Aš tikėjausi, kad bus daug geriau. Manęs netenkina nei iškilusios kainos, nei pensija, iš kurios neina oriai gyventi. Nors Nepriklausomybės atkūrimo metais visus įvykius atstovėjau Vilniuje, šiandien esu nusivylusi gyvenimu.   

Vieniems gal pagerėjo, o kitiems pablogėjo. Aš gyvenu kaime, tai per tą laikotarpį viskas sunyko, uždarė paštą, mokyklą. Liko tik bažnyčia. Bet aš suprantu – žmonių labai sumažėjo. Gerai dar, kad autobusas važiuoja. Jaunimui geriau. Jis gavo laisvę išvykti mokytis, užsidirbti užsienyje.

Manau, kad priklauso nuo paties žmogaus, jo mentaliteto. Kad mažėja tikinčiųjų skaičius, ypač jaunų žmonių, tai manau todėl, kad atsirado kompiuteriai ir kitos informacinės technologijos, jaunimo kitos vertybės yra. Ir dar labai priklauso nuo auklėjimo šeimoje. Dabar vaikui paduoda kompiuterį, kad jis tik nesipainiotų, o patys galėtų savo darbus dirbti.

Man atrodo, kad lengva. Kas nori, gali būti krikščioniu, laisvai lankytis bažnyčioje. Tačiau pastebiu, kad ypač jaunesniems tėvams kartais dar reikia prisiversti nueiti į bažnyčią. Manau, kad jų kitokie laisvalaikio praleidimo būdai. Bažnyčia – pustuštė. Vaikų, jaunesnių žmonių nedaug, daugiausia pagyvenę žmonės.  Gal jauni žmonės ne taip išauklėti yra ir kitokios jų gyvenimo vertybės jau – pinigai, darbas.

Tikiuosi, kad sutvarkys apgriuvusį senąjį policijos pastatą. O šiaip dar daug ko trūksta rajone ir tuose pačiuose Šakiuose – reikėtų geresnių kelių, gatvių, šaligatvių, apšvietimo. Birutės gatvėje net šaligatvių nėra kai kur arba sulūžę. Dar yra ką veikti naujai valdžiai.

Tikiuosi, kad naujai išrinkta valdžia tęs pradėtus darbus, nes pastaraisiais metais matėsi toks progresas rajone – viskas gražėjo, buvo daug dėmesio skiriama aplinkos tvarkymui. Norėčiau, kad nauji tarybos nariai įneštų naujovių – naujesnio požiūrio, naujesnių pasiūlymų kažkokių.

Manau, bažnyčių saugumu turėtų rūpintis Valstybė, nes tai jos paveldas. Prisidėti turėtų ir visa bendruomenė. Juk mūsų šalyje 80 proc. gyventojų sudaro katalikai. Paryžiaus katedros atstatymui pinigus renka visas pasaulis, visa Europa, milijonieriai neatsisako. Kodėl mes negalime prisidėti?

Reikėtų. Mano kaime jau tuo rūpinamasi. Mes turim labai seną bažnyčią nuo 1888 m. Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras, privertė susimąstyti apie saugumą. Pritariu, kad ir Lietuva prisidėtų prie jos atstatymo, turim savo šalyje gerų meistrų.

Nelabai aš tuo sportu domiuosi, bet pastarąsias Šakių „Vyčio“ varžybas žiūrėjau, įdomu. Krepšinis dar šiek tiek domina. Sergu už Šakių komandą, nes pats esu šakietis.  

Dabar neturiu laiko stebėti sporto – šeima, darbas, bet anksčiau žiūrėdavau futbolo, krepšinio varžybas. Šakių rajono sportininkų pasiekimų nežinau, nes nėra nei laiko domėtis, nei galimybių – gyvenu užsienyje, internetas ribotas.

Na, taip. Kieme auga kadagys, šakelę visuomet nešam į bažnyčią pašventinti. Namuose verbą laikau užkišus už švento paveikslo, kai sudžiūsta, tiesiog sudeginu. Šių tradicijų laikausi nuo seno. Verbų sekmadienį dar ir nuplaku šeimos narius, klausdama, kiek margučių žada...

Verbų sekmadienį nuo savo kieme augančio kadagio krūmo pasiskinu šakelę. Tuomet važiuojam į bažnyčią, kad pašventintų verbą. Namuose ją padedu ant spintos ir laikom ten visus metus. Tiesa, jau kitų šeimos narių verba neplaku, bet verbą visuomet pagarboje laikau, juk esu katalikas.

Nepraleidžiame progos apsipirkti kasmetinėje pavasarinėje mugėje – perkame ir medelius, ir krūmus, ir gėlytes. Tačiau kartais užsukame ir į turgų ką nors nusipirkti, jeigu reikia. Neturime nusistatymo, kur pirkti – jeigu reikia, ir perki.

Esame pirkę magnolijų, serbentų, obelų mugėje, o šiaip perkame parduotuvėse dar. Į medelynus specialiai nevažiuojame, nes atveža čia – į mugę. Labai patogu, nereikia toli važiuoti. Sodinukų kokybe dar kol kas nesame nusivylę, prigijo ir auga.