Pirmas klausimas man kilo, kam juos iš viso pjovė.  Antras klausimas, ką jų vietoje rengiasi daryti, gal, sakau, kažką gražaus ruošia daryti. Gal gėlėmis apsodins, akmenimis padekoruotų. Darbo, aišku, daug būtų, bet įdėtos pastangos atsipirktų.

Pritariu medžių nupjovimui. Manau, kad bus mažiau medžių lapais teršiamas tvenkinys arba šaligatvis. Šioje vietoje reiktų kažkokių dekoratyvinių augalų pasodinti, o likusią dalį galbūt užsėti pievele. Yra rajone kraštovaizdžio specialistai, kurie, manau, tinkamai pasirūpins teritorijos prie tvenkinio sutvarkymu.

Nežinau, ką atsakyti. Kai mes augom, tokių dalykų gyvenime nebuvo. Anksti pradėdavom dirbti ir žiūrėjom, kad būtume pavalgę. Gerbėm ir tėvus, ir mokytojus. Vaikai dabar išpaikinti, bijok užkalbint. Nežinia, kur pasaulis ritas. Baisu pamislyt.

Manau, jei vaikai bėga iš namų, yra problemų šeimoje. Gal tėvai geria, pykstasi? Gal vaikai jaučiasi nemylimi, nereikalingi? Tėvai turėtų daugiau kalbėtis su vaikais.

Niekada nerašiau. Tiesiog neužsiimu tokiais dalykais. O jei rašyčiau, tai nežinau, ar parašyčiau be klaidų. Aš ne raštininkas, tai iš viso ranka mažai rašau. O žmonėms pasitikrinti, kaip reikia taisyklingai rašyti, manau, reikia. Aš rašyti diktantą jau per senas, tegul rašo moksleiviai.

Nesu rašiusi diktanto, nes esu kaimo žmogus. Be klaidų tai tikrai neparašyčiau, taip jaučiu, nors kažkada sekėsi lietuvių kalba. Juk dažniausiai rašinėjamės SMS žinutėmis. Aš dar sveikinimus rašau ranka ant atviručių ir siunčiu giminėms arba draugams. Šiuo metu tikrai nesiryžčiau rašyti diktanto. Sėkmės tiems, kurie rašys.

Manau, aktuali. Per mažai skiriama dėmesio žmogui, ypač psichologinių jo problemų sprendimui. Daugelis nė nežino, kur kreiptis. Pagalba turėtų būti lengvai pasiekiama, kad nereikėtų pereiti daugybės kabinetų, kad patektum, kur reikia. Teko girdėti nusiskundimų, kad Šakiuose psichologų tikrai per mažai.

Ko gero. Grasinimų nusižudyti esu ir taip aplinkui daug girdėjusi. Jauni žmonės žudosi dėl nelaimingos meilės, o vyresni – labai nusivylę gyvenimu. Kas darbo neturi, kas depresija serga. Jei per jautrus žmogus, ir neišlaiko. Gal kartais užtektų pokalbio, tik ne visi išsikalba, kiti užsidaro savyje. Pagalbos visuomenei reikia.

Kai sukaupiu krepšelį smulkių centų, tai nunešu į parduotuvę ir skaičiuoja pardavėja juos kokį pusvalandį. Bet manau, kad, kainas apvalinus, tai nauda bus į prekybininkų pusę. Taip jau padarė, kai keitė litus į eurus.  

Manau, kad tuomet gali pabrangti viskas. Kartais jų sukaupiu, bet vėliau išleidžiu parduotuvėje. Atsisakius 1 ir 2 centų monetų, gal kitur prekybininkai gali atpiginti produktus? Tai būtų gerai. Vis dėlto ne nuo manęs čia priklauso, kaip čia bus su tomis smulkiomis monetomis.

Taip, žinoma. Priešingai nei pernai, šiemet buvo organizuojama labai daug įvairiausių renginių, akcijų, žygių. Likau nustebinta. Daugelyje renginių ir pati dalyvavau.

Pats dalyvavau tik vėliavos pakėlime prie rajono savivaldybės pastato, bet žinau, kad ir Šakiuose, ir rajone buvo organizuojama daug renginių. Gaila, neturėjau laiko ir kitur dalyvauti. Smagu buvo stebėti renginius per televiziją.

Dar neapsisprendžiau, į kokį renginį eisiu, bet, manau, kad vis tiek kažkas bus organizuojama ir Griškabūdyje. Po stuburo operacijos man labai sunku vaikščioti, tad į Šakius atvažiuoti nepavyks, savo krašte vis kur nors sudalyvausiu.

Vasario 16-ajai dar nepasipuošiau, bet iškelsiu vėliavą prie namų. Planuoju apsilankyti bažnyčioje. Girdėjau, kad bus renginių Plokščiuose, – būtinai dalyvausiu.