baneris leidinys

medziai2 apzeldinimas
Šakiečių bendruomenės narė Irina Mockaitienė teiravosi architekto Manto Paketurio, ar yra galimybė parengti miesto želdinių viziją taip išvengiant neprotingų sprendimų. (D. Pavalkio nuotr.)


Gintarė MARTINAITIENĖ

Penktadienį savivaldybės salėje surengtoje diskusijoje kalbėta ne tik apie Šakių miesto želdinius, želdinių specialisto poreikį, bet ir ieškota būdų, kaip elgtis, kad miestas būtų ir žalias, ir tvarkingas, nes esamu vaizdu patenkinti ne visi. Bandyta diskutuoti, kaip įgyvendinant projektus neišpjauti per daug medžių ir kaip apie planus informuoti visuomenę, kad diskusijos nebūtų po laiko. Tiesa, nors daugiausiai kalbėta apie Šakius, šios seniūnijos atstovai susitikime nedalyvavo.

Ne paslaptis, kad pastaruoju metu medžių šalinimas visoje šalyje sulaukia nemažo rezonanso. Šakiuose ypač Šakiečių bendruomenė neabejinga žalesniam miestui ir nuolat viešumon kelia su tuo susijusius klausimus. Ir penktadienį vykusią diskusiją inicijavo šios bendruomenės bei tarybos narys Gintautas Lenkas, raginęs įgyvendinant europinius projektus Šakių paežerėje, pasiesartyje, J. Lingio parke bei apskritai pačiame mieste palikti kuo daugiau medžių ir neišpjauti tų, kuriuos dar galima palikti. Ne tik jį neramina numatytas medžių šalinimas Šakių paežerėje prie autobusų stoties, tačiau savivaldybės architektas Mantas Paketuris ramina, kad paežerėje daromos tik proskynos, daugiausiai bus šalinami menkaverčiais laikomi gal prieš penkiasdešimtmetį sodinti topoliai, kuriems specialistai esą prognozuoja gal dar 20 metų. Teritoriją planuojama sutvarkyti taip, kad ji būtų patraukli ir jaunimui, ir vaikams, ir mamoms su vežimėliais, nes ne paslaptis, ką akcentavo vicemeras Darius Jakavičius, kad dabar į tą vietą retas užsuka arba praeina labai greitai, nes gali sutikti ne pačius maloniausius žmones. O tikslas tą vietą sutvarkyti taip, kad aplink ežerą mielai vaikščiotų žmonės, važinėtų jaunimas, planuojama pastatyti ir daugiau sporto inventoriaus.

„Jei mums atrodo, kad ta vieta potencialiai gali pagerinti miestiečio gyvenimo kokybę, tai turim visas teises tą vietą išvalyti, kad ir kaip skaudžiai tai skambėtų. Net pagal įstatymą mieste neprivalom atstatyti, bet tikrai nesavivaliaujama, o ta teritorija tikrai nenaudojama“, – susitikimo dalyviams aiškino M. Paketuris, kuriam šakiečiai atkirto, kad visgi tai rekreacinė teritorija, kuri be medžių nelabai įsivaizduojama. Be to, kaip sakė bendruomenės atstovas Audrius Mockaitis, iš medžių žymėjimo neatrodo, kad bus pašalinti tik keli medžiai... Tačiau architektas ramino, kad jis „pasižymėjo sau, ne pagal projektą“.

M. Paketurio nuomone, neapsivalius ir nesutvarkius paežerės, ji niekad nebus traukos centras, kaip yra kai kuriuose miestuose, tad ragino nebijoti pokyčių. Šakiečių bendruomenės atstovai aiškino, kad nors norėta padiskutuoti prie apskrito stalo ir paieškoti geriausių sprendimų, susidaro vaizdas, kad vieni puola, o kiti ginasi, nors susitikimo tikslas ne toks. Tiesa, tų besiginančių susitikime buvo tik M. Paketuris ir diskusijai nesibaigus iš jos išskubėjęs vicemeras.

„Nepykit, bet kodėl mieste norim miško?“ – klausė vicemeras.

„Mes tik kviečiam įjungti sveiką mąstymą“, – aiškino A. Mockaitis.

Šakiečiai apskritai norėtų būti labiau informuoti apie vykdomus projektus, labiau dalyvauti svarstyme ir artimiausiu metu ketina raštu savivaldybės administracijai parengti specialią rezoliuciją, raginančią sprendimus, liečiančius bendruomenę, priimti tik gerai išdiskutavus su ta pačia bendruomene. Tiesa, dažniausiai į viešus pristatymus ateina vos vienas kitas, tad, ko gero, natūralu, jog prasidėjus darbams kyla aibė klausimų. Tačiau bendruomenės atstovai linkę manyti – tai gal blogomis formomis informuojama ir siekiama tik pliusiuką pasidėti, o ne iš tikro gyventojų argumentus išgirsti. Tokios nuomonės ir Seimo narė Irena Haase, pripažinusi, kad ir Vyriausybėje susiduriama su jau įpusėjusiais projektais, kai kažką pakeisti faktiškai neįmanoma.

„Problema – žmonės laiku negauna informacijos dėl želdynų sutvarkymo“, – sakė ji ir ragino organizuoti daugiau pokalbių bei diskusijų su visuomene.

Štai tai visuomenei kyla klausimas – tai kas gi atsakingas už šalia bažnyčios prie aikštelės vietoj pašalintų medžių susodintas pušeles, kurios itin skurdžios, pirktos galbūt „iš nekondicinių likučių“ ir nepuošia aplinkos? Kelti klausimai, kodėl pasirinkti būtent tokios rūšies augalai, teirautasi, ar priimant sprendimus buvo tartasi su specialistais. M. Paketuris sakė, kad buvo pasirinkti mažos priežiūros reikalaujantys augalai, o šią vasarą dėl kaitros, jo žodžiais, prastai atrodo visi medžiai. Tiesa, kad želdinių specialistas būtų ne pro šalį – pripažįsta ir jis. Bendruomenės atstovai teiravosi, ar nebūtų galima parengti ir miesto želdinių viziją, kaip kad buvo padaryta miesto vizija.

„Paskirkit atsakingą žmogų. Gal eina momentiškai pasamdyti, jei etatą išlaikyti per brangu“, – siūlė A. Mockaitis.

Tiesa, ne vienas diskusijoje pasigedo Šakių seniūnijos atstovo, nes būtent apie šią teritoriją kalbėta, būtent jie turėtų žinoti ir visuomenės nuomonę. Jie esą kviesti buvo, bet niekas nepasirodė.

„Nekirsti blogai, per daug kirsti irgi blogai“, – diskusiją reziumavo Miškų urėdijos Šakių padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos