Manau, kad tai turėtų būti kiekvienų tėvų laisvė pasirinkti. Vienam gali atrodyti, jog tai labai reikalinga, kitam – visiškai ne. Aš dar laukčiau, bijočiau truputį, neliepčiau skiepytis. Tiesiog atrodo, jog dar ne laikas. Pati pasiskiepijau, bet tai dariau dėl gretutinių ligų, o vaikų organizmai stipresni. Ateityje žiūrėsiu, kaip bus, bet kol kas dar tikrai ne.

Mano vaikai yra dar jaunesni, todėl per daug apie tai negalvojau. Šiaip neskubėčiau, būčiau linkusi palaukti. Vis tiek vaikai lengviau praserga. Jei norėčiau keliauti – tada taip. Tokiu atveju ilgai nesvarstyčiau. Galbūt kaip nuo erkių skiepijame, paskiepytume nuo šito ir viskas praeitų? Aišku, jog be masinio imuniteto nieko nebus.

Labai svarbu būti donorais. Aš pati nesu priėmusi konkretaus sprendimo šiuo klausimu, bet apskritai žaviuosi tais žmonėmis, kurie tai daro, pasiryžę tam. Manau, kad tai labai svarbu. Kraujo donoru mielai būčiau, bet dėl sveikatos problemų negaliu to daryti, todėl labai gaila. Todėl man labai džiugu, kad yra tokių, kurie aukoja savo kraują.

Taip, pritariu, nes žinau, ką tai reiškia – man yra paaukoję kraujo, dėl to turbūt ir pati esu išsigelbėjusi. Suprantu, kaip tai svarbu. Vaikus agituoju, kad kraują duotų nemokamai. Kas patys tą patiria, visada bus už. Organų donorystė – gilesnis klausimas, reiktų geriau pagalvot. Aišku, kalbant apie tai, svarbiausia yra skaidrumas, tada gal kiltų žmonėms mažiau abejonių donorystės klausimais.

Manau, kad visi turi dirbti ir kuo daugiau, tuo geriau. Užsidirbti kitam mokslų sezonui naudinga. Yra laikas darbui ir laikas poilsiui, mano nuomone, viską galima suderinti. Pats jaunas sau užsidirbdavau pinigus, juk negalima vien tėvų apkrauti. Manau, kad dirbdamas jaunimas pripranta prie darbo ir taip ateityje, jau užaugus, yra lengviau įsilieti į darbo rinką.

Žinoma, jog už. Pats pernai skyniau braškes. Šiais metais taip pat planuoju dirbti. Reikia pinigų savom išlaidom. Manau, jog ir patirtis gera, pravers. Na, o susitikimams su draugais yra savaitgaliai.

Pirmiausia Zyplių dvarą. Šis dvaras arti mūsų, ten labai labai gražu, viskas aptvarkyta, yra ką apžiūrėti, ką pamatyti, manau, jog ir turistams būtų įdomu. Sudargo piliakalniai labai gražūs. Plokščiuose daug gražių vietų, dabar kaip tik dar ir pažįstamo skulptoriaus paroda surengta.

Lukšiuose, Zyplių dvare labai gražu, visą dieną galima praleisti. Rekomenduočiau ir Gelgaudiškį, Sudargo piliakalnius, kur dabar rašytojui Selindžeriui paminklas pastatytas, bet vis tiek pirmiausia išskirčiau dvarus. Man ypatingas Zyplių dvaras. Ten nuvykus visad sugrįžta vaikystės prisiminimai. Šiame dvare gimiau, kai po karo buvo atidarę ligoninę, vėliau dar spėjau ir palakstyti tos ligoninės koridoriais.

Šiuo metu neturime jokių planų vasarai, niekur nežadame išvykti. Eisime į renginius, jeigu tik jų bus. Ypač laukiam Oninių šventės Griškabūdyje, kur visada apsilankome. Šiaip ir anksčiau neilgam kažkur važiuodavome su vaikais – prie jūros, bet tai buvo netolimos kelionės.

Neatostogausiu. Galima negalima į tuos renginius, bet vis tiek reikia saugotis, tik trumpai kažkur nueisim pasibūt su žmonėmis ir viskas. Anksčiau, iki pandemijos, keliaudavome ir po Lietuvą, ir kitur, o dabar – viskas, žmonės be darbų, pajamų, kokios kelionės gali būt.

Manau, jog gera kaimynystė yra labai svarbu. Dabar mūsų daugiabutį renovuoja, tad tenka daugiau bendrauti su kaimynais, tenka aptarti daugiau svarbių klausimų. Smagu apie paprastus ir buitiškus dalykus laiptinėje susitikus pasišnekučiuoti. Su kompiuteriu man jaunesni kaimynai vis padeda. Bet sakoma, jog druskos negali iš kaimynų skolintis – susipyksi.

Pas mane geri kaimynai, draugiški. Jei ko paprašysi, visada padės, kiek galės. Aplanko dažnai, paklausia, kaip sekasi. Aš sugyvenu su visais. Nežinau, tikriausiai ir pats esu geras kaimynas.

Norėčiau, kad Lietuva būtų tam pasiruošusi, bet, pažvelgus į dabartinę situaciją, šiuo metu vykstančius renginius, sukilusius žmones, bendros nuomonės nebuvimą, matau, kad Lietuva dar nėra pasirengusi. Žinoma, palyginus penkerių metų laikotarpį – pažanga šiuo klausimu akivaizdi – vadinasi, einame gero kelio link.

Esu nusivylusi, ypač tais Seimo nariais, kurie staiga pakeitė savo nuomonę ir balsavo prieš šį įstatymo projektą. Žinoma, tai jau yra nemažas pasiekimas Lietuvai, kad daug Seimo narių pritarė. Tikiuosi, kad rudenį įstatymas bus patobulintas ir viskas pasikeis. Manau, jog dabar yra pats metas šiam įstatymui. Juk gyvename XXI amžiuje, o žmonės dar neturi savo teisių, negali mylėti to, ko nori.