Nuo mažų dienų ne vienas iš mūsų girdėjome sakant, kad druska žmogui kenkia, kad ji yra „baltoji mirtis“ ir jos reikėtų vartoti kuo mažiau. Tačiau dar senų senovėje buvo žinoma, kad šiuose baltuose kristaluose yra būtiniausių žmogui reikalingų elementų ir jie gali būti naudojami kaip vaistas nuo visų ligų. Sunku patikėti, tačiau istorija sako, kad druskoje yra kažkas ypač vertinga, jei dėl druskos kildavę net karai.Medicinos atstovai tvirtina, kad nei viena gyva ląstelė: augalo, gyvūno ar žmogaus neapseina be druskos. Pirmuosius devynis mėnesius gyvybė auga taip pat 37° C, 1 proc. druskos tirpale – vaisiaus vandenyse. Gal todėl jūra žmogų traukė visais laikais - prie jos mes geriausiai atsipalaiduojame, pailsime, pasikrauname energijos.
Šiandien jau visi žinome, kad mūsų kūnas yra šarminės prigimties. Kraujas taip pat yra šarminis, nes nešioja natrio chlorido (druskos) jonus. Mūsų maistas virsta mūsų krauju, o kraujas virsta kūnu. Todėl, jeigu kraujas nors truputį parūgštėja, žmogus pasijunta blogai ir suserga.
70 proc. žmogaus kūno sudaro druskingas vanduo. Ne veltui mūsų ašaros sūrios. Ligoninėse, norėdami atgaivinti sunkų ligonį, medikai į kraują leidžia irgi ne ką kitą, o natrio chloridą, t.y. druskos tirpalą. Jūrinė žuvelė įleista į gėlo vandens ežerą ilgai negyvena – organizmui ima trūkti druskų ir ji žūsta. Todėl nereikėtų stebėtis, kodėl daugiau negu du trečdalius mūsų planetos sudaro sūrūs vandenynai. Jeigu jie išdžiūtų, susidarytų milžiniški klodai druskos.
Druską sudaro natris ir chloras - du visiškai priešingi elementai. Natris – šarminis metalas, saugo, suteikia tvirtumą ir struktūrą, tai labai geras konservantas. Chloras – yra nemetalas, ardo struktūras, organizmą veikia atpalaiduojančiai. Todėl nereikia stebėtis, kodėl nuo neatmenamų laikų žiupsnelis druskos dedamas beveik į kiekvieną patiekalą. Gal tai mūsų protėvių atrasta apsauginė magija? Juk jie naudodavo druską įvairių ritualų metu, valydavo ją patalpas, dovanodavo jaunavedžiams ir netgi aukodavo.
Kai žmogaus organizmas nepasipildo druskomis ir mineralais, šarminė jo aplinka nusilpsta. Prasideda raumenų ir sąnarių skausmai, o vėliau gali išsivystyti ir daug sunkesnės ligos. Šiandien medikai perspėja, jei organizmas nesugeba neutralizuoti rūgščių, kyla uždegimas, atsiranda gleivių, erzinama žaizda negyja, surandėja, o pati blogiausia stadija būna tada, kai organas vis dar gauna rūgščių ir nespėja atsinaujinti – jis suyra arba išsivysto vėžys. Būtent todėl šiandien patariama valgyti kuo daugiau daržovių ir nepamiršti druskos.
Medikai tvirtina, kad rūgštys mūsų kūne išsiskiria valgant, netgi šnekant ar sportuojant. Pasirodo, kad hormonai – tai irgi rūgštis. Pavyzdžiui, žmogus pasimankština sporto klube ir kitą dieną negali pakelti rankų – skauda raumenis. Šį skausmą sukelia išsiskyrusios rūgštys, kurios taip greitai kaip norėtųsi neišsivaikšto po raumenis. Vadinasi, rūgštis yra skausmas, ardantis mūsų kūną. Skrandžio rūgštis sukelia skrandžio skausmą ir t.t.
Daugelį dešimtmečių buvo diskutuojama, kas yra druska - maistas, vaistas ar nuodas? Tačiau atsakymas labai paprastas – priklauso nuo to, kiek ir kokią druską naudojame. Nuodai – bet kokia per didelė dozė. Mūsų protėviai žinojo, kad vanduo ir druska suteikia organizmui energijos, sužadina jo savigydos jėgas, padeda jam pačiam atstatyti prarastą harmoniją ir pasveikti.
Druskos natūralumas ir kilmė apsprendžia, ar druska mums kenkia ar gydo. Kasdieniams patiekalams pagardinti naudojamą druską mes vadiname valgomąja, geologai kalba apie akmens druską, kurią minerologai vadina halitu, dar žinomas magnio sulfatas, kuris vadinamas karčiąja druska, o tarp ekologiškų prekių paskutiniu metu pasirodė rožinio atspalvio Himalajų druska. Ją medicinos atstovai laiko pačia seniausia, švariausia ir naudingiausia sveikatai druska mūsų planetoje. Todėl rafinuotą - suardytos struktūros dirbtinę druską jau reikėtų pamiršti visam laikui.
Mokslininkai ištyrė, kad Himalajų druskos kristalai susidarė prieš 500 milijonų metų ir yra tobuliausios geometrinės struktūros, todėl jie turi didelę energetinę vertę ir labai dera su žmogaus organizmo vidine veikla. Ši druska turi beveik identišką elementų rinkinį, esantį žmogaus organizme – 84 mikroelementai iš 92 galimų. Išaiškėjo, kad ir jų santykis toks pat kaip mūsų kraujyje. Himalajų druską palyginus su kitomis akmens druskomis, joje randama santykinai mažiau natrio, todėl ji nekenkia žmogaus sveikatai.
Asta Gvildienė
Dalė iš Griškabūdžio:
