Norinčioms, bet nesiryžtančioms nerti į šį sportą, Eglė Adomaitė siūlo tiesiog priimti tvirtą sprendimą ir džiaugtis kasdieniais pasiekimais, nesidairant į ilgalaikės distancijos finišą.
Nėra jokio kelio į laimę, pats kelias ir yra laimė. Panašiai apie savo sportinius pasiekimus kalba šakietė Eglė Adomaitė, dar prieš šventes Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (IFBB) turnyre Tauragėje moterų veteranių bikini kategorijoje laimėjusi pirmąją vietą. Nuo įsitikinimo, kad „šito tai aš tikrai nevalgysiu“ iki saldaus pergalės skonio, nuo Šakių iki jos namų Anglijoje – atvirai kalbamės apie gyvenimą laikantis disciplinos, apie besąlyginį jos šeimos palaikymą bei retkarčiais pasigirstančią svetimų kritiką, „kam viso to moterims apskritai reikia“…
Net nesportuojantys greičiausiai supranta, kad kūno rengybos sportas reikalauja labai daug darbo, ištvermės bei valios. Norint šiame sporte pasiekti optimalią formą, reikia ne tik kasdien dirbti treniruoklių salėje, bet ir apmąstyti kiekvieną maisto kąsnelį, o kad po varginančių ir įtemptų treniruočių organizmas atsistatytų – būtinas tinkamas poilsis. Dietos ir fiziniai krūviai išties sekina, todėl neretai šio sporto atstovai ant scenos kopia sukaupę paskutines jėgas, o pasirodymus puošiančios atletų šypsenos, prasitaria ir pati Eglė, yra viena iš pozavimo mokymosi dalių. Paprastam žmogui tikrai gali pasirodyti – kam visa tai?
„Adrenalinas, kuris užplūsta nulipus nuo scenos, padiktuoja – noriu dar! – kalba šakietė, tik pernai pirmą kartą lipusi ant varžybinės scenos ir pelniusi sidabrą, bei priduria: – Vis dar negaliu patikėti, kad šiemet užėmiau pirmąją vietą ir keli mėnesiai sunkaus darbo atsipirko!“
Pastaraisiais metais galima pastebėti tendenciją, kad vis daugiau moterų ir merginų rajone pasineria į kūno rengybos sportą, dalyvauja varžybose. Eglė sako, kad greičiausiai tai susiję su pandemija, karantinu, kai kiekvienas turėjome laiko apmąstyti prioritetus, svajones, tikslus.
„Sportas yra sveikata, o gal kažkas nusprendė tiesiog savimi pasirūpinti, ne vien atsiduoti darbui ir buičiai. Kartais rimčiau sportuoti atėjusius prikalbina ir motyvuojantys treneriai. Pasiruošimas ir dalyvavimas tokiose varžybose, net jei ir vieną kartą gyvenime, yra neįkainojama patirtis, o ta būsena lipant ant nugalėtojų pakylos yra nuostabi, ją norisi patirti vėl ir vėl“, – sako E. Adomaitė ir priduria, kad sportui neabejinga nuo mokyklos laikų, dar puikiai atsimena pirmą apsilankymą sporto salėje, šakiečių taip vadintoje „po rūmais“: – Ten pirmą kartą pamačiusi besitreniruojančius šakiečius, supratau, koks gražus yra ištreniruotas, stangrus kūnas. Užsimaniau ir aš, bet pamačiau man sudėliotą mitybos planą, kuriame buvo kiaušiniai, varškė ir vištiena, pagalvojau – na, jau šito tai aš tikrai nevalgysiu!“
Taip tada net neprasidėjęs ir pasibaigė jaunos merginos kūno rengybos kelias, bet pats sportas nesibaigė – treniruodamasi pas Edvardą Grigošaitį išmoko naudotis treniruokliais. Dviejų vaikų mama sako, kad tik sportuodama gali išlieti susikaupusią energiją ir kartu pasikrauti pozityvumo. Eglė tikrai iš tų žmonių, kurie be sporto salės sunkiai ištvertų kelias dienas. Kiek labiau atsipalaiduoja tik atostogaudama, bet ir tada nenustygsta – reikia ilgų pasivaikščiojimų, geriau kur nors kalnais, ar dviračio.
Anglijoje ji gyvena nuo 2006-ųjų, o pastaruosius devynerius metus dirba sporto trenere, sudaro mitybos planus, o laisvalaikiu dar moko vaikus plaukti. Trenerė iš patirties pasakoja, kad dažniausias pas ją atėjusių žmonių tikslas yra lieknesnis, stangresnis kūnas, kartais per sportą ieškoma kelių išvengti nugaros skausmų, ir tik labai retais atvejais Eglei tenka rūpintis, kad klientas priaugtų svorio.
Kaip ji viską suderina – griežtą režimą, mitybą, veiklas, buitį ir darbus su buvimu mama, žmona? Pašnekovė tik juokiasi ir prasitaria, kad jų namuose dvi aktyviai sportuojančios ir rezultatų savo srityse siekiančios moterys, nes devynmetė dukra aktyviai siekia plaukimo aukštumų, todėl atitinkamai subalansuotas meniu būtinas abiem.
„Sau esu įgudusi ruošti maistą jau daugybę metų, mano racionas visada maždaug toks pat, todėl pasigaminti vakarienę man užtrunka vos 10–15 minučių, kitiems šeimos nariams paruošiu atskirai“, – atvirauja moteris.
Buities darbus ir pareigas dalinasi su vyru Tadu, o artėjant varžyboms sutuoktinis labai supratingai daugiau darbų perima ant savo pečių, leidžia pailsėti.
„Be supratingos antros pusės, nežinau, ar būtų įmanoma tinkamai pasiruošti“, – su dėkingumu kalba Eglė.
Tai kaip čia atsitiko, kad jaunystėje „pamestai“ svajonei buvo lemta išsipildyti?
„Būtent ta svajonė galvoje visada kirbėjo, bet auginau vaikus, sportavau ir mintis apie varžybas vis atidėliodavau. Tačiau vieną savaitę buvau nutarusi išbandyti tokią saviugdos praktiką, kurios metu viskam sakiau „taip“. Ir būtent tą savaitę man paskambino trenerė Kristina Narbutaitytė, su kuria aš jau kuris laikas bendradarbiavau, pasiūlė grįžti į Lietuvą ir dalyvauti varžybose. Nieko kito nebeliko, tik sutikti“, – pasakoja Eglė.
Pernai ji sidabrą veteranių moterų bikini kategorijoje iškovojo, galima sakyti, ruošdamasi kone partizaninėmis sąlygomis, t. y. namuose, nes pandemijos metu Anglijoje sporto klubai buvo uždaryti.
Pasiruošimas varžyboms, šypsosi pašnekovė, trunka ilgai: „Esu iš tų žmonių, kuriems sunku iškart stoti į patį griežčiausią mitybos režimą, todėl pradedu ruoštis iš anksčiau – šiemet startavau sausio 1-ąją.“
Šiame procese sunkiausias momentas, sako, būna likus kelioms savaitėms iki varžybų: „Tau visada šalta, o nuolatinis kalorijų deficitas greičiau iššaukia nuovargį, mažiau norisi bendravimo, daugiau poilsio.“ Nežinantiems Eglė atskleidžia ir kitus pasiruošimo „šalutinius poveikius“ – tuo metu atletai net ir namuose stengiasi kuo daugiau ilsėtis, o apie socialinį gyvenimą, draugus, išėjimus, gimtadienius ar pramogas reikia visai pamiršti.
„Šiame etape dažniausiai ir pasitaiko tiek energijos, tiek emocinių duobių, – sako moteris. – Kartais keliesi penktą ryto ir galvoji, ar tikrai man čia viso šito reikia. Bet esu iš tų žmonių, kurie baigia, ką pradėję. Dar tokiais momentais padeda galvojimas apie konkurentes, kurios galbūt tą akimirką jau pluša salėje ir intensyviai ruošiasi… Tai kuo aš prastesnė?“
Įdėtas darbas atsispindi kiekviename atletės kūno raumenyje. Bet ar nesulaukia kritikos, kad negražu, nemoteriška, kam išvis to reikia? Sako, kad tiesiogiai kritikuoja retai, gal tik porąkart Eglė yra gavusi pastabų, jog jei ir toliau taip sportuos, tai bus raumeningesnė už vyrus.
„Kiti gal komentuoja už akių, bet nelabai domiuosi, į diskusijas su tokiais nesiveliu, nematau prasmės. Esu išmokusi ne vieną gyvenimo pamoką. Viena jų: jei iš žmogaus girdi kritiką, tai ji yra ne apie kritikuojamąjį, bet apie tą, iš kurio lūpų tai sklinda“, – įsitikinusi Eglė ir sako, kad, paprastai kalbant, bikini fitnesas yra bene pati moteriškiausia kūno rengybos pakraipa, kur raumenų dar „ne per daug“.
Šis sportas E. Adomaitei labiau hobis, iš kurio ne tik kad neuždirba, bet dar labai daug investuoja – bateliai, apranga, grimas, šukuosenos, makiažas, skrydžiai, pozavimo pamokos… Išeitų visai prabangios atostogos su šeima. Tačiau Eglė su užsidegimu pasakoja, kaip jaučia nežmonišką jaudulį jau vien registruodamasi varžyboms, stebint konkurentes, ją vis aplanko mintis, kad buvo galima ir dar geriau pasiruošti, o ką jau kalbėti apie lipimą scenon.
„Tos vos kelios minutės pasirodymo tada atrodo tarsi amžinybė, bet kai nulipi ir ateina adrenalinas, tada supranti: čia buvo gerai!“ – potyriais dalinasi sportininkė.
Tauragėje Eglė įveikė šešias kitas tos kategorijos dalyves. Ir čia buvo tik pirmoji stotelė.
Šiuo metu šakietė jau intensyviai pluša sporto salėje namuose, Anglijoje, nes balandžio 23-iąją Kėdainių arenoje sportininkai varžysis svarbiausiose metų varžybose – Lietuvos čempionate. Gegužės 1-ąją jos laukia turnyras Latvijoje, o dar vėliau – svarbus Europos čempionatas Barselonoje.
„Man svarbu Europos čempionate atstovauti Lietuvai. Kol kas svajoju ten patekti į finalą, pernai iki šio tikslo trūko labai nedaug. O ateityje dar nežinau, ką prisigalvosiu – o kodėl, pavyzdžiui, nenorėti tapti Europos čempione?“ – pokalbį užbaigia E. Adomaitė.
Lina Morkūnienė
Rimas iš Gelgaudiškio:
