baneris leidinys

Pyktis žmogų lydi nuo neatmenamų laikų. Jei jis neišnyko iki mūsų dienų, vadinasi, atliko keletą svarbių funkcijų, padėjusių žmogui įveikti įvairius sunkumus. Turbūt niekas neprieštaraus, kad pyktis suteikia nepaprastai daug jėgų, padeda prisitaikyti prie realios situacijos, esant net ypač ekstremalioms sąlygoms. Tai ne tik natūrali savisaugos ir skausmo šalinimo reakcija, bet ir milžiniškos energijos šaltinis.

Kaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius. Supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymo veikla. Ši emocinė būsena gali svyruoti nuo nedidelio suirzimo iki nevaldomo siautėjimo. Dėl nevaldomo pykčio gali kilti įvairiausių problemų: konfliktų darbe, barnių, asmeninių santykių aiškinimosi ir bendravimo nutrūkimo.

Nereikėtų bandyti dirbtinai užgniaužti ir nuslopinti šios iš esmės natūralios reakcijos, nes nuslopintas pyktis, „nuryta“ agresija niekur nedingsta. Kaip energijos rūšis ji ir toliau lieka mumyse, tačiau bet kuriuo metu gali tapti nebevaldoma, pasąmoninga jėga, viską „sprogdinančia“ ir „ardančia“ iš vidaus. Ji pavirsta depresija, savęs kaltinimu ir priekaištais, bejėgiškumu ir įvariomis kūno ligomis.

Pyktis sukelia ne tik psichinės sveikatos sutrikimus, bet ir turi įtakos fizinei žmogaus būklei. Manoma, kad ši emocija susijusi su širdies bei kraujagyslių ligomis, infarkto rizika, nusilpusia imunine sistema, aukštu cholesterolio kiekiu kraujyje ir net vėžio išsivystymu.
 
Jei vyrams būdingesnis nesusivaldymas ir pykčio į išorę išliejimas, tai įpykusios moterys pyktį „uždaro“ savyje ir išlieka susijaudinusios valandą ar dar ilgiau. Per šį laikotarpį organizmui padaroma didelė žala. Tokiu metu pats veiksmingiausias dalykas – fizinis krūvis arba atokvėpio valandėlė. Nekaupkime savyje pykčio. Geriau jį išrėkime ar išverkime. Geras būdas nuslopinti pyktį dirbant lauke žemės darbus ar net siurbliuojant kilimus, pasivaikščiojant po parką ar pabūnant miške, pamedituojant, pasimėgaujant pirtimi ar išvyka prie jūros. Tai padės nusiraminti ir, svarbiausia, išsaugoti sveikatą.

Viskas mūsų gyvenime vyksta ne šiaip sau. Gyvendami čia ir dabar, šią akimirką, turime galimybę paveikti savo gyvenimo įvykius, vykstančius pagal Visatos dėsnius. Bandydamas kontroliuoti emocijų protrūkius, žmogus gyvena tarsi ant ugnikalnio. Pykdamas jis prarandą daug jėgų, atidumą ir vidinę harmoniją.

Pykti – reiškia norėti kontroliuoti. Pykstame, kai kontroliuoti negalime. Leisdami savo „ego“ pasiduoti netinkamiems troškimams ir lūkesčiams, mes kenčiame neapsakomą skausmą. Skaudūs įvykiai, neteisingas kitų žmonių elgesys, neišsipildę, nerealūs lūkesčiai, akivaizdžiai nesutampantys su mus supančia kasdienybe taip pat dažnai sukelia pyktį. Tačiau vertėtų prisiminti, kad kiekviena mintis, kylanti mūsų sąmonėje, nulemia įvykių eigą.

Traukos dėsnis byloja: ką duodame, tą ir gauname. Jis - kaip veidrodis, nes tiksliai atspindi tai, kas yra priešais jį, kaip aidas, kuris grąžina tai, ką ištarei, kaip bumerangas, kuris sugrįžta pas tave, kad ir kur jį benusviestum. Jei pykstam – tai pyktis sugrįžta ir tą, ir kitą dieną. Jis gali užklupti tuomet, kai mažiausiai to tikimės. Kiekviena situacija, į kurią patenkame, yra mūsų pačių sukurto priežasties ir pasekmės ryšio rezultatas.

Žmonės, paliečiantys mūsų jautriausias vietas ir sukeliantys pykčio protrūkius, dažniausiai nėra tikroji to pykčio priežastis. Mes pritraukiame vieni kitus ir sukuriame situacijas, kuriose galėtume geriausiai išmokti tam tikras pamokas. Erzinančios savybės, kurias matome kitame žmoguje, iš tiesų yra tik mūsų pačių neįsisąmonintų ar atmetamų bruožų projekcija išoriniame pasaulyje. Tokios situacijos puikiai atspindi silpnąsias mūsų „ego“ vietas. Neatsakykime pykčiu į pyktį.

Stebėdami savo reakcijas į kitus, galime nustatyti, kokios problemos ir prisirišimai slypi mumyse. Ir tik tai suvokę, galime keisti savo negatyvius charakterio bruožus ar įpročius. Svarbiausias žingsnis į savęs pažinimą – suvokti savo pykčio šaknis. Tik pamatę savo silpnybes, galime augti.

Geriausia reakcija į pykstantį žmogų – meilės spinduliavimas. Tiesiog palinkėkite jam ramybės. Šypsena – taip pat puikus būdas sutramdyti pyktį. Juk neįmanoma pykti ant besišypsančio žmogaus, spinduliuojančio meilę. Jūsų šypsena gali iššaukti net veidrodinę kito žmogaus reakciją. Tad nusišypsokite – ir jums nusišypsos.

Visiškai pašalinti pykčio iš savo gyvenimo tiesiog neįmanoma. Iš tiesų, tai nėra ir protinga mintis. Nepaisant kiekvieno iš mūsų pastangų, pasaulyje vyks dalykai, keliantys pasipiktinimą, ir dažnai tas pyktis bus labai teisėtas ir pagrįstas. Bet, suvokdami savo pykčio šaknis ir teisingai įvertindami situaciją, galime padaryti savo gyvenimą sveikesnį ir laimingesnį netikėtų įvykių pilname kelyje.

Asta Gvildienė

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos