Daugelyje valstybių šeima yra deklaruojama kaip jos pagrindas, nes šeimoje auga, bręsta ir ugdosi asmenybės. Nors kiekviena šeima yra ypatinga ir nepakartojama – nėra namų be dūmų. Net ir darniausioje šeimoje kyla nenumatytų nesutarimų ir barnių. Mamai netinka marti, tėtė mano, kad dukra pasirinko ne tą vyrą. Du įsimylėję žmonės aistringai puola vienas kitam į glėbį, o po kurio laiko pamato, kad tarp jų meilės neliko. Tuomet jie išsiskiria, nes be meilės nėra prasmės gyventi kartu.

Iš tiesų, gyventi šeimoje yra taip sudėtinga, kad pasak Anantaros das, mes to mokomės visą gyvenimą. Vedose - seniausiuose pasaulio šventraščiuose mokoma, kad šeima yra didžiulė vertybė, joje žmogus jaučiasi pilnavertis ir gali save realizuoti, todėl reikia mokytis gyventi šeimoje. Vyras gali atsiskleisti kaip vyras, kaip tėtis, o moteris, kaip žmona ir mama. Harmoningi santykiai šeimoje, abipusė meilė, supratimas ir tarpusavio pagalba – tai didelis mokslas, kurio niekas iš esmės nemoko.

Savo paskaitoje Anantara das teigė, kad šeimoje, dar iki vaikelio atsiradimo, vyras ir moteris turi suvokti gyvenimo kartu prasmę ir tikslą. Jei šeimose vyrautų harmonija, vyras ir moteris nesipyktų – tai ir jų vaikai mokėtų teisingai pasirinkti savo antrąją pusę ir teisingai gyventi. Vaikai, užaugę šeimoje be vieno iš tėvų, nemato šeimos modelio, patys to nežinodami, viduje nešiojasi psichinę traumą, nesugeba išspręsti kai kurių bendro gyvenimo situacijų.

Lektorius apgailestavo, kad gyventi šeimoje niekas nemoko: nei darželiai, nei mokyklos, nei universitetai. Dar draugaudami jaunuoliai galvoja, kad jų jausmai bus visada tokie pat, kad išgėrinėjantis ar rūkantis vyras pasikeis gyvendamas šeimoje, tačiau santykiai transformuojasi, vyras nepasikeičia. Moteris ir vyras kalbasi tarpusavyje, atrodo, ta pačia kalba, tačiau dažnai nesusikalba, santykiai atšąla. Tada jie ieško išeities – vertėjo, kuris tą kalbą išverstų, paaiškintų, jog gyvenimas dar nesibaigė – reikia atgaivinti jausmus ir toliau gyventi šeimoje.
eleksyrasApie labai reikalingas ir naudingas žmogaus organizmui chlorofilo savybes jau žinoma nuo senųjų civilizacijų klestėjimo laikų. Antikos graikai perdirbdavo žalius augalų lapus ir gauta substancija gydydavo žaizdas ir sumušimus, vartojo, kaip priemonę, lengvinančią kvėpavimą, naikinančią blogą kūno kvapą, taip pat esant virškinimo sutrikimams, nusilpus fiziškai.

Šiandien moksliškai įrodyta, kad savo chemine sudėtimi chlorofilas labai panašus į hemoglobiną – funkcinės chlorofilo savybės tokios pat kaip kraujo funkcijos žmogaus organizme, todėl chlorofilas augalams toks pat svarbus, kaip žmogui kraujas. Skirtumas tas, kad hemoglobinas mūsų kraują padaro raudoną, o chlorofilas augalo lapus nudažo žalia spalva. Chlorofilo sudėtyje yra magnio, o hemoglobino - geležies.

Žmogaus kraujotakos sistema, praturtinta chlorofilu, veikia daug efektyviau: geriau pašalinami šlakai ir medžiagų apykaitos atliekos, stiprėja imuninė sistema. Chlorofilas ne tik suteikia energijos, atnaujina raudonuosius kraujo kūnelius, padidina hemoglobino kiekį kraujyje, todėl rekomenduojamas žmonėms, sergantiems mažakraujyste, moterims nėštumo metu ir atsistatant organizmui po gimdymo, bet ir labai vertingas rūkaliams – kaip antioksidantas ir priemonė burnos kvapui pagerinti.
Tęsdami pamąstymus apie laimės pojūtį, kurį suteikia cukrus ir saldumynai, pateikiame Ajurvedos specialisto Anantaros das mintis. Jis, kaip vegetarinių kursų ir paskaitų apie Vedų kultūrą, sveiką gyvenseną, dienos režimą lektorius, gydantis žmones, taikydamas ajurvedinius metodus bei gamindamas vaistus iš natūralių lietuviškų žolelių sako, kad visiškai atsisakyti cukraus ir kitų saldumynų negalima. Naudojant juos saikingai ir tam tikru dienos metu, saldumas ne tik nepakenks, neleis prie jo prisirišti, bet ir suteiks energijos bei geros nuotaikos visai dienai.

Seniausia medicina pasaulyje Ajurveda – mokslas apie gyvenimą sako: „Maistas yra gyvenimas. Tinkamai vartojamas, jis suteikia jaunatviškumo ir ilgą gyvenimą. Netinkamas valgymas – tai nuodai, galiausiai atimantys gyvybę“.

Ajurveda žmogaus mityboje išskiria šešis skonius arba rasas. Rasa – tai sanskrito terminas, reiškiantis skonį. Žmogus per dieną su maistu turi gauti visus šešis skonius, tik tada bus patenkinta siela, protas ir fizinis kūnas. Tie šeši skoniai (rasos) – tai saldumas, rūgštumas, sūrumas, kartumas, aštrumas ir aitrumas.

Saldus skonis žmogaus mityboje turi vyrauti ryte, per pietus - visi šeši skoniai, o vakare – neutralus skonis. Jeigu kažkokio skonio žmogaus mityboje trūksta, žmogus jaučiasi nepilnaverčiai. Jis tiesiog nebus laimingas, nejaus pasitenkinimo valgydamas.
Visais laikais žmonės ieškojo gyvenimo džiaugsmo ir atsipalaidavimo. Gaila, kad mūsų amžiuje tai vis dažniau pasiekiama tik per maistą. Klaidinga manyti, kad jis mūsų organizmui greičiausiai suteikia energijos ir stimuliuoja. Iš tiesų, daugelis iš mūsų jau negali gyventi be vieno ar keleto iš šių dalykų: alkoholio, tabako, kavos, juodosios arbatos, šokolado ar baltojo cukraus. Taip, taip. Be cukraus, kuris dar senų senovėje buvo vadinamas baltąja mirtimi.

Ko gero daugelis pagalvosite, kad to negali būti, kad nesate priklausomas nuo cukraus ir bet kada galėtumėte nustoti jį vartoti. Įrodykite sau! Pažiūrėkite ar galėsite išgyventi be saldumynų bent keletą dienų. Tai daugeliui atmerktų akis, nes neilgai trukus pajustumėte, kad ieškote virtuvėje gabalėlio pyrago ar šokoladinio saldainio, kad nutrauktumėte savo abstinencijos kančias ir pajustumėte palaimos jausmą.

Ajurvedos mokslas teigia, kad subalansuota mityba suteikia pakankamą kiekį angliavandenių, kurie suteikia saldaus skonio ir gyvenimo energijos. Saldumo turi užtekti tiek, kiek gauname iš įvairių vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų, džiovintų vaisių. Reikėtų suprasti, kad tikrosios palaimos niekada nerasime saldžioje bandelėje, šokolado plytelėje ar saldaus gėrimo taurėje. Per didelis cukraus kiekis ilgainiui išbalansuoja virškinimo sistemą, sukelia pastovią mieguistą būseną ir nuolatinį nuovargį.

Iš tiesų, cukraus daug sunaudojame su kitais maisto produktais. Jei nevartotume cukraus per pusryčius su kava, arbata, dribsniais ir košėmis, per pietus salotų ir makaronų padažuose, gazuotuose gėrimuose ir greitame maiste ir pagaliau vakarienei, nes jo yra ir picoje, ir pomidorų bei kepsnių padaže, taip pat beveik visame kitame maiste, tuomet pajustume rimtus abstinencijos sindromo simptomus, prasidėtų nuotaikų svyravimai ir irzlumas.
Visus gyvenimo įvykius sukuria mūsų mintys ir jausmai. Tik mes patys esame atsakingi už mus supančią aplinką ir už tai, kas joje vyksta. Jei mūsų sąmonėje įsivyrauja harmonija ir pusiausvyra – tą patį pradedame jausti ir savo gyvenime. Tai, kuo tikime, ir tampa mūsų tikrove. Jei manote, kad esate vienišas ir jūsų niekas nemyli – tai taip ir bus jūsų gyvenime. Jei nuolat sau kartojate, kad pasaulis pilnas meilės – tai šalia jūsų atsiras daup mylinčių žmonių.

Meilė sau dažniausiai susijusi su tėvų ir aplinkinių meile mums. Iš tiesų, mes su savimi elgiamės taip, kaip mūsų tėvai elgėsi su mumis. Jei vaikystėje mus mylėjo, tai užaugę mes taip pat save mylime. Jei nuolat barė ir baudė, mus visą gyvenimą persekioja tie žodžiai, kuriuos tam tikrais atvejais mums sakė tėvai. Taigi, meilė sau priklauso nuo tėvų meilės mums. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tėvai negalėjo mūsų išmokyti to, ko patys nežinojo. Jei jie nemokėjo savęs mylėti, tai suprantama, kad ir mūsų to neišmokė.

Gimstame šioje žemėje, kad gautume tam tikras pamokas, kurios mums leistų toliau dvasiškai tobulėti. Mes patys pasirenkame savo tėvus, kurie idealiausiai tinka mūsų mėginimui nuveikti tai, ką ruošėmės atlikti šiame gyvenime. Todėl nereikėtų jų kaltinti ir verkšlenti, kad kažko negavome, o išmoktume mylėti save ir pakeisti savo mintis apie nesugrąžinamai prabėgusią praeitį.

Mylėti save – reiškia džiaugtis gyvenimu ir būti dėkingam už Dievo duotą gyvenimo dovaną, gerbiant save kaip asmenybę, taip susigrąžinant į savo būtį sveikatą, pinigus, gražius santykius su aplinkiniais žmonėmis ir savo kūrybines galias. Turite išmokti save mylėti tokius, kokie esame. Atminkite, kad niekada, bet kokiomis aplinkybėmis, negalima savęs kritikuoti, užsisklęsti tarp minčių, nuo kurių turime pabėgti. Jei nuolat save barate, nuodijatės maistu, alkoholiu ar nikotinu, teigiate sau, kad jūsų niekas nemyli, sukeliate savo kūne ligas ir skausmą, gyvenate visiškoje sumaištyje ir nepritekliuje, užsikraudami sau nepakeliamą naštą. Reiškia jūs savęs nemylite. Jūs tiesiog turite tai pakeisti.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos