Nuotr. Saulius Šuopys (kairėje) ir jo šturmanas Karolis Volungevičius šiais metais tapo Lietuvos automobilių mini ralio čempionais, tačiau bent kol kas daugiau neplanuoja važiuoti profesionaliai ir sako, kad reikia išeiti pakelta galva.
S. Šuopys prisimena, kad žigulių manijai pasidavė lygiai prieš trejus metus. Nusprendęs, kad ir jam reikia šio automobilio, susirado ir nusipirko. Tačiau, kaip prisimena, tai buvo paprasčiausias standartas 1.2 varikliu. O turėdamas žiguliuką sumanė sėkmę išbandyti Šakiuose surengtose varžybose.
„Pokšt ir aš trečias, pirma taurė. Ir prasidėjo...“ – pradžią prisimena S. Šuopys.
Tada po truputį į turimą transportą pradėjo investuoti, jėgas sėkmingai vis išbandydavo įvairiuose slalomuose. Juokauja, kad tiesiog pradėjo patikti lipti ant podiumų atsiiminėti apdovanojimų – pagavo azartas. Pamena, kaip bene prieš dvejus metus draugai pasiūlė dalyvauti ralyje „Kauno ruduo“.
„Važiavom tada su Adrija (draugė A. Antanaitytė – red. past.) ir nukalėm visus. Naujokai, nežinom nei sistemos, nei kaip vyksta varžybos, bet sugebėjome paimti aukščiausią taurę“, – sėkmingus etapus prisimena pašnekovas.
Tada nusprendė važiuoti profesionaliai – susirado šturmaną Karolį Volungevičių, kuris, beje, yra sesers vyras, ir toliau skynė laurus įvairiuose čempionatuose, o „VAZ-21013“ gavo vardą – buvo pramintas „Žibute“.
Štai ralyje „Aplink Lietuvą“ pernai jie buvo geriausi, o šiais metais bendroje įskaitoje liko antri, nuo nugalėtojų atsilikę vos daugiau nei trimis sekundėmis (tiesa, šturmanui išvykus į kelionę, vadavo kitas bičiulis).
Tačiau šiais metais fortūna buvo ypač palanki Lietuvos automobilių mini ralio čempionate – S. Šuopys kartu su K. Volungevičiumi tapo čempionais. Vyriškiai geriausi buvo istorinių automobilių klasėje su „VAZ-21013“ (važiavo už Šakių sporto klubą „Motorsport LT“).
Rodos, treji metai gana trumpas laikotarpis, o apdovanojimų ir įvairių pergalių išties nemažai. S. Šuopys patikina, kad sėkmę lemia susiklausymas su šturmanu, nes pergalei reikia tiek vieno, tiek kito gebėjimų.
„Čia penkiasdešimt ant penkiasdešimt“, – sako jis.
Žinoma, svarbus ir paties automobilio paruošimas. Investicijų, kad žiguliukas galėtų konkurencingai važiuoti, pavyzdžiui, su BMW, irgi reikia.
„Man turi būti idealiai. Atvažiavai, pravažiavai ir viskas. Ne taip, kad atvažiavai ir žiūri – sugedo, neužsikūrė, kažkas ne taip prisukta“, – aiškina S. Šuopys, pripažįstantis, kad kartais garaže tenka praleisti išties daug laiko, nes reikia taisyti, taisyti, taisyti.
Tad klausiu – o kas gi toliau? Kokie ateities planai? Pasak pašnekovo, jo tikslas buvo „paimti pirmą vietą“, tad svarsto, kad išeiti reikia pakelta galva, ir sako, kad profesionaliai daugiau nevažiuos. Tačiau patikina, kad žiguliukas garaže nestovės, o varžybose dalyvaus dėl savęs, pasirinks pravažiavimus konkrečiuose etapuose. S. Šuopys prasitaria, kad ateities planų tikrai yra. Bet kol kas ne spaudai ir tai nesusiję su automobilių sportu. Bet kad ekstremalu, tai tikrai!