Paskaitau kai kada. Šiaip jau lenkiuosi žemai Salomėjai Nėriai. Man labiausiai patinka jos eilėraštis „Grįšiu“. Kai būna sunku, visada jį skaitau. Pati taip pat bandau kurti eiles, tik neduodu niekam jų skaityti. Ir nedrąsu, ir, manau, kad man dar toli iki poeto statuso.

Taip, mėgstu. Tik man labiau rusiški eilėraščiai patinka, ypač Sergejaus Jesenino. Mėgstamiausio eilėraščio  neturiu, bet daug jų prisimenu iš jaunystės laikų. Iš lietuvių poetų vis tik pirmenybę atiduočiau Pauliui Širviui.

Be abejo. Galime keliauti, vaikai gali mokytis bet kuriame Europos universitete, gaunama didelė Europos parama. Keliauju nemažai, po Europą per metus gal du kartus. Kol kas mums europiečiais būti yra malonu ir naudinga. Išstoti iš Europos Sąjungos lietuviams, manau, nekyla minčių, kaip, pavyzdžiui, anglams. Lietuva ir Anglija skirtingos šalys, turi skirtingą praeitį.

Galime didžiuotis, kad esame Europos Sąjungoje. Tik jeigu tų didžiausių minusų neskaičiuotume – kad viskas Lietuvoje vagiama, kad vis dar neišgyvendiname kyšių ėmimo. Šiuo metu niekur nekeliauju, esu pensininkė. Turiu pasakyti, kad atsivažinėjau, kai buvau jauna. Buvau Vokietijoje ir kitose šalyse dar Lietuvai nesant Europos Sąjungoje. O dabar gyvenu iš mažos pensijos, nors ir dirbau ilgą laiką prekyboje. Todėl nuvažiuoju iki Palangos ir man gana.

Tam tikrais klausimais tikriausiai ne. Šiuolaikiniai vaikai dažniausiai žino teises, o pareigų nelabai. Tame procese turi dalyvauti ir ugdymo įstaigos, visuomenė, bet pirmiausiai už tai atsakingi tėvai. Viskas atsinešama iš namų, šeimos. Klausimas tam tikrų ribų nustatyme. Kokias ribas nustato tėvai, kokį pavyzdį mato vaikai, taip ir yra.

Šiuolaikinis jaunimas ribų neturi, kadangi mato atitinkamus pavyzdžius, gauna daug informacijos iš viešosios erdvės. Atsakomybės už vaiką klausimas neišspręstas tėvų ribose. Jis pats atsakomybės neišugdęs, nesupranta, už ką turi atsakyti, o kas ugdytų, tokio kaip ir nėra. Tėvų vaidmuo? Daugeliu atveju tėvai per daug užsiėmę, jie nušalinti. Tai visuomenės problema.

Pritarčiau, jei velionis būtų to pageidavęs. Man būtų normalu atsisveikinti su urna gamtoje ar kavinėje prie kavos puodelio. Tradicijos keičiasi. Kitur irgi taip daro. Pati urnos namuose nelaikyčiau, kaip ir kryžių, mirusio žmogaus rūbų ir daiktų, bet žmonės turi patys nuspręsti.  

Aš esu prieš netradicinę aplinką. Atsisveikinimas su urna restorane ar gamtoje man yra nepriimtinas. O ir dėl mirusiojo kūno sudeginimo taip pat abejočiau, nebent žmogus gyvas būdamas būtų išreiškęs tokią valią. Urną būtina palaidoti, nes jomis greitai galima visus namus apsistatyti, nebūtų kur praeiti.

Manau, elektroninės skaityklės niekada nepakeis popierinių knygų. Kodėl? Todėl, kad knygos yra knygos. Nors pats dabar daugiau renkuosi publicistiką, mėgstu žurnalus, o knygas skaičiau tik mokykloje.

Pati skaitau daug. Mėgstu popierines knygas, bet manau, kad elektroninės skaityklės būtų patogiau. Nereikėtų eiti į biblioteką pasikeisti knygų. Tiesiog atsisėdi ir skaitai.

Aš Lietuvoje negyvenu, parvažiavau tik į svečius. Vokietijoje nesiskiepiju, į miškus neinu. Jei žmonės eina į miškus, manau, skiepai gali apsaugoti nuo erkių platinamų ligų. Lietuvoje maži atlyginimai, mažos pensijos, todėl, manau, skiepai turėtų būti už dyką.

Pasitikiu mišku, apie skiepus negalvoju, erkių nebijau. Kažkaip susitaikiusi, nors ir einu į mišką pasivaikščioti, bet ne taip tankiai. Manau, skiepai, turėtų būti nemokami, nes neužtenka vienos dozės. Aš tikriausiai nesiskiepyčiau, net jei būtų nemokami. Organizmas pripranta, kaip su gripu.

Esu pakviesta. Pas mus Lekėčiuose bus tvarkomas miestelis, Lekėčių girininkijos miškas. Pakviesti visi gyventojai švarintis penktadienio popietę, dalyvausiu ir aš. Deja, į talką ateina nedaug žmonių. Tokios akcijos Lietuvoje, manau, yra labai reikalingos. Nepastebiu, kad rajone yra kažkokių šiukšlynų, nebent tada, kai buvo bendro naudojimo konteineriai. Talkos metu rinksim miestelyje šiukšles, miške – šakas.  

Aš gyvenu sodyboje, tai tiek darbo turiu! Reikia padirbėti šiltnamyje, apsigrėbti apie ūkį. Aišku, plastikinę tarą surinkti ir priduoti į taromatus. Padedu su darbais vienai kaimynystėje gyvenančiai kaimynei. Manau, kad tokią akciją reikėtų Lietuvoje organizuoti anksčiau – sniegą nuleido ir tvarkytis. Jau dabar ir žolė sužėlus, rakteliai pievose žydi, kaip gali grėbti... Manau, kad Šakiuose yra gera tvarka.