Valdančioji dešiniųjų koalicija pirmoji per Nepriklausomybės dvidešimtmetį pateikė projektą “Lietuva 2030”. Iniciatyvos esmė yra sukurti strateginį planą artimiausiai ateičiai tokioms sritims kaip ekonomika, valdymas ir visuomenė. Poreikis kurti ateities viziją remiasi gan paprasta logika: kiekviena nauja valdančiųjų koalicija ar bendrai paėmus kiekvienas naujas besikeičiantis politinis elitas formuoja Lietuvos veidą vis iš naujo, be jokių išankstinių gairių. Tiesa, tai jau ne pirmas mėginimas prisistatyti pasauliui – įstojus į ES, pirmoji etiketė buvo “Lietuva – drąsi šalis”. Teiginys neprigijo: nepasirodėme nei sau, nei Europai, kokie veržlūs esame. Naivoka pozicija buvo pačių nuomonės formuotojų galvose. Tai, kad tautą pavadinsi drąsia, jos nepaversi tokia. Įvaizdžio kūrimui trūko realių iniciatyvų, tiek politinėje arenoje, tiek viešojoje erdvėje. Drąsą tiesiog reikia įrodyti veiksmu. “Lietuva 2030” yra savotiškas atsiliepimas ir bandymas pakeisti nepatogią padėtį. Viziją formavo plačiosios visuomenės atstovai: menininkai, mokslininkai, politikai ir verslininkai. Šios Pažangos tarybos tikslas buvo per kelis metus paruošti prioritetinių sričių ir veiksmų planą, kuris derėtų su ES struktūrinių fondų dotacijomis 2014-2020 metais. Gelminė vizijos idėja – paversti Lietuvą Šiaurės šalimi, t.y. orientuotis į šiaurinių Baltijos valstybių patirtį ir perimti jų metodus. Strategija unikali keliais inovatyviais viešojo gyvenimo pakitimais.

 
Ateinančių dviejų dešimtmečių visuomeninis tikslas - tapti atvira ir sumania visuomene. Pažymima, jog persikeitimas iš posovietinės nepaslankios visuomenės į modernią ir inovatyvią yra pažangos pagrindas. Vizijos formuotojai remiasi keliais argumentais: Lietuva pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos ir tarptautinio konkurencingumo indeksus yra paskutinėse vietose visoje ES. Pakeisti šią padėtį, pasak, Pažangos tarybos, galėtų bendrojo lavinimo mokyklų pertvarka. Prioritetas yra ugdyti pilietišką, kūrybingą ir lyderiaujantį moksleivį. Antrasis žingsnis - kurti aukštos kokybės kultūros paslaugas, t.y. didinti jų įvairovę ir partnerystės tinklus. Kasdieniam gyvenimo kokybės indeksui pakelti siūloma skatinti sveiką gyvenseną ir skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai.

Tik inovatyvi ir kūrybinga visuomenė gali kurti lanksčią ir sumanią ekonomiką. Prieinamos ir palankios verslo aplinkos kūrimas yra esminė ateities ekonomikos gairė. “Lietuva 2030” vizijos formuotojai, pirmiausiai, siūlo gerinti visuomenės požiūrį į verslą ir patį verslumą. Dėl tarptautinio patrauklumo norima mažinti finansinio sektoriaus reguliavimą.Potencialiausios ateities sritys, kuriose lietuviai perspektyvūs, turėtų tapti aukštosios technologijos ir skaitmeninė infrastruktūra.Skaidri, paprasta ir nekintama mokesčių sistema turėtų kurti valstybiniu lygmeniu didelę pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, naujųjų technologijų plėtojimas yra mažiausiai pažengęs tuo atžvilgiu, jog valstybė negeba iš naujai Lietuvoje sukurtų technologinių sprendimų susikurti sau pridėtinės vertės. Profesionaliausi darbuotojai ir nauji patentai iškeliauja į užsienio rinkas, o tai yra nepelninga valstybei.

Atsižvelgiant į esamų verslo ir politinių institucijų neefektyvumą, siūlomas naujas valdymo konceptas. Jo esmė yra skaičiavimais ir faktais pagrįstas nuolatinis atskaitingumas. Tai ypač aktualu valstybinėms ministerijoms, kurių lėšų panaudojimas dažnai nesuprantamas, o vykdomų funkcijų paletė pernelyg plati. Valstybinės tarnybos profesionalumo, lankstumo ir atskaitingumo užtikrinimas.