baneris leidinys

gudiskis sausra
Plokščių ūkininkas Remigijus Gudiškis stebisi rajono žemdirbiškų organizacijų neveiklumu ir rodo nuo sausros bene labiausiai nukentėjusių kukurūzų laukus ir tikina, kad derlius šiemet bus mažesnis. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos 3 d. rinkosi rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri siūlė skelbti ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių. Šakių rajono savivaldybė dėl stichinės sausros paskelbė ekstremalią situaciją. Kalbinti ūkininkai tikina, kad sausra niokoja ne tik pasėlius, bet kenčia ir gyvulininkyste, ir sodininkyste, ir daržininkyste užsiimantys žemdirbiai. Dėl sausros Lietuvoje trečiadienį Vyriausybė taip pat paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį.
 
Trūksta pašarų gyvuliams
Posėdį pradėjusi rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė informavo, kad, išsinagrinėjus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kas dešimt dienų skelbiamą informaciją, vidutines oro temperatūras, kritulių kiekius, paaiškėjo, kad nuo kovo trečio dešimtadienio kritulių iškrito vis mažiau. Pasak vedėjos, tęsiasi orų temperatūrų rekordai. Antrasis birželio dešimtadienis buvo pats karščiausias – Lietuvoje buvo užfiksuota 35,7 laipsnių karščio. Anot I. Žemaitienės, užsitęsusi sausra, aukšta temperatūra, nuolat vyraujantys gūsingi vėjai žemės ūkio augalus paveikė negrįžtamai: išdžiūvo pievos, pagelto žiemkenčiai, sunyko arba neišdygo vasarojus. Sausros padariniai juntami augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuje.

„Turim informacijos iš žemdirbių, kad anksčiau iš vieno hektaro susukdavo 35 rulonus šieno, tai birželio mėnesį tik po 10 rulonų. Kaip matome, saulė ypač nugairino visas pievas, žolė beveik visai nebeauga. Žemdirbiai tais rulonais, kuriuos susuko žiemai, šiuo metu šeria gyvulius. Ir daugelis rajono ūkininkų žada mažinti gyvulių bandas, nes nebeturi pašarų“, – brėžė liūdną perspektyvą I. Žemaitienė. Anot jos, nors žiemkenčiai atrodo gana gražiai, bet ūkininkai guodžiasi, kad kiekybiniai ir kokybiniai javų rodikliai yra žymiai sumažėję.

„Galutinius sausros padarytus nuostolius bus galima įvertinti tik po derliaus nuėmimo. Šiuo metu savivaldybei pateikti septyni žemdirbių prašymai dėl sausros sukeltų nuostolių ir 14 prašymų įvertinti nuostolius nuo šalnų“, – informavo vedėja. Anot jos, daugiausiai kreipėsi daržovių augintojų, kurie pasėjo, pavyzdžiui, burokėlius, o šie nesudygo, taip pat dėl vasarinių rapsų, kurie sudygo, bet nustojo augti. I. Žemaitienė komisijos narių prašė išsakyti nuomonę dėl sausros paskelbimo mūsų rajone. Vedėja įsitikinusi, šiomis dienomis iškritę krituliai tikrai nepagerins situacijos žemės ūkyje.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius prašė paaiškinti, kas palengvės ūkininkams, jei rajone bus paskelbta ekstremali situacija dėl užsitęsusios sausros.

I. Žemaitienė paaiškino, kad savivaldybėje yra sudaryta komisija, kuri patikrina vietoje nukentėjusiųjų pasėlių plotus, yra surašomi nuostolių įvertinimo aktai. Žemdirbiai tuos aktus gali pateikti Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmams, kurie išduoda force majeure pažymas dėl sausros sukeltų nuostolių.

Liepos 3 d. rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymu Šakių rajono savivaldybė dėl stichinės sausros paskelbė ekstremalią situaciją. Kadangi Lietuvos žemės ūkį jau du mėnesius alina sausra, Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį. Anot Žemės ūkio ministerijos atstovų, paskelbus ekstremalią situaciją, bus lengviau derėtis su Europos Komisija, kad ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos, nes, gavę ES paramą ir prisiėmę įsipareigojimų, jie nepasieks tam tikrų produktyvumo rodiklių.

Menkas riešutų derlius
Pasirodo, nuo sausros šiais metais ypač nukentėjo ūkininkai, auginantys lazdynų riešutus. Skaizgirių kaime (Sintautų sen.) daugiau kaip pusantro hektaro riešutmedžių auginantis Kęstutis Tarnauskas pasakojo, kad labiausiai nukentėjo rudenį pasodinti sodinukai, kurių lapai pavasarį nuo sausros „subiro kaip tabakas“ ir dalis riešutmedžių žuvo.

„Kelerių metų pasodintų riešutmečių derliaus dar sulauksiu, juos šiek tiek pakando šalna, tačiau pernai sodinti sodinukai pavasarį dėl drėgmės trūkumo neprigijo, teko nemažai jų tiesiog išrauti“, – pasakojo beveik aštuonis hektarus lazdyno riešutų auginantis sodininkas Darius Mozūraitis.

Niekas neatstovauja žemdirbiams
Liepos 2 d. Plokščių ūkininkas Remigijus Gudiškis pakvietė aplankyti laukus ir patiems pamatyti sausros padarinius. Grūdines kultūras auginantis ūkininkas pirmiausiai rodo kukurūzus, kurie nuo žemės pakilę vos keliasdešimt centimetrų, skurstančių augalų lapai susisukę.

„Yra rajone žemdirbių, ūkininkų organizacijos, kurios turėtų atstovauti ūkininkams, juos apjungti. Bet niekam niekas nerūpi, nėra organizuotumo tarp ūkininkų, informacijos, kur ūkininkai galėtų ir turėtų kreiptis dėl sausros padarinių“, – pasipiktinęs kalba R. Gudiškis ir priduria, kad panaši sausra buvo 1992 metais.

Važiuojant pro Gelgaudiškio ūkininkų laukus matyti nugeltęs rapsas, avižos, nušienautos pievos panemunėje, kur šiuo metu neataugęs nė menkiausias žalias augalėlis. Ūkininkai už galvų susiėmę – kur reikės ganyti gyvulius.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

88

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos