Apie darbo specifiką alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją kalbėjęs Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis teigė, jog jo vadovaujamoje mokykloje yra vykdoma prevencinė veikla, taikomos administracinės priemonės. Pasak A. Šalnaičio Griškabūdžio gimnazijoje nuolat atliekama analizė, o pastarųjų ketverių metų duomenys (naudojant stebėjimą, atliekant testus, pakalbius, apklausas) rodo, jog rūkančiųjų skaičius sumažėjo 47 procentais, o vartojančiųjų alkoholį - 30 procentų. Direktorius taip pat pabrėžė, jog duomenys nėra visiškai tikslūs, nes atliekant apklausas neina garantuoti, jog moksleiviai sako tiesą. Direktorius mano, jog tokius pokyčius mokykloje lėmė aktyvi prevencinė veikla. „Šiais metais labai aktyviai bandėm vykdyti sveikos gyvensenos tematiką. Paskaitos, praktiniai užsiėmimai ir t.t. Galiu pasigirti, kad mūsų gimnazijos teritorijoje draudžiama rūkyti jau 26-erius metus. Iš pradžių buvo labai sudėtinga tai kontroliuoti, bet dabar jau visi pripratę“,- teigė A. Šalnaitis.

 

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius posėdžio metu pasakojo, jog gimnazijoje prevencinis darbas atliekamas keliais lygmenimis - tai yra integruota į mokomuosius dalykus, į klasių valandėles ir į po pamokinės veiklos renginius. R. Eikevičius teigė, kad prieš dvejus metus taip pat išsamiai tyrė situaciją dėl žalingų įpročių Vinco Kudirkos gimnazijoje. Paaiškėjo, kad 23 procentai mokinių rūko, iš jų retai – 14 proc., keletą kartų per savaitę – 0,3 proc., kasdien – iki 4 proc., keletą kartų per mėnesį – 5 proc. „Esame pasiekę, kad mokyklos teritorijoje būtų nerūkoma, bet, deja, už mokyklos teritorijos ribų tas vis tiek vyksta. Turime vilties, kad rajono tarybos priimtas sprendimas dėl nerūkymo zonų paskelbimo aplink mokyklas duos teigiamų rezultatų. Labai svarbu, kad būtų reglamentuojama aiški tvarka ir kas kontroliuos šio įstatymo vykdymą, nes pedagogai tikrai pertraukų metų negali vaikščioti po miestelį ir ieškoti, kas kur rūko“,- teigė direktorius.

Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje dalyvavęs  biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga teigė, jog svarbu suprasti tai, jog, nustačius taisykles dėl nerūkymo zonų mokyklos teritorijose, jų turėtų laikytis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. „Mokyklose ir jų teritorijose pagal įstatymą negalima rūkyti - tai daryti draudžiama visiems. Bet ką man dažniausiai tenka išgirsti iš vaikų,- mokytojai nors ir mėgina slėptis, tačiau mokiniai yra gudrūs ir supranta, žino, kurie mokytojai vis tiek nesilaiko šių nuostatų ir rūko mokyklos teritorijoje. Dėl ko mes pykstame ant policijos pareigūno, kuris yra pagaunamas neblaivus už automobilio vairo? Juk jis mums sako, kad nevalia išgėrus vairuoti, bet pats taip pasielgia, sugriaudamas pasitikėjimo grandinę. Lygiai taip pat yra ir mokykloje, mokytojas turi rodyti pavyzdį“,- teigė A. Veryga.

 

Mokslų daktaras pasakojo, jog alkoholio kaina Lietuvoje tokia maža, kad per išpardavimus yra pigiau nusipirkti alaus nei vandens. „Savo akimis mačiau – vienoje parduotuvėje alaus skardinė kainavo 35 centus. Kur jūs pusę litro mineralinio už tokius pinigus nusipirksite? Jeigu žinot kur, pasakykit, aš važiuosiu nusipirkti didelį kiekį“,- mintimis dalijosi A. Veryga. Posėdžio svečias teigė, jog vaikams už tokią sumą nusipirkti alkoholio yra vienas juokas, juk bandelė kainuoja daugiau nei minėta alaus skardinė.

Mokslų daktaras susirinkusiesiems atvirai sakė, jog būtina nepamiršti, jog, kaip mokyklų vadovai ir visi kiti asmenys stengiasi mažinti rūkančiųjų mokinių skaičių, taip cigarečių gamintojai stengiasi, jog jie rūkytų. „Jie randa būdų, kaip prieiti prie vaiko per pakuotes, reklamas, skonį ir pan., deja, ir pakankamai efektyviai tai daro. Kaip jūs galvojat, kam skirtos su gėlytėmis, rožinės cigaretės? Suaugusioms brandžioms moterims? Arba kam yra skirtos cigaretės su mentolio kapsulėmis viduje, kurias suspaudus išsiskiria didelis kiekis mentolio ir tada yra skanus dūmas? Jos skirtos ne suaugusiems, o tiems, kurie mėgsta, kas yra saldu, kas yra skanu,  kas gražiai atrodo – vaikams“,- atvirai teigė posėdžio svečias.

Duomenys, kurie rodo, nuo ko priklauso, kada vaikas pradeda gerti, atskleidžia kraupią statistiką. Užsienyje atliktas tyrimas atskleidė, jog 40 proc., vaikų, kurie pradeda vartoti alkoholį 12-15 metų, vėliau tampa alkoholikais. Jei alkoholį pradeda vartoti 21-23 metų – priklausomybė atsiranda tik dešimčiai procentų. Pasak mokslų daktaro, svarbu mokėti vaikams paaiškinti tokius dalykus. Mokiniai turi suprasti, jog pradėdami anksti vartoti alkoholį, stumia save priklausomybės link.

Pasak A. Verygos, paklausus tėvų, ką galėtų padaryti dėl savo vaiko, jie atsako - viską, paklausus, ar norėtų, jog jų vaikai gertų ir rūkytų, atsako, jog nenorėtų. Tačiau tėvams uždavus klausimą, ar jie galėtų nevartoti alkoholio bei nerūkyti, kol vaikui sukaks 18 metų, atsakymas būna neigiamas. Bet apie tai reikėtų susimąstyti, nes Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog mamų, kurios nerūko, rūkančių vaikų yra 19 proc., o rūkančiųjų mamų net 40 proc. vaikų taip pat rūko. Nevartojančių alkoholio mamų, 25 proc. vaikų jį vartoja. Tačiau, jei mama kartą per savaitę dalyvauja vakarėlyje, kuriame vartojamas alkoholis – nustatyta, kad 50 proc. jų vaikų taip pat vartoja alkoholį. Jei tėtis negeria arba geria labai retai – tik septyni procentai vaikų nurodo, jog jie vartoja alkoholinius gėrimus. Mokslų daktaro teigimu, galima daryti išvadas, jog įtikinus tėvus nevartoti alkoholio, tai duotų itin teigiamą rezultatą, nes dauguma vaikų elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai.

Nors tabako vartojimas Lietuvoje vis dar opi problema, tačiau statistika rodo, jog šį žalingą įprotį turinčių asmenų skaičius mažėja. A. Verygos teigimu, tai lemia reklamos ribojimas bei gaminių brangimas.

Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkas A. Damijonaitis teigė, jog yra priimtas sprendimas dėl nerūkymo zonų. „Ne be reikalo į šiandieninį posėdį pakvietėme socialinius darbuotojus ir seniūnus, juk jie daug bendrauja ir dirba su žalingų įpročių turinčiais asmenimis. Manau, kad jų įtaigus žodis galbūt padės kovoti su šiomis problemomis.“ A. Damijonaičio teigimu, nerūkymo zonų nustatymas seniūnijose nėra kažkokia bausmė, tai yra prevencinė priemonė. Iki sausio 1 dienos Šakiuose, Kudirkos Naumiestyje, Kriūkuose bus pastatyti ženklai, nurodantys draudimą rūkyti toje vietoje. Taip pat komisijos pirmininkas seniūnams įteikė lipdukus su užrašu „Čia nerūkoma“, kuriuos pagamino Visuomenės sveikatos biuras. Šiuos lipdukus bus galima klijuoti seniūnijose esančiose nerūkymo zonose.