Andželita iš Šakių:
Aukojam. Mano mergaitė net savo iniciatyva iš senos taupyklės padarė „aukutį“. Jei einam į svečius, jį nešamės. Ten padaryta tokia loterija, kur, jei ryžaisi paaukoti, išsitrauki lapelį su suma. Per šv. Kalėdas nešime vaikams ar dovanų, ar pinigais. Apskritai kažkokią minimalią sumą visada skiriu ir per televiziją rodomų akcijų metu. O jei nukeliauja ne ten, kur reikia, jau ne mano sąžinės reikalas.
Zita iš Lukšių:
Kai yra reikalas ir matau, kad reikia, paaukoju pagal savo galimybes. Esu aukojusi ir „Maisto bankui“, ir per televiziją, kai rodo. Aš pati produktų aukojimu pasitikiu. Gal kiti nežino, ar parama nueina tikrai ten, kur reikia, todėl ir abejoja, ar aukoti.