bausti, įspėjimą ar kažką surašyti, nėra. Taip ir gyvename vadovaudamiesi nuostata, kad vieną kartą vienaip, kitą kitaip..
Gintarė Martinaitienė
Laikraštis „Draugas“ Nr. 90 (9104)
Rimas iš Gelgaudiškio:
