
Astrologija, subtilus senovinis mokslas, atsirado Babilonijoje maždaug prieš 5 tūkstančius metų, kaip mokslo, religijos ir tikėjimų susiliejimas, kupinas įvairiausių niuansų. Jį suvokti gali padėti tik tikrasis žinojimas ir visiškas atsidavimas šiam mokslui. Prieš tūkstančius metų žvaigždynai buvo laikomi dievais ir demonais. Babiloniečiai tikėjo, kad šie įtakoja ne tik įvykius Žemėje, bet ir karalių bei paprastų žmonių likimus. Taip atsirado tikėjimas žvaigždėmis, apie kurį dar ir šiandien byloja senovės šventyklos ir piramidės. Pradžioje astrologai išpranašaudavo įvykius visai šaliai ar karalystei, o vėliau pradėti sudarinėti ir asmeniniai horoskopai. Manoma, kad pats pirmasis žmogaus horoskopas - schema, parodanti Saulės, Mėnulio ir planetų išsidėstymą Zodiako žvaigždynų atžvilgiu žmogaus gimimo akimirką - buvo sukurtas tik pirmąjį šimtmetį prieš Kristų. Daugelis žymių visų laikų mokslininkų, turinčių pasaulinį pripažinimą, gausybę savo darbų skleidė pasauliui mokslą „apie planetų įtaką mūsų žemei“. Platonas, Hipokratas, Aristotelis, Dantė, Pitagoras, Spenseris, Šekspyras, Galilėjus, Johanas Kepleris, Nikolajus Kopernikas, Klaudijus Ptolomėjus, Nostradamas ir kiti mokslininkai tyrinėjo astrologiją siedami ją su matematika, medicina, astronomija. Senovėje nei vienas svarbus sprendimas nebuvo priimamas neatsižvelgus į žvaigždžių ir planetų išsidėstymą.
Per pastaruosius du tūkstančius metų astronomija padarė milžinišką šuolį, išaiškindama Saulės sistemos sandarą, planetų fizinę prigimtį, Visatos struktūrą ir evoliuciją, o astrologija liko tokia pati, kaip ir buvo. Jos esmė, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę, kad įvairiausių kosminių kūnų vibracijų poveikį patiria visi žmonės be išimties. Vienas ryškiausių ir pripažintų pavyzdžių - tai Žemės palydovo Mėnulio poveikis žmogui, kuris ypač sustiprėja per pilnatį, kai jautresni žmonės vaikšto miegodami – lunatikuoja, kitus kamuoja nemiga ir nerimas, treti tampa emociškai jautresni.
Iki mūsų dienų išliko beveik visai nepakitusi Vedų astrologija, nes Indijos išminčiai sugebėjo išlaikyti ją mažiausiai pažeistą, nepakenkiant jos prigimčiai. Deja, Indijoje šarlataniškumo taip pat nestinga, todėl dirbančių sąžiningai taip pat nėra daug. Vedų astrologija padėjo ir padeda atrasti žmogui savo tikrąjį „AŠ“, kad jis galėtų sąmoningai ir kryptingai vykdyti savo pašaukimą, kas neišvengiamai suteiktų jo gyvenimui visokeriopą harmoniją ir džiaugsmą.
Žinojimas visada buvo didelė jėga. „Tas, kuris žino – tyli“,- byloja senovės išmintis. Tais laikais astrologas buvo ir astronomas, ir psichologas, ir dvasininkas, ir gydytojas. Tai buvo žyniai, pašvęstieji, kurie gyveno, atsidavę savo idėjoms, tik jiems vieniems suprantamą gyvenimą. Jie kalbėjo tai, kas reikalinga ir tada, kai tai reikalinga tiems, kas sugebėdavo juos girdėti.
Bėgo amžiai, keitėsi valstybių struktūros, žmonių suvokimas, formavosi nauji mokymai, religijos, įvairios dvasinės kryptys. Astrologija prisitaikė prie naujo laikmečio - paskutiniu metu vis daugiau žmonių ja domisi ir sudarinėja savo asmeninius, meilės, vaikų, profesijos ar ateities prognozių horoskopus, tačiau vis tiek astrologija išliko ne tik mokslu, bet ir dvasine sistema, turinčia savo filosofiją ir psichologiją.
Nedaugelis žino, kad žmogaus gimimo akimirką ant jo kūno sustingsta dangus - kiekviena kūno dalelė užfiksuoja to momento planetų išsidėstymą. Planetų ir žvaigždžių išsidėstymas danguje gimimo akimirką vadinamas kosmograma. Žmogaus mikrokosmosas visą likusį gyvenimą reaguoja į pasikeitimus erdvėje, į planetų ir žvaigždžių judėjimą dangaus skliautu, jų susijungimus, į kometas, meteorus, kosmines audras. Taip pat jis reaguoja į ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus, potvynius, sausras ir kitus reiškinius, kuriuos taip pat įtakoja žvaigždės danguje. Žmogaus horoskopas arba jo žvaigždėlapis parodo jo esybės schemą arba žemėlapį, kuris į aplinką reaguoja pagal praeituose gyvenimuose sukauptą patirtį ir nusistovėjusį charakterį.
Šiuo metu laikraščiuose, žurnaluose, internetiniuose puslapiuose pilna įvairiausių horoskopų, pranašysčių, būrimų. Galima pagalvoti, kad tai toks paprastas dalykas, tik reikia žinoti savo gimimo datą ir jau tavo likimas aiškus. Manau, daugelis pastebėjo, kad pildosi tik labai maža dalis pranašysčių, dažniausiai tai būna pranašystės su labai miglotu tikslumu, kaip pavyzdžiui orų prognozės: rytoj lis arba nelis.
Žinant tik žmogaus gimimo datą, negalima sudaryti jo horoskopo. Visi žmonės gimę tuo pačiu laiku, sakykime, tą pačią dieną, mėnesį ir tais pačiais metais, turi vienodą kosmogramą ir visiškai skirtingus horoskopus. Daugelis žmonių žino tik apytikslį savo gimimo laiką ir vietą, todėl, kad ir kokia išsamia kompiuterine programa bus sudarytas horoskopas, jis nebus tikslus. Horoskopo sudarymui reikia žinoti tikslų gimimo laiką, galima paklaida plius - minus 2 minutės.
Astrologai teigia, kad gimimo horoskopas rodo mūsų likimą, kurį įtakoja praeituose gyvenimuose sukaupta patirtis. Tačiau žmogus turi laisvą valią ir gyvenimo eigoje keisdamas savo socialinę padėtį (artimųjų mirtis, pavardės ar vardo pakeitimas, vedybos, persikėlimas gyventi į kitą vietą, profesijos pakeitimas, patirtas stiprus išgyvenimas) gali pakeisti savo likimą ir karmą. Astrologija leidžia mums suvokti geriausią savo potencialių sugebėjimų realizavimo būdą. Neverta užsidaryti siauruose pasaulio supratimo rėmuose. Atverkite duris ir Jus nustebins Visatos paprastumas ir sudėtingumas.
Asta Gvildienė